česlovas stankevičius

Nemira Pumprickaitė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt  Įvairaus pobūdžio veikėjai, nepuoselėjantys gerų jausmų Lietuvai ir jos nepriklausomybei, dažniausiai būna susiję su viena valstybe, kuri niekada neslėpė, kad nepritaria mūsų valstybingumui.

Šiandien į pirmąjį rudens sesijos posėdį susirinkęs Seimas po pateikimo pritarė referendumo įstatymo papildymui – skubos tvarka rugsėjo 12 dieną įvyks projekto svarstymas, kuriuo numatoma, kad referendumo ir Seimo rinkimų vykdymo tvarka bei terminai, naudojami dokumentai būtų kiek galima labiau suderinti, siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas, rinkimų komisijų darbo sąnaudas ir rinkėjų laiką, kartu išvengiant galimai kilsiančios painiavos.

..Europos Sajungos prasme mes esame energetinė sala. Dabar tiesiame tiltus, tačiau jie dar nepaverčia salos kontinento dalimi – mes turime tapti Europos energetinės infrastruktūros dalimi“, - sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Trečiadienį Seime vykusiame Energetikos forume A. Sekmokas aiškino, kad Lietuva kol kas yra mūsų Rytų kaimyno energetinėje sistemoje.

Oficialaus vizito į Gruziją ir Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykstančią Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę pavaduos Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius. Už tokį Seimo nutarimą ketvirtadienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 4. Gruzijoje ir JAV Seimo vadovė viešės gegužės 23-29 dienomis.

Parlamento vadovybė gali nemokamai naudotis tarnybiniu transportu ir vairuotojų paslaugomis. Tačiau dalis Seimo pirmininkės pavaduotojų mielai sėda ir į nuomojamus automobilius. Seimo autoūkio garaže stovi keli parlamento pirmininko pavaduotojams ir opozicijos lyderiui rezervuoti 5-9 metų senumo automobiliai BMW. Seimo statutas numato, kad Seimo pirmininkui, jo pavaduotojams ir opozicijos lyderiui tarnybinė mašina su vairuotoju priklauso pagal pareigas.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius yra įsitikinęs, kad projektas "Rail Baltica" turi pajudėti. Pirmadienį Parlamento Europos reikalų komiteto nariai buvo susitikę su Prezidente Dalia Grybauskaite, be kitų klausimų, pasak komiteto pirmininko, buvo aptartas ir projektas "Rail Baltica". "Šį projektą ypač prižiūrime ir spaudžiame Vyriausybę, kad jis judėtų. Vyriausybė iki kovo turi parengti detalų veiksmų planą.

Prezidentė aiškinasi dėl galimybių leisti pavardes lietuviškuose dokumentuose rašyti ir nelietuviškais, bet lotyniško pagrindo rašmenimis. Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys lrt.lt nurodė, kad ji konsultuojasi su ekspertais. Pavyzdžiui, lenkų ir kitose kalbose yra lotyniškam raidynui priskiriama raidė "w", kurios nėra lietuviškoje abėcėlėje.

Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius sako, kad su Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu klausimas, ar lietuviškuose pasuose užsieniečių pavardes reikėtų rašyti ne vien lietuviškais rašmenimis, nebuvo išspręstas. „Šiuo metu yra tiesiog dangstomasi teismais nenorint priimti tam tikrų politinių sprendimų“, – teigia jis. Apie lenkiškų pavardžių rašymą su Prezidente Dalia Grybauskaite žada kalbėtis ir Lenkijos vadovas.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės pavaduotojai pasiskirstė kuruojamas sritis. Pasak I. Degutienės, Česlovas Stankevičius kuruos Europos Sąjungos reikalus, Virginija Baltraitienė - Seimo kanceliarijos darbą. Algis Kašėta rūpinsis Seimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimais. Jis kuruos Seimo delegacijų veiklą tarptautiniuose organizacijose ir tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą.

Naujojo Seimo vadovo rinkimai šiandien staigmenos nepateiks. Kur kas didesnę intrigą žada pokyčiai, kurių teks imtis atsilaisvinus parlamento pirmininko pirmojo pavaduotojo kėdei. Neabejojama, kad po Arūno Valinsko atstatydinimo Seimo pirmininko pareigas laikinai einanti Irena Degutienė šiandien taps tikrąja parlamento vadove. Didesnių priekaištų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovei neturi nei valdantieji, nei opozicija.

