būsto nuoma

Seimas įpareigojo didžiausius šalies bankus būsto paskolas duoti ir su fiksuotomis palūkanomis. Namus įsigyti norintys gyventojai banke galės rinktis iš 2 pasiūlymų: vieno su kintamomis ir kito su fiksuotomis. Valdžia taip viliasi sumažinti žalą, kurią patiria gyventojai, kai staiga pakyla bazinės palūkanų normos ir tenka mokėti didesnes mėnesines įmokas už būstą.

Finansų ministerijai siūlant gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklos tvarką, pagal kurią nebeliktų verslo liudijimų ilgalaikei nekilnojamojo turto nuomai. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad būstų nuomotojai yra per mažai apmokestinami, o ekspertai įspėja – gali kilti nuomos kainos. „Kas yra pastebėta, kad tie žmonės, kurie uždirba aukštas pajamas, na, tarkim, virš 20 tūkst.

Būstą besinuomojantys gyventojai neretai būna įsitikinę, kad, kol galioja nuomos sutartis, jie yra namų šeimininkai, tad ten gali daryti ir kviesti, ką tik nori. Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas.

Nauji duomenys rodo, kur Europoje būstas yra brangiausias ir kur žmonės pasirengę jam išleisti daugiau. Remiantis „Resolution Foundation“ duomenimis, daugiausiai būstui išleidžia Suomijos gyventojai, po jų seka britai. Britų analitinis centras nustatė, kad Suomijos gyventojai būstui išleidžia 24 proc. visų savo išlaidų – gerokai daugiau nei ES vidurkis (15 proc.

Ne paslaptis, kad rasti būstą nuomai, kur būtų leista gyventi su augintiniais, yra tikras iššūkis. Vis tik net ir radus nuomotojus, kurie su malonumu priima gyvūną, po pusmečio jie gali tiesiog persigalvoti ir liepti gyvūną išvežti. Taip nutiko vilnietei Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri tv3.lt portalui papasakojo, kad ieškodama, kur apsigyventi su šunimi, rado namą, kurio mažesnė dalis – nuomai, o likusioje gyvena patys savininkai.

Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, vis dar nėra aišku, kur juos apgyvendinti, tad jie būstą turės nuomotis patys. Dėl to kyla grėsmė, kad ims trūkti būstų nuomai, o kainos augs, kaip buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.

Universalumas, jaukumas ir funkcionalumas yra vieni svarbiausių kriterijų įrengiant būstą nuomai arba pardavimui. Interjero dizainerė atskleidžia, kaip visa tai užtikrinti, kad, nepaisant to, kas gyvens būste – pasijustų patogiai ir jaukiai, kaip namuose.   Nekilnojamojo turto vystytoja Rimantė yra atsakinga už naujų butų pardavimą ir nuomą. Pasak jos, ieškantys įsigyti būstą, pastaruoju metu vis dažniau renkasi ne dalinę apdailą, o pilnai įrengtus namus.

Lietuvoje nereguliuojant būsto nuomos rinkos aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad siūlys pakeitimų, kurie sutvarkytų šią rinką bei padarytų ją saugią.   „Kryptis yra plėsti būsto nuomos rinką (...) Šiandien nuomos rinka beveik neegzistuoja. ji nereguliuojam. Gyventojai yra pavojuje eiti į nuomos rinką. Jie net nesirenka, nes yra per daug nesaugi“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį sakė ministras.

Nuomojantis būstą viena svarbiausių sąlygų yra suma, kurią kas mėnesį tenka mokėti nekilnojamojo turto (NT) savininkui. Vis tik net ir sutarus kainą ji ne visada išlieka tokia pati – būna, kad nuomotojai vienašališkai nusprendžia ją padidinti. Bet ar visada jie gali taip daryti? Į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietė Evelina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri papasakojo, kad butą nuomojasi jau kiek daugiau nei 2 metus.

Būsto nuomai ieškantys gyventojai dažniausiai domisi pigiausiais jų lūkesčius atitinkančiais butais. Todėl ne visi pasidomi, kokie visgi yra brangiausi ir ką už tokias sumas siūlo jų savininkai. Sūkurinės vonios, sporto salės, kiaurą parą budinti apsauga, terasos su Vilniaus senamiesčio vaizdais ir išskirtiniai interjero sprendimai mėnesiui atsieina ir 4,2 tūkst., ir 6,3 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip tokie butai atrodo.

Bet kokį savo turtą patikėdami kitiems į rankas gyventojai elgiasi atsargiai. Ne – išimtis ir buto nuoma. Nuomotojai reikalauja, kad nuomininkai pateiktų bankų išrašus apie savo pajamas, taip pat nurodytų darbovietę ir užimamas pareigas. Nuomininkai tikina, kad kai kurie reikalavimai yra pertekliniai. O nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Lietuvoje nėra tokios didelės nuomininkų paklausos, todėl nuomotojai pernelyg didelių sąlygų kelti negali.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas. Šia problemą specialistai aptarė  Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“. Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis skaičiavo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje NT sandorių skaičius augo.

