būsto pirkimas

Nuo šių metų nekilnojamo turto (NT) vystytojai galės pardavinėti tik 100 proc. užbaigtų projektų būstus. Jie tikina, kad naujasis reikalavimas ilgins statybų laiką ir brangins būstus. Tuo metu NT ekspertai nemato priežasčių būsto brangimui, jie tikina, kad priešingai – naujas reikalavimas apsaugos pirkėjus nuo nesąžiningų statytojų. Įmonės „Realdata“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pažymėjo, kad daugelis 100 proc. baigtumą klaidingai įsivaizduoja.

Nusprendę įsigyti būstą gyventojai jo paieškai skiria nemažai laiko – kartais jo paieškos užtrunka net kelerius metus. Paieškos būdus žmonės taip pat renkasi skirtingus. Vieni ieško internetinių portalų skelbimuose, kiti – socialiniuose tinkluose ar per pažįstamus. Tačiau šiandien būstą galima įsigyti ir internetinėje parduotuvėje. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas nustebo, kad internetinėje parduotuvėje „Pigu.lt“ galima įsigyti ir namą.

Būstą planuojantys įsigyti gyventojai šiuo metu delsia. Vieni tikisi, kad būstų kainos nukris, kiti laukia mažesnių palūkanų ir pigesnių paskolų. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad rinką stabdo aukštos palūkanos ir žadamas naujas NT mokestis, kuris turėtų būti plačiau taikomas gyventojų būstui.  NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai delsia pirkti būstą. „Rinka dabar pasyvi ten, kur yra daugiau pasiūlos – kai žmogus turi iš ko rinktis, jis galvoja ir delsia.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nemažai jaunuolių nori kuo greičiau ištrūkti iš tėvų namų ir pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau yra ir tokių, kurie net studijuodami ar baigę aukštąją mokyklą vis dar gyvena po vienu stogu. Palyginti su Pietų Europos šalimis, savarankišką gyvenimą lietuviai paprastai pradeda anksčiau – panašiau kaip šiauriečiai. Vien ekonominėmis priežastimi to paaiškinti veikiausiai negalima. Nors Lietuvoje būsto kainos ir augo sparčiai, jos tebėra gerokai mažesnės nei Skandinavijoje.

Investuoti į nekilnojamą turtą (NT) galima ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. NT bendrovių specialistai skaičiuoja, kad investicijai svetur užtektų ir 50 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Šiaurės Kipre būstą galima pirkti išsimokėtinai, pirmiausiai sumokėjus 35 proc. sumos, o vėliau likusius pinigus per 84 mėnesius.

Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu, pakilus būsto paskolų palūkanoms, įsigyti savo butą beveik neįmanoma. Ekonomistai tokiems gyventojams siūlo nuomos galimybę. Tada esą nereikės tempti paskolos naštos. Vis dėlto gyventojai skaičiuoja, kad ir nuomos kainos didelės, tad sumos nuomai ir paskolos įmokoms beveik nesiskiria. Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Vilniaus mieste, netoli Lentvario, įpusėjo naujo gyvenamųjų namų projekto „Meduvio alėjos“ statybos darbai. Vieno aukšto, 80m2, A++ energetinės klasės mūriniai namai suprojektuoti 2-4 asmenų šeimai, vertinančiai patogumą ir ekonomiškumą. Numatoma, kad „Meduvio alėjos“ statybų darbai bus baigti 2022 metų 4 ketvirtį. Kvartalas nuo Vilniaus miesto centro ir Trakų miesto nutolęs vos 15 min.

Vystytojai inicijuoja gerokai anksčiau su pirkėjais sudarytų  preliminarių nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimus, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Dėl brangstančių statybinių medžiagų ir darbo jėgos išaugus statybos kaštams, juos verslas nori pakelti į NT kainą, teisininkai sako, kad tai galima padaryti, jeigu sutartyje numatyti kainos korekcijų atvejai.

Algimanta ilgai svajojo apie savo namus, todėl moteris nusprendė įsigyti socialinį būstą, kuriame gyveno jau ilgą laiką. Sutvarkius visus dokumentus paaiškėjo viena detalė, dėl kurios moteris gali keliauti net į gatvę.  Į TV3 laidą „TV Pagalba“ kreipusis Algimanta pasakojo, kad nusprendė įsigyti vieną nuosavo namo pusę. Ši namo pusė buvo jai priskirta socialinių darbuotojų ir ilgą laiką ji mokėjo nuomą.