Lietuvos prezidentės  Dalios Grybauskaitės politinis pažadas jau artimiausiu metu inicijuoti  Lietuvos lenkų pavardžių rašymą gimtąja kalba sukėlė staigų ir  įdomiai surežisuotą kelių lenkų kilmės politikų antpuolį prieš valstybinę kalbą. Antai neseniai išrinktas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, vos atvykęs į Briuselį, iš karto puolė skųstis, kad  lietuviškose valstybinėse įstaigose negalima kalbėti lenkiškai, negalima lenkiškai rašyti vietovių ir gatvių pavadinimų.

Išlaidoms parlamentarai per mėnesį gauna daugiau nei 3000 litų. Antrąjį metų ketvirtį daugiausia šių lėšų buvo išleista automobilių nuomai, remontui, kurui. Pavyzdžiui, milijonierius Jonas Jagminas nuosavo sportinio „BMW“ padangoms išleido apie 6000 litų ir žada dar pirkti padangas savo „BMW“ limuzinui. „Jūs jau nusibodot su savo tokiom temom. Visiems jūs jau nusibodot. Viso gero.“, - žurnalistams telefonu tėškė J.Jagminas.

Prabėgus 20 metų nuo tos dienos, kai pasaulio akys buvo nukreiptos į Lietuvą, Latviją ir Estiją, nes šių trijų Baltijos valstybių žmonės susikibo rankomis vieninga grandine ir tuo parodė savąjį laisvės troškimą, penktadienį surengtas minėjimas Kaune. Prieš 20 metų buvusius įvykius Kauno miesto savivaldybėje labai šiltai ir su jauduliu prisiminė "Baltijos kelio" organizatoriai bei Sąjūdžio aktyvistai.

Per septynis savo veiklos mėnesius parlamentarai komandiruotėms išleido 660 tūkst. litų. Šios kadencijos Seimo nariai į užsienio komandiruotes važiuoja gerokai rečiau nei buvę jų kolegos. Kelionių išlaidas gerokai pakoregavo prastėjanti ekonomikos padėtis. Per septynis darbo mėnesius apskritai į jokias komandiruotes ar keliones nebuvo išvykę beveik keturiasdešimt Seimo narių, trisdešimt į užsienį keliavo vos po vieną kartą.

Krašto ekonomika galėtų būti gaivinama Europos Sąjungos (ES) skiriamais pinigais, tačiau kol kas šios lėšos naudojamos kukliai. Vakar Seimo plenariniame posėdyje buvo surengta diskusija dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje. Vyriausybės nariai džiaugėsi spartėjančiu europinių lėšų paskirstymu ir dėl to esą pilnėjančiomis verslininkų bei viešųjų įstaigų kišenėmis, įgyvendinamais įvairiais socialiniais projektais, modernizuojamomis gydymo įstaigomis.

Prisidėti prie vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybių valiutos siekianti Lietuva nėra numačiusi datos, kada tai galėtų įvykti. Paskirti galimo euro įvedimo termino neskubama ir baiminantis vėl patirti nesėkmę. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pasiūlė nustatyti konkrečią datą, kada Lietuva tikisi įsivesti eurą ir stiprinti ryšius su įtakingomis euro zonos valstybėmis. Tačiau politikai apie galimą euro įvedimo datą kalba vangiai.

Gegužės 1-ąją neisime į gatves triukšmingai švęsti penkerių metų įstojimo į Europos Sąjungą (ES) sukakties. Iškilmingai paminėti šios datos neplanuojama. Praėjusiais metais gegužės 1-oji taip pat nepasitikta pompastiškomis šventėmis. Stojimo į ES ketvirtosios metinės kartu su Europos diena pernai pažymėtos gegužės 9-ąją prie sostinės Baltojo tilto. Čia vyko ekologiškų produktų mugė, koncertavo žinomi atlikėjai.