Ilgą laiką gyventojai mieliau pirko nuosavą būstą, nes būsto paskolų įmokos buvo mažesnės už mėnesinę nuomą. Šiuo metu, pakilus palūkanoms, situacija pasikeitė. Mėnesinė nuomos kaina yra mažesnė nei paskolos įmoka. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tvirtina, kad taip ir turi būti, nes įsigydami savo būstą žmonės jį labiau vertina negu nuomodamiesi. Patys gyventojai mano skirtingai.

Gyventojai, kurie neturi nuosavo būsto, pernai gavo savivaldybių kompensaciją nuomai. Prasidėjus naujiems 2024 metams, savivaldybių specialistai primena, kad būtina iš naujo teikti prašymus kompensacijai, nes pasikeitė kompensacijų skyrimo tvarka, dalis gyventojų kompensacijos nebegaus. „Vilniaus miesto būsto“ komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė komentavo, kad nuo šių metų sausio 2 d. pasikeitė ir įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai.

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo smulkmena, tačiau dėl jo kartais gali kilti problemų. Pavyzdžiui, jei nenumatoma išsikraustymo data, nuomininko prisideklaravimas gali lemti didesnius mokesčius ar net apsunkinti būsto pardavimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Praėjusiais metais būsto rinka Lietuvoje patyrė šoką – Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, dėl atvykstančių karo pabėgėlių itin padidėjo nuomojamo būsto paklausa, o tai padidino ir kainas. Šiemet rinka stabilizavosi, tačiau butų nuomos kainos ir toliau didėjo – pasak NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus, tai nulėmė butų pirkėjų sprendimas pereiti į nuomos rinką, taip didinant paklausą.

Pykčių tarp būsto nuomotojų ir nuomininkų būna įvairių. Vis tik atvejai, kuomet buto šeimininkė liepia kasdien tvarkytis, neleidžia turėti savo šiukšliadėžės ar pravardžiuoja, nutinka retai, bet nutinka. Pas tokią buto šeimininkę kambarį Vilniuje išsinuomojusi mergina skundėsi, kad nebegali kentėti tokio spaudimo, tačiau išsikraustyti bijo, nes nenori prarasti depozito. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuomotoja tokiu elgesiu pažeidžia visas teises ir turėtų depozitą grąžinti.

Praėjusiais metais prasidėjus karui Ukrainoje ir atvykstant vis daugiau karo pabėgėlių sparčiai šoktelėjo būsto nuomos paklausa, o tai nulėmė ir padidėjusias kainas. Nuo to laiko buvo girdėta įvairių pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti būsto įperkamumo problemą. Vienas iš pasiūlymų – municipalinio būsto fondo steigimas. Pagal šį modelį, savivaldybės fiksuota kaina parduotų ar nuomotų būstą gyventojams.

Pastaruoju metu gyventojai nebeskuba įsigyti nuosavo būsto, šiuos planus jie atideda neribotam laikui, kuomet kainos ir palūkanos bus mažesnės. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad vis dažniau vietoje būsto pirkimo žmonės renkasi nuomą. O spartesnis būstų įsigijimas prognozuojamas tik nukritus paskolų palūkanoms. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad prasidėjus rudeniui NT rinkoje nuoma laimi prieš būsto įsigijimą.

Vasaros pabaigoje, prieš mokslo metus, nekilnojamojo turto (NT) nuomos rinka būna aktyviausia – atsilaisvina dalis prieš tai nuomotų butų ir ieškoti naujų namų pradeda į didžiuosius miestus atsikraustantys studentai. Dėl to esą sukyla ir kainos. Specialistai pastebi, kad studentai dažniausiai ieško arba 1 kambario, arba 3–4 kambarių butų, kur galėtų gyventi keliese. Vis tik didžiąją dalį skelbimų sudaro 2 kambarių butai.

Nuomininkai piktinasi, kad būstų nuomotojai savivaliauja, be įspėjimo kelia nuomos kainą, bet kada paprašo išsikraustyti. Tuo metu nuomotojai pasakoja apie neatsakingus ir nemokius nuomininkus, kurių nebeįmanoma išprašyti iš buto. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina būtinai pasirašyti nuomos sutartį. O teisininkas komentuoja, kada ir kaip nuomotojai gali iškeldinti nuomininkus. Portalo tv3.lt skaitytoja Roma pasakojo, kad butą nuomojasi jau pusantrų metų.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje išauga žmonių skaičius, kurie ieško būstų nuomai. Savivaldybės primena, kad gyventojams suteikiamos nuomos kompensacijos, kurios gali siekti ir 400 eurų. O pretenduoti į kompensaciją gali ne tik tie žmonės, kurie neturi nuosavo būsto, bet ir jį turintys, jeigu jų būstas jau nusidėvėjo.

