busto atnaujinimas

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali pastate įsidiegti kelias skirtingus atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas, kurių įrengimą dalinai kompensuoja valstybė. Vienos iš šių priemonių – šilumos siurblys oras-vanduo ir koja kojon tiek su juo, tiek kitais aplinkai draugiškais ištekliais žengianti šilumos saugykla.

Nors padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas visuomet buvo viena ir pagrindinių priežasčių renovacijai, augančios šildymo kainos gyventojus skatina vis dažniau susimąstyti apie savo būsto modernizaciją. Be įprastų energetinio efektyvumo didinimo priemonių butų savininkai teigia besidomintys ir galimybėmis įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Senų, energiškai neefektyvių daugiabučių renovacijos poreikis Lietuvoje sparčiai auga – tai parodė ir paskutinis aplinkos ministro kvietimas, pagal kurį iš viso buvo gauta beveik 800 paraiškų, o jų įgyvendinimui bus skiriamas daugiau nei 435 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma daugiau nei 670 daugiabučių renovacija už daugiau kaip 300 mln. eurų.

Baigusi vertinti paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams renovuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dalinasi šio kvietimo statistika ir tendencijomis. Iš viso buvo sulaukta itin didelio kiekio paraiškų – 785 (788 daugiabučiams atnaujinti), iš kurių, po APVA vertinimo, tinkamomis įgyventi buvo pripažintos 781 (784 daugiabučiams atnaujinti). Informuojama, kad bendra šių paraiškų įgyvendinimo investicijų suma sieks daugiau nei 435 mln.

Kovo 13 – balandžio 8 dienomis visuomenė turėjo galimybę susipažinti su ne anksčiau kaip 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei atiduoti savo balsą už jiems labiausiai patikusį projektą.

„RESTA 2022“ – tarptautinė statybų paroda, kiekvienais metais sutraukianti visus besidominčius renovacija, statybomis ir naujausiomis technologijomis. Šiais metais balandžio 20-23 dienomis Vilniuje vyksianti paroda daugiausiai dėmesio skirs renovacijai, energijos efektyvumui, statybai, technologijoms ir atsinaujinimui.

Išaugę sąskaitos iš šildymą ir elektrą šią žiemą daugelį gyventojų privertė plačiai atverti savo pinigines. Nors atrodo, kad mokesčiai už šias paslaugas jau pasiekė rekordines aukštumas – specialistai įspėja, kad kainos gali sparčiai augti ir toliau. Ką daryti norintiems sutaupyti? Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento teigimu, efektyviausias būdas sutaupyti – renovuoti energetiškai neefektyvius pastatus.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa) vertina teigiamai ir norėtų, jog jų gyvenamasis daugiabutis taip pat būtų atnaujintas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas. Tyrime dalyvavo 1013 nuolatinių Lietuvos gyventojų iš visos šalies, 416 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Net 83 proc.

Kviečiame susipažinti su renovacijos privalumais ir esminiais pokyčiais, atnaujinus daugiabutį!...

Daugelyje šalies savivaldybių pavienius renovacijos projektus buvo galima pastebėti dar prieš keliolika metų. Tačiau Akmenės rajone gerokai sparčiau daugiabučių atnaujinimo procesai pradėjo judėti, kuomet administruoti modernizavimo projektus ėmė savivaldybių atstovai.

Nuo 2013 m. į renovacijos procesus aktyviai įsitraukė savivaldybės, kurių dėka renovacijos tempai Lietuvoje paspartėjo net 80 proc. Molėtuose renovacija prasidėjo gan sunkiai, tačiau vadeles perėmus savivaldybei modernizacijos tempais aplenkė daugelį miestų, o gyventojai įgijo daugiau pasitikėjimo pamatę modernizacijos pavyzdį savo kaimynystėje.

Dar 2013 m. į šalyje vykstančius renovacijos procesus įsitraukus miestų ir rajonų savivaldybėms, būstų modernizacija įsibėgėjo pilnu tempu. Vienas iš pavyzdžių – Palangos miestas. Pačioje pradžioje savivaldybės atstovai turėjo įdėti daug pastangų, kad atsakytų į visus gyventojų klausimus ir papasakotų apie renovacijos naudas, tačiau jos nenuėjo veltui. Šiandien Palanga – viena daugiausiai būstų atnaujinusių savivaldybių.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje sparčiau pradėjo įsibėgėti dar prieš aštuonerius metus, kai procesų administravimą į savo rankas aktyviau perėmė savivaldybės. Tarp jų bei vieno sėkmingiausiai būstus atnaujinančių miesto – Birštono. Savivaldybės atstovai ir kurorto gyventojai prisimena renovacijos pradžią ir dalijasi gerąja modernizavimo patirtimi.

Nors renovacijos procesai Lietuvoje pradėjo įsibėgėti prieš daugiau kaip 15 metų, tik 2013 m. būstų modernizavimas įgavo visai kitą pagreitį. To priežastis – į pastatų atnaujinimą įsitraukusios savivaldybės.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) Lietuvoje administruoja renovacijos procesus ir nuolat siekia išsklaidyti abejones, susijusias su būsto atnaujinimu. Norėdama įgyvendinti šį tikslą, BETA kasmet rengia seminarų gyventojams ciklą, kurio metu specialistai atsako į aktualiausius klausimus.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių namų energetinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai padarė keletą svarbių išvadų – akcentavo vidinės balkono sienos apšiltinimo svarbą bei siūlė didesnį dėmesį skirti detalesniam konstrukcijų įvertinimui rengiant techninį darbo projektą. Audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisiogalos.

Gyventojams svarbu kuo tiksliau žinoti būsimos daugiabučio renovacijos kainą, tačiau svarbu suprasti, kad ji glaudžiai susijusi su dinamiška statybų rinka. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) praneša, kaip kis daugiabučių renovacijos projektų kainos artimiausiu metu. „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per du metus darbai pabrango 8 proc.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) skelbia kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai. Paraiškų bus laukiama iki 2022 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 800 tūkst. eurų suma. Paraiškas galima teikti visuose regionuose esančiuose BETA padaliniuose. Mažoji renovacija skirta vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, diegimui.

Dalį nerenovuotų daugiabučių namų gyventojų nuo modernizacijos sulaiko įsitikinimas, kad tokiu atveju pakils šildymo kaina. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų.

Kovo 17 – balandžio 12 d. vyko Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuoti „Metų renovacijos projekto 2021“ rinkimai. Jų metu visuomenė turėjo galimybę susipažinti su 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis ir balsuoti už labiausiai patikusį projektą. Rinkimuose dalyvavo 14 projektų, iš kurių trys susilaukė daugiausiai simpatijų: Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose.

Valstybė siekia, kad kuo daugiau žmonių galėtų savo būstuose jaustis patogiai ir džiaugtųsi pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis, todėl remia Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Tai reiškia, kad savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gauna su būsto atnaujinimu susijusių išlaidų kompensaciją, o kai kuriems asmenims pastato modernizavimas nekainuoja nieko.

Vis daugiau gyventojų nusprendžia renovuoti savo seną daugiabutį namą. Šiuo metu svarstančių apie atsinaujinimą laukia papildomos galimybės įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.  Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos naujausio kvietimo reikalavimus renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.

Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Nors pandemija ir karantinas sukėlė nemažai iššūkių, daugiabučių atnaujinimo procesai nesustojo.  Mažosios savivaldybės – renovacijos lyderės  Pagal renovuotų daugiabučių dalį, šiuo metu modernizuojasi aktyviausiai ir patenka tarp renovacijos lyderių būtent mažosios savivaldybės. Tarp jų Birštono (47 proc.), Druskininkų (38 proc.

Baigusi vertinti 2019 m. rugpjūčio mėn. skelbto Aplinkos ministerijos paskelbto kvietimo daugiabučiams modernizuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) dalinasi šio kvietimo statistika bei tendencijomis. Iš 480 gautų paraiškų, po vertinimo, tinkamomis buvo pripažintos 457. Informuojama, kad bendra jų įgyvendinimo investicijų suma sieks kiek daugiau nei 200 mln. eurų.