Iš Seimo narių pateiktų ataskaitų už parlamentinei veiklai finansuoti pirmajam ketvirčiui skirtas lėšas matyti, kad nemaža dalis parlamentarų didžiąją dalį lėšų skyrė automobilių nuomai. Tuo tarpu Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas didžiąją išlaidų parlamentinei veiklai dalį skyrė savireklamai - ataskaitoje nurodyta, kad 10,4 tūkst. litų buvo skirta viešosios informacijos paslaugoms, šiai kategorijai priskiriami straipsniai, informaciniai leidiniai, TV, radijo eteris.

Apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo perspektyvą buvo žinoma beveik dešimtmetį, tačiau nei Algirdo Brazausko, nei Gedimino Kirkilo vyriausybė neįgyvendino nė vieno reikšmingesnio projekto, galinčio jei ne tuojau pat, tai bent artimiausiais metais padidinti šalies energetinę nepriklausomybę, taupyti energijos resursus, pereiti prie alternatyvių kuro rūšių.

Valdančiojoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje kyla nepasitenkinimas užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku. „Lietuvos rytas“ praneša, kad V.Ušacku ypač piktintasi prieš kelias dienas vykusiame šios partijos Politikos komiteto posėdyje. Šiam komitetui vadovauja buvęs TS-LKD lyderis europarlamentaras Vytautas Landsbergis, o jo nariai yra nemažai partijos Seimo frakcijos atstovų.

Vasario trečią demonstracijos nebebus – pradžiugino Lietuvą praėjusios savaitės pradžioje per žiniasklaidą nuaidėjęs pranešimas. Prieš Vyriausybę ketinusios protestuoti smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų sąjungos pirmininkė Zita Sorokienė pranešė, kad planuotas susirinkimas atšaukiamas, nes jam nebeliko prasmės: Vyriausybė patenkino visus sąjungos reikalavimus.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad parlamentarams laikinai gali būti sumažintas atlyginimas, jei to reikalauja valstybės itin sunki finansinė padėtis, valdantieji linkę įteisinti parlamentarų uždarbio mažėjimą. Opozicinės frakcijos teigia svarstysiančios siūlymus mažinti parlamentarų atlyginimus, jei tokių būtų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį popiet skelbs savo išaiškinimą, ar parlamentarai gali susimažinti atlyginimus ir sumažinti Seimo biudžetinį finansavimą. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašoma išaiškinti, ar nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį popiet skelbs savo išaiškinimą, ar parlamentarai gali susimažinti atlyginimus ir sumažinti Seimo biudžetinį finansavimą. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašoma išaiškinti, ar nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

Vakar Sausio 13-ajai skirtas iškilmingas Seimo posėdis vyko be Nepriklausomybės architekto Vytauto Landsbergio. Seimo salę jis buvo priverstas iškeisti į parlamentarės Rasos Juknevičienės kabinetą.

Neseniai viename savo komentarų minėjau, kad reformas užsimojusi vykdyti Permainų koalicija veiklą pradėjo nuo gero darbo – atlyginimų mažinimo sau. Seimo statuto pataisai, kuri leistų sumažinti paskutinėmis nuėjusio Seimo darbo valandomis paskubomis padidintus parlamentarų bei Vyriausybės narių atlyginimus, po pateikimo buvo pritarta. Lūkesčiams, jog naujasis Seimas ras jėgų elgtis padoriau, išsipildyti, deja, nebuvo lemta.

Parlamentarai, žarstę pažadus susimažinti neseniai padidėjusius savo atlyginimus, jų tesėti nesiryžo. Esą įstatymo raidė svarbesnė už tautos laukiantį sunkmetį. Vakar Seimas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) išvadai, kad Statuto pataisa, kuria siūlyta leisti parlamentarams susimažinti atlyginimus, gali kirstis su Konstitucija.

Seimas nusprendė toliau nesvarstyti Seimo statuto pataisos, kuria būtų suteikta teisė parlamentarams patiems dar savo kadencijai susimažinti atlyginimus. Teisės ir teisėtvarkos komitetui vakar pareiškus, kad tokia pataisa galėtų prieštarauti Konstitucijai, dauguma Seimo narių nusprendė toliau nebesvarstyti šio projekto. Po balsavimo Seimas pritarė komiteto išvadai.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai pakilo į kovą su merginų privilegijomis šioje aukštojoje mokykloje. Būrys Karo akademijos kariūnų pasirašė skundą dėl nevienodų fizinių normatyvų merginoms ir vaikinams. Tai, jų nuomone, sudaro merginoms palankesnes sąlygas įstoti į šią aukštąją mokyklą, rašo „Lietuvos rytas“. Tuo tarpu kariūnės įsitikinusios, kad besiskundžiantys vaikinai tiesiog neišlaiko konkurencijos, nes merginų mokslo rezultatai kur kas geresni.

„Greminta” iš prekybos alkoholiu Seime gauna keliasdešimt tūkstančių litų, kartu su šventiniais renginiais - gerokai daugiau. LŽ archyvo nuotrauka Gimtadienį vakar šventęs Seimo vadovas pateikė savitą dovaną visiems parlamentarams - nuo Naujųjų metų tautos atstovybė taps blaivybės bastionu. Tačiau pripažįstama, kad šis sprendimas mėgstančiųjų išlenkti taurelę nesustabdys. Seimo valdyba vakar uždraudė prekybą alkoholiniais gėrimais parlamento restorane ir kavinėse.

Seimo statuto pataisa, kuria siūloma leisti parlamentarams dar savo kadencijai sumažinti atlyginimus, gali kirstis su Konstitucija. Tokią išvadą minėtam Statuto pataisos projektui, remdamasis Konstitucinio Teismo 1999 metų lapkričio 9 dienos bei 2004 metų liepos 1 dienos nutarimais, pateikė Seimo Teisės departamentas.

Seime pateiktas Statuto pakeitimo projektas, kuriuo būtų siekiama numatyti parlamentarams galimybę patiems susimažinti savo ir ministrų atlyginimus. Po pateikimo už balsavo 62, prieš – 8, dar 34 parlamentarai susilaikė.

Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, jog nuo jo sprendimo vetuoti ar nevetuoti įstatymą dėl parlamentarų atlyginimus reglamentuojantį įstatymą esą niekas nepriklausytų, todėl nuspręsta šį prieštaringai vertinamą įstatymą pasirašyti. „Seimas padarė sau reikalingus sprendimus ir jei prezidentas ir vetuotų penkis, šešis ar dešimt kartų, sprendimas būtų lygiai tas pats.

Konservatoriai savo savaitgalinius pažadus tęsi – šiandien buvo įregistruota Seimo statuto pataisa, kuria siūloma numatyti galimybę parlamentarams mažinti atlyginimus. Tokių priemonių privertė imtis sudėtinga ekonominė situacija, kada valdžia turi mažinti valstybės valdymo išlaidas, įskaitant ir paties Seimo, teigia konservatoriai.

Opozicijos atstovai konservatorių siūlymą mažinti opozicijos atstovų skaičių Seimo vadovybėje vertina kaip opozicijos teisių suvaržymą.Tuo tarpu pataisų iniciatorius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma tikina, jog opozicija niekada neturėjo tiek teisių, kiek šioje Seimo kadencijoje, atidavus jai kontroliuojančių institucijų vadovų postus.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku šiandien išrinktas liberalas Vytautas Grubliauskas. Audito komiteto pirmininke išrinkta darbietė Loreta Graužinienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Donatas Jankauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Arvydas Anušauskas, Biudžeto ir finansų - liberalas Kęstutis Glaveckas. 10 komitetų pirmininkų iš 15 Seime buvo išrinkta trečiadienį.

Nors apie Arūno Valinsko kandidatūrą į Seimo pirmininko postą buvo kalbama ne vieną savaitę ir, atrodo, tiek jis pats, tiek koalicijos partneriai jam garantavo sėkmę, balsavimas parodė visai ką kita. Nepasitiki saviškiai Po pirmojo balsavimo A. Valinskas nebuvo išrinktas Seimo pirmininku. Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 67, prieš buvo 69 parlamentarai.

Lietuvos Respublikos Seimas šįvakar slaptu balsavimu išrinko naująsias Seimo pirmininko pavaduotojas. Jomis tapo valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Ireną Degutienė ir opozicininės Darbo partijos frakcijos atstovė Virginija Baltraitienė. I. Degutienės kandidatūrą slapto balsavimo metu parėmė 98 parlamentarai, 25 buvo prieš. V. Baltraitienė išrinkta 95 parlamentarams pasisakius už ir 28 prieš.

Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas tikisi, jog jo pavaduotojų komandoje dirbs socialdemokratas Česlovas Juršėnas, pirmadienį nesėkmingai kandidatavęs į šį postą. „Aš jį kaip profesionalą nepaprastai gerbiu ir tikiuosi, kad jis vis tiek bus Seimo pirmininko pavaduotojų tarpe, nes būtų keista, jei įsižeidę dėl to, kas įvyko šiąnakt, ir gavę teisę (...), jie pasiūlytų ne poną Č.Juršėną.

Po socialdemokratui Česlovui Juršėnui nesėkmingų Seimo vicepirmininko rinkimų, socialdemokratai kandidatūrą į šį postą derins tiek su valdančiaisiais, tiek su opozicija. „Pirmiausiai rinksis frakcija ir spręs, ką daryti. Aišku, derinsime kandidatūrą ir su valdančiaisiais, ir su opozicija“, - pirmadienį BNS sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis. 25 vietas parlamente turinti socialdemokratų frakcija - didžiausia opozicinė ir antra pagal dydį Seime.

Valdančiąją daugumą kuriančių centro dešinės partijų atstovai įpusėjo Seimo postų dalybas. Ketvirtadienį derybininkai sutarė dėl pusės komitetų pirmininkų postų. Anksčiau buvo nuspręsta, kad Tautos prisikėlimo partijos (TPP) nariui tapus Seimo pirmininku, trijų likusių koalicijos partnerių atstovai pretenduos į parlamento vicepirmininkų kėdes. Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) jau įvardijo į šias pareigas siūlysianti dabar pirmojo Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas einantį Algį Čapliką.

Praėjusią savaitę pasidaliję postus, naują valdančiąją koaliciją formuojantys partneriai susirinko pasišnekėti ir dėl programinių nuostatų. Seimo rūmuose šiandien rytą prasidėjo koalicijos partnerių derybos dėl būsimosios Vyriausybės programos.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Dalies nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų nepritarimo sulaukusios jiems laidoti skirtos vietos sostinės Antakalnio kapinėse įrengimo darbai bus baigti iki lapkričio 1 dienos. Tai BNS trečiadienį sakė rangovo bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ atstovai. Jie taip pat teigė, jog Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Mikalausko vadovaujama priėmimo komisija objektą turėtų priimti per mėnesį.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Antradienį Seime Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė sąrašą žmonių, kurie po Seimo rinkimų esą galėtų būti atsakingi už konkrečias šalies gyvenimo sritis ir įgyvendintų partijos programoje keliamus uždavinius. Žurnalistams išdalintame komandos sąraše prie kiekvienos iš sričių figūravo po kelias pavardes, tačiau partijos lyderis Andrius Kubilius prašė nespėlioti, ką partija siūlytų į ministrus, vien pagal tai, kuri pavardė įrašyta pirmoji.

Šiandien TS-LKD pirmininkas A. Kubilius, I. Degutienė, J. Razma, R. Dagys, Č. Stankevičius Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) susitiko su šios organizacijos nariais. Susitikimo pradžioje partijos pirmininkas pažymėjo, kad TS-LKD nuosekliai laikosi nuostatos - esminiais klausimais tartis su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis ir išsamiai pristatyti savo programą.

Valdžios dar neturėdamos rankose, politinės partijos jau dėlioja galimų būsimųjų vyriausybių sudėtis. Tačiau, kas verčiausias sėdėti ant vienos ar kitos ministro kėdės, atskleidžia ne visi. Apie tai – pirmadienio „Lietuvos žiniose“ (LŽ). Iki spalio 12-ąją numatytų Seimo rinkimų likus keliems mėnesiams politinės partijos yra sudariusios bent jau preliminarias šešėlines vyriausybes. Į jas partijų lyderiai įtraukė jų akimis kompetentingiausius ir labiausiai nusipelniusius partiečius.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba sekmadienį patvirtino galutinius kandidatų vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardose sąrašus, taip pat 200 puslapių apimties partijos programą. „Tikimės, kad kitame Seime būsime didžiausia frakcija“, - sekmadienį žurnalistams sakė TS-LKD kandidatų sąrašo pirmuoju numeriu įrašytas partijos lyderis Andrius Kubilius.