Artėjant rudeniui nuomos rinka tampa aktyvesnė visuose didžiuosiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai Kaune ir Klaipėdoje tikina, kad studentai jau ėmė aktyviai ieškoti būstų nuomai. Tuo metu Vilniuje studentai neskuba nuomotis būstų, tačiau ieškančių butų nuomai netrūksta.  Specialistai prognozuoja, kad net pasibaigus studentų bumui nuomos populiarumas augs, nes ne visi įpirks butus, todėl juos nuomosis. Tai gali lemti ir kainų augimą.

Kylant ne tik nekilnojamojo turto (NT) kainoms, bet ir paskolų palūkanoms, įsigyti nuosavus namus Lietuvoje tampa vis sunkiau. Gyventojai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, gali pretenduoti gauti nemažą piniginę paramą. Vis tik kai kurie mano, kad tai – nelogiška ir primena sovietmetį.

Milijonus kainuojantys butai ar namai Lietuvoje jau nėra didelė naujiena. Tačiau retai kada išvysi namą, kuris panašus į didelį dvarą ir yra išnuomojamas už 8 tūkst. eurų. Vis dėlto jo aplinka ir interjeras, matyt, tikrai verti tokių pinigų. Franšizės principu Lietuvoje veikianti įmonė „Capital“ skelbia Vilniuje, Verkių seniūnijoje, nuomojanti 400 kv. m ploto 2 aukštų 8 kambarių namą. „Išskirtinė ir unikali 400 kv.m. vila Vilniuje laukia jūsų.

Dažniausiai nuomos sutartį anksčiau laiko nutraukia nuomininkai, nes dėl įvairių priežasčių nusprendžia persikelti kitur. Tačiau gali nutikti ir taip, kad iškraustyti tvarkingus nuomininkus užsimano pats savininkas. Pavyzdžiui, nuomojame būste jis nori apgyvendinti savo draugus ar giminaičius, rado didesnę nuomą siūlančius nuomininkus ir pan.

Rusijai prasidėjus karą Ukrainoje, į Lietuvą atvyko nemažai ukrainiečių, baltarusių. Dėl būstų trūkumo išaugus jų paklausai nuomos kainos staigiai pašoko į viršų. Dabar rinka stabilizavosi – būstų skelbimų skaičius siekia 2 tūkst., o kai kur kainos nukrito 10 proc., sako specialistai. Vis tik jie įspėja, kad situacija gali bet kada vėl pablogėti. Šiuo metu didžiuosiuose miestuose 1 kambario buto vidutinė nuomos kaina yra 310–410 eurų. 2 kambarių – 450–610 eurų.

Lietuvoje ne tik būsto kainos iškilo į neregatas aukštas, iššūkiu gyventojams tapo ir būsto prieinamamumas, teigia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovas Markas Pearsonas.  Apie tai, ar būstas Lietuvoje žmonėms yra pasiekiama svajonė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. EBPO pristatė ataskaitą ir rekomendacijas Lietuvai.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Daugelis lietuvių investuoja į nekilnojamą turtą (NT). Tačiau ne visi turi pinigų didelėms investicijoms, todėl vietoje jų renkasi mažus NT objektus – automobilio stovėjimo vietas ar sandėliukus. Specialistai skaičiuoja, kad tokia investicija gali atsieiti nuo 3 tūkst. eurų. Ekonomisto tikinimu, pinigus būtina investuoti, kitaip jie nuvertės: vien pernai gyventojų pinigai nuvertėjo beveik 20 proc.

Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu, pakilus būsto paskolų palūkanoms, įsigyti savo butą beveik neįmanoma. Ekonomistai tokiems gyventojams siūlo nuomos galimybę. Tada esą nereikės tempti paskolos naštos. Vis dėlto gyventojai skaičiuoja, kad ir nuomos kainos didelės, tad sumos nuomai ir paskolos įmokoms beveik nesiskiria. Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Prasidėjus karui į Lietuvą pradėjo plūsti ukrainiečiai, taip pat ir baltarusiai. Kai būstų ėmė trūkti, jų nuomos kainos vos per keletą mėnesių stipriai šoktelėjo į viršų. Šiuo metu būstų pasiūla stabilizavosi, tačiau kainos, tikėtina, išliks pakilusios. Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.