Vos prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė šoką nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Vieni gyventojai atidėjo sprendimus pirkti būstą, o kiti jau nusipirkę suskubo jį pardavinėti. NT vystytojai ramina gyventojus, tačiau įspėja apie kainų augimą. Tuo metu ekonomistai tikina, kad viską spręs paklausa, jeigu ji sumažės tada ir būstai atpigs.  NT brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad pirmąją dieną prasidėjus karui Ukrainoje iš karto krito būstų apžiūros skaičiai.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą jau tą pačią dieną sustabdė nekilnojamo turto (NT) sandorius Lietuvoje. Anot NT pardavėjų, gyventojai baiminosi, investuoti  savo santaupas į NT. Vėliau įtampai atslūgus, pirkėjai ėmė atsisakyti tų būstų, kurie buvo statomi iš rusiškų medžiagų. Tuo metu NT vystytojai skaičiuoja, kad dabar daugiausiai iššūkių kils dėl medžiagų, kai kurie projektai gali būti ir sustabdyti dėl jų trūkumo.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Specialistai tikina, kad tokių mokesčio pakeitimų reikėjo jau seniai, tačiau didesnės įtakos rinkai jis esą nedarys, nes žmonės ir toliau pirks būstus. Tuo metu ekonomistas NT mokesčio nauda abejoja. Anot jo, mokesčio administravimas kainuos daugiau nei iš jo bus surenkama pinigų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais.

Gyvenime yra etapų, kai buto nuoma ir reguliarus kraustymasis iš vienos vietos į kitą neatrodo labai varginantis. Pavyzdžiui, studijų metu, kai šeima dar nėra gausi, neturima daug daiktų, o ir dėl energijos bei laiko atsargų, kuriuos reikėtų skirti šiam procesui, nekyla jokių problemų.

Būsto rinkos aktyvumas ir toliau auga, o kainos kyla. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ėmė ieškoti sprendimų, bet jų nuomonės išsiskyrė. Vieni siūlė būstą ne pirkti, bet nuomotis, kuo daugiau žmonių nuomosis, tuo labiau kris pardavimo kainos. O kiti NT specialistai pažymėjo, kad žmonėms svarbu saugumas, todėl jie būstą tik pirks. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvoje būtų galima didinti būsto nuomos rinką.

Daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus ir beveik pusė jų tai darytų skolintomis lėšomis. Kaip rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa, palyginti su latviais ir estais, lietuviai yra geriau susipažinę su būsto paskolų sąlygomis ir net trečdalis apklaustų šeimų jau žino, kokio dydžio paskolą galėtų gauti bei kokio pradinio įnašo tam reikėtų. Tyrimas atskleidė, kad naują būstą įsigyti nuosavomis lėšomis planuoja 15 proc.

Šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios 2019−2020 m. statybos. Mūsų šalies gyventojai įsigyti naujausios statybos būstą renkasi kur kas dažniau nei šalių kaimynių gyventojai Estijoje ir Latvijoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak šio banko Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, gyventojų pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ir ši tendencija praėjusiais metais tik dar labiau sustiprėjo.

Kone metus besitęsianti pasaulinė pandemija sustabdė visus be išimties ir privertė gerokai daugiau laiko praleisti namuose. Turbūt ne vienam namuose dirbančiam žmogui teko valgomojo stalą naudoti kaip darbo vietą, tad natūralu, kad kyla noras pakeisti ir būstą, kurį galėtumėte įsirengti pagal pakitusius poreikius. Vis dar kylanti būstų paklausos rodyklė rodo, kad karantinas, anaiptol, nėra netinkamas metas tokiems pokyčiams.

Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps aiškesnė ir mažės būstų kainos. Tačiau tuo pačiu metu žmonės baiminasi didėjančių palūkanų. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Agnė. Moteris šį mėnesį ketino susitikti su įvairių bankų atstovais ir pasirašyti būsto paskolos sutartį.

Seime skinasi kelią dar viena idėja palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Jei nuosavą būstą žmogus įsigijo būdamas nepilnametis arba šiuo metu jo būstas yra netinkamas jo poreikiams, ateityje jis taip pat galėtų pretenduoti į paramą įsigyjant pirmąjį būstą. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti atitinkamas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas ir toliau jas svarstys lapkričio 14-ąją.

Kaip atrodo parduodamas kone milijono eurų vertės būstas ir kas tokį įperka? Pasirodo, prabangūs būstai nėra tik turtingų užsieniečių privilegija ar užgaida, mat tokia rinka egzistuoja ir Lietuvoje. Prestižiniai butai atveria įspūdingus vaizdus į Vilniaus senamiestį – bažnyčias, Trijų kryžių kalną ar Gedimino pilį. Tokiame būste neapsieinama ir be SPA zonos, sūkurinių vonių bei kiaurą parą budinčių apsaugos darbuotojų.