Startuoja Metų renovacijos projekto rinkimai 2020 – Lietuvos gyventojai kviečiami įvertinti šalyje renovuotus daugiabučius namus ir išrinkti metų renovacijos projektą. Atnaujintus daugiabučius kviečiama vertinti ne tik pagal išorę – atsižvelgti į sutaupomą energiją, indėlį aplinkosaugai ir kitus kriterijus.

Sausio pabaigoje pasibaigus paraiškų daugiabučiams atnaujinti terminui skaičiuojama, kad buvo gauta 480 paraiškų iš 51 šalies savivaldybės, o bendra investicijų suma, preliminariais skaičiavimais, sieks apie 210 mln. eurų. Tokie šio kvietimo rezultatai, anot Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, išryškino net keletą svarbių dabartinio renovacijos proceso aspektų.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių, o labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės. Renovacijos tempą šalyje palaikyti skatina ne tik gyventojų noras pajusti būstų modernizavimo naudą, bet ir būtinybė laikytis jau šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) direktyvos, numatančios, kad iki 2050 m. visi ES pastatai privalės būti pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.

Daugiabučių gyventojai vis dar turi laiko pasiryžti kompleksinei savo būsto renovacijai – Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) padaliniuose paraiškų lauks iki sausio 31 d. Be to, iki liepos 1 d. gyventojai gali teikti paraiškas ir mažajai renovacijai ir jos metu modernizuoti daugiabučių namų karšto vandens ir vidaus šildymo sistemas.  Vidutiniškai, pilnai atnaujintas daugiabutis sutaupo apie 50-60 proc.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kviečia gyventojus teiki paraiškas mažajai renovacijai, kurios metu bus modernizuojamos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šio kvietimo metu planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė numatė 30 proc. paramą.

Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.

Po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Nuo 2013 metų šalyje jau renovuota daugiau nei 2300 daugiabučių – jų renovacija laikoma viena pagrindinių priemonių mažinant klimato kaitos pokyčius. Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad renovacija padeda tausoti gamtą. Padidėjęs energinis efektyvumas reikalauja mažesnių energijos sąnaudų, o tai reiškia, kad renovacijos rezultatai yra draugiški aplinkai.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEŠ) darosi vis populiaresnė energijos ir gamtos tausojimo priemonė. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai savo pastatuose gali įsirengti šias priemones ir nušauti du zuikius vienu šūviu – ne tik dar labiau sumažinti savo šildymo ir elektros energijos sąskaitas, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos metu nuo 2013 m. šalyje atnaujinta daugiau nei 2300 daugiabučių pastatų. Juose įgyvendintos tokios kompleksinės energiją taupančios priemonės kaip sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemų modernizavimas. Skaičiuojama, kad atnaujintame daugiabutyje vidutiniškai suvartojama 50-60 proc. mažiau energijos.

Daugiabučius renovuojantys gyventojai dažniausiai tai daro dėl noro pagerinti pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo sąskaitas. Tačiau Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa tuo neapsiriboja. Būsto renovacija gali tapti gera išeitimi užkirsti kelią artėjančiai nelaimei su šildymu nesusijusiose sistemose ar jas atnaujinti bei pagerinti pastato išorinę ir vidinę estetinę išvaizdą.

Šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg sukėlė visą pasaulį ant kojų kalbėdama apie neišvengiamas klimato kaitos problemas bei būtinybę imtis radikalių veiksmų. Atliekų rūšiavimas, plastiko atsisakymas, elektromobilių gaminimas ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas – tai tik keletas būdų, vedančių prie švaresnės gamtos ir šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos mažinimo.

Praeityje daugiabučiuose įrenginėti elevatoriniai šilumos punktai yra gerokai atgyvenę, todėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų pagalvoti apie jų keitimą naujais ir daug našesniais automatizuotais šilumos punktais. Atliekant viso namo renovaciją, specialistai rekomenduoja šilumos punktą modernizuoti, nes jį reikia pritaikyti prie naujo namo šilumos energijos poreikio.

Renovuojant daugiabučius, šildymo sistemos atnaujinimas - ne tik galimybė reguliuoti temperatūrą kambaryje. Lygiai tiek pat svarbus ir šios sistemos balansavimas, radiatorių keitimas. Kartu su šildymo sistema galima atnaujinti ir karšto vandens sistemą, kuri padės sutaupyti dar daugiau bei pagerinti pastato energinį efektyvumą.

Maloni kambario temperatūra namuose – vienas svarbiausių privalumų žiemos metu. Senuose, dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, gyventojai pasirinkimo neturi – butų savininkai dažnai arba kenčia nuo karščio, arba kalena dantimis iš šalčio. Gyventojai dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje atnaujinę šildymo sistemą po renovacijos kambario temperatūrą gali reguliuoti patys.  Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos.

Nepaslaptis, kad daugiabučiai daugiausia šilumos netenka per stogą, sienas, langus, duris ir kitas nesandariausias pastato vietas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti šiltinimo priemonių pasirinkimui ir nebijoti į jas investuoti, nes daugiausiai potencialo padidinti energinį efektyvumą slypi būtent čia.

Daugiabučio renovacija neabejotinai ne tik pakelia namo vertę, bet ir suteikia dar daug kitų naudų visiems daugiabučio gyventojams. Visgi viena pagrindinių naudų – ženkliai sumažėjusios šildymo sąskaitos. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti apie 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Prasidėjus daugiabučio renovacijos darbams, gyventojai, dalyvaujantys Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turėtų būti susipažinę, kaip atpažinti darbų broką, kur kreiptis pastebėjus statybininkų klaidas bei kas už jas atsako pasibaigus pastato renovacijai? Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas.

Dažnai būstų gyventojai, norintys dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje susilaukia pasipriešinimo iš nepasiturinčių gyventojų. Valstybė padeda spręsti šią problemą – mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos, už renovaciją mokėti neturi visiškai nieko. Norėdama apsaugoti labiausiai pažeidžiamas daugiabučių gyventojų grupes, valstybė itin didelį dėmesį skiria nepasiturinčių gyventojų įtraukimui į šių namų renovacijos procesą.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa dalinai yra finansuojama valstybės. Ji ne tik teikia galimybę gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms, bet ir leidžia gyventojams pasinaudoti paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis.

Viena daugiausiai klausimų sulaukianti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namu atnaujinimo (modernizavimo) programos dalis yra kreditavimas, finansinių institucijų keliamos sąlygos, įsipareigojimai ir daug kitų detalių. Šiame straipsnyje bus pateikiama visa gyventojams aktuali informacija susijusi su paskolos gavimu.

Užsitikrinus finansinės institucijos pritarimą projekto finansavimui, svarbu teisingai ir kruopščiai atlikti techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros pirkimus. Pirkimai vykdomi per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) elektroninį katalogą. Pirkimo būdas Įsigyti visas reikalingas paslaugas per elektroninį katalogą galima užsiregistravus ir pateikus užsakymą, o CPO sistema atrenka konkurso laimėtoją.

Daugiabučio namo butų savininkams pritarus dalyvavimui daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurį administruoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), namo valdytojas turi parengti būsto atnaujinimo projektą. Jį sudaro energinio naudingumo sertifikatas, investicijų planas ir techninio darbo projektas. Energinio naudingumo sertifikatas Pirmiausia, prieš namo atnaujinimą turi būti įvertintas jo energinis efektyvumas, po kurio išduodamas energinio naudingumo sertifikatas.

Dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje Lietuvos gyventojai norėtų ne tik dėl mažesnių šildymo sąskaitų, bet ir geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės nekilnojamo turto vertės, tai parodė naujausias Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atliktas tyrimas, analizuojantis gyventojų požiūrį į renovaciją.

88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. 31 proc. namų atnaujinti neketina dėl to, kad neturi finansinių galimybių. „Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems - opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku.

Daugiabučių atnaujinimo procesas įsibėgėja, tačiau kai kurie gyventojai vis dar nesiryžta imtis namo atnaujinimo iš esmės. Priežastys įvairios – baiminamasi, kad būsto atnaujinimo  programa pagal iniciatyvą JESSICA pernelyg komplikuota, kiti abejoja, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Pasak ekspertų, patarti čia paprasta: jei bendrija priėmė sprendimą dėl namo modernizavimo, reikia kuo daugiau tuo domėtis ir bendromis pastangomis siekti aukščiausios kokybės.