Rinkdamiesi butą nuomai žmonės dažnai atsižvelgia į skelbime nurodytus privalumus – tokius, kaip garantuota vieta automobiliui, įvestas internetas, ramūs kaimynai ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pateikta informacija būna melaginga, o nutraukti sutartį jau būna per vėlu. Vilnietė pasidalino savo patirtimi su viena buto savininke, kuri, pasak pašnekovės, apgavo ir ankstesnius nuomininkus.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje kiekvienais metais augo palaipsniui, tačiau šiais – rekordiškai šoktelėjo į viršų vos per keletą mėnesių. Ir jeigu prieš trejus metus sostinėje vidutinė 1 kv. m. kaina buvo 9,9 euro, per 2022 m. piką ji siekė net 15,8 euro. Šiemet kainos didžiuosiuose miestuose jau padidėjo nuo 11 iki 28 proc. O kai kurie būstai pabrango pusantro šimto eurų. Šiuo metu kainos šiek tiek krenta, tačiau iki praėjusių metų lygio dar toli.

Ne vienam ir ne dviem, o tikriausiai šimtams jaunų tėvų Lietuvoje teko susidurti su būsto nuomos problema, nes didžioji dalis nuomotojų savo turtą užleidžia su sąlyga, kad jame nebus vaikų.

Ginčai tarp nuomininkų ir nuomotojų kyla nuolatos. Pavyzdžiui, būna taip, kad laikinai butą besinuomojančiam žmogui šeimininkai liepia mokėti už stogo, vandentiekio remontą ir apskritai už ilgametį namo atnaujinimą. O nesutikus ima šantažuoti, kad kils nuomos kaina. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam – stengėsi tartis su šeimininkais.

Tarptautinė trumpalaikės būsto nuomos milžinė „Airbnb Inc.“ grynąjį pelną  trečiąjį metų išaugino 1,4 karto, įplaukoms, smarkiai pagausėjus užsakymų po suvaržymų, įvestų dėl COVID-19 pandemijos, atšaukimo, sumušus rekordą. Bendrovė nurodė, kad šių metų liepos-rugsėjo mėnesiai buvo geriausi jos istorijoje, tačiau „rezultatai galėjo būti dar geresni, jei ne JAV dolerio sustiprėjimas“. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 834 mln.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Buto išsinuomoti ieškantys gyventojai skundžiasi, kad auga ne tik nuomos kainos, bet ir nekilnojamo turto (NT) brokerių tarpininkavimo mokesčiai. Daugelis jų skelbimuose nurodo, kad jeigu butas tiks nuomai, dar papildomai teks susimokėti iki  300 eurų. Pačių brokerių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni šį mokestį vadina neteisėtu ir prašo gyventojų papildomai brokeriams nemokėti. Tuo metu kiti nemato nieko blogo, kad nuomininkas susimoka radęs tinkamą būstą.

21-erių metų Florianas Kögleris turi tai, apie ką daugelis gali tik pasvajoti – butą Austrijos sostinėje Vienoje, kurio nuomos kaina yra kontroliuojama, rašo „Politico“. Už maždaug 330 eurų per mėnesį F. Kögleris gyvena 33 kvadratinių metrų vieno miegamojo bute, kuris yra įrengtas 20-ame  amžiuje 4 dešimtmetyje pastatytame socialiniame daugiabutyje, esančiame į pietus nuo istorinio miesto centro.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams padeda tiek įvairios organizacijos, tiek pavieniai žmonės. Tačiau kol vieni aukoja paskutinius pinigus, priima gyventi į savo namus ir nieko iš jų neprašo, kiti – bando iš ukrainiečių pasipelnyti. Siūlo jiems gyvenimui nepritaikytus kambarius, prašo susimokėti nuomą. Būsto ukrainietei ieškanti vilnietė pastebėjo, kad žmonės nori gauti ne tik išmoką už jos apgyvendinimą, bet ir nuomos mokestį.

Didžiuosiuose miestuose labai trūksta būstų nuomai, o tai kelia galvos skausmą ne tik nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, bet ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo galima rinktis iš maždaug 2500 būtų nuomai, o šiuo metu tokių belikę apie 400. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad naujo būsto pardavimo rinkoje yra drastiškas pasiūlos sumažėjimas.

Lietuvoje registruota 48,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ieškosi darbo ir vietos, kur gyventi. Tad kaip karas keičia būsto nuomos rinką? Ar liks ką pasirinkti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su nekilnojamojo turto plėtros asiociacijos vadovu Mindaugu Statulevičiumi, NT brokeriu Eimantu Dumbrava ir organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadove Olivija Anaškinaite. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.

Infliacija Lietuvoje toliau muša rekordus. Brangsta ne tik masto produktai, būsto išlaikymas, bet ir jo nuoma. Seime oficialiai registruotos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų grąžinama dalis pinigų, sumokėtų už būsto nuomą. Tokias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas registravo socialdemokratas Gintautas Paluckas.