Nekilnojamasis turtas nuolatos domina gyventojus: vieni ieško pirmą kartą, kiti renkasi jau ne pirmus namus, nori investuoti ir žvalgosi investicijoms tinkamų nekilnojamojo turto skelbimų. Aruodas.lt tyrimas atskleidė, kad gyventojų būsto pasirinkimo įpročiai susiformavę, paskutinius kelerius metus didžiausias dėmesys skiriamas panašiems kriterijams kaip anksčiau, o suma, kurią įsigydami būstą galėtų mokėti dauguma perkančiųjų, šiuo metu yra didesnė nei beveik prieš dvejus metus.

Ne visada už gerą kainą nusipirkęs namą gali trinti rankomis ir džiaugtis – štai 33-mečiui vyriškiui iš Londono (Didžioji Britanija) tikrai nepasisekė: jo naujasis pirkinys prigrūstas 40 metų kauptų niekam nereikalingų daiktų. Name – keturi aukštai ir dešimt kambarių. Ir visuose juose – dvokianti netvarka, rašo Mirror.co.uk. Už namą, kurį pirko iš varžytinių, Mehmetas Kochas sumokėjo 450 tūkst. svarų sterlingų.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Rugpjūtį fiksuotas rekordinis butų pardavimas visoje Lietuvoje gerai atspindi lietuvių būdą – didžioji dalis nori nuosavo, o ne nuomojamo būsto. Nuoma – tik tarpinė stotelė Septynerius metus Vilniuje gyvenanti Miglė pasakojo, kad nuo atvykimo gyventi į sostinę jai teko pakeisti keturis butus. Visus juos mergina nuomojosi, bet sprendimą persikelti iš vienos vietos į kitą visada priėmusi pati, neverčiama nuomotojų.

Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad pirmąjį savo būstą statistiškai britai išgali įsigyti prieš sulaukdami 40 –ties metų, rašo dailymail.co.uk. Per pastaruosius 50 metų pirkėjo amžius itin šoktelėjo dėl išaugusių nekilnojamojo turto (NT) kainų. Būtent dėl šios priežasties dauguma jaunų britų yra priversti gyventi su tėvais arba būstą nuomotis. Apklausą atlikę specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad 1960-1970 metais vidutinis būsto pirkėjo amžius siekė 24-erius metus.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

Ar ieškantiesiems svarbus metų laikas, kai norima pirkti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą? Kokiu metų laiku būsto ieškantieji labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu? Remiantis portalo Aruodas.lt atliktos apklausos ir skelbimų statistikos duomenimis, analizuota, ar metų laikas turi įtakos būsto ieškančiųjų nuomonei pirkti ar nuomotis ir savininkų sprendimui parduoti arba išnuomoti. Beveik pusė (43 proc.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

28 proc. Lietuvos gyventojų įsigydami būstą neatsižvelgia į tai, kokia šildymo sistema jame įrengta. Jei turėtų galimybę rinktis, daugiau nei trečdalis gyventojų prioritetą teiktų grindiniam šildymui, nes mano, kad jis padėtų sutaupyti šildymo išlaidų. Tokie duomenys paaiškėjo santechnikos ir šildymo sistemas gaminančios bendrovės UPONOR užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Nekilnojamuoju turtu besidomintieji šiuo metu nusiteikę ne nuomotis, bet įsigyti nuosavą būstą, o paklausiausi nekilnojamojo turto objektai jau kurį laiką nesikeičia. Nors pirkėjų ir analizuojančių rinką asmenų netrūksta, tačiau investicijos į nekilnojamąjį turtą kol kas nevertinamos kaip itin patrauklios. Vidutiniškai kas ketvirtas ieškantis nekilnojamojo turto asmuo šiuo metu norėtų pirkti butą ir kas ketvirtas – pirkti namą, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Valstybiniam renovacijos projektui mindžiukuojant vietoje, gyventojų požiūris į senų daugiabučių modernizavimą išlieka skeptiškas. Nepaisant to, jog šildymo kainos kasmet kopia į viršų, renovuotų daugiabučių yra mažai, o pati modernizacijos kokybė gyventojams kelia daug abejonių. Nekilnojamo turto specialistai pastebi, jog vis daugiau žmonių randa išeitį – užuot renovavę senus neperspektyvius būstus, juos parduoda ir keliasi gyventi į naujos statybos daugiabučius.

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių, rašo „Vakaro žinios“. Per statybų bumą būstai buvo masiškai „kepami“, nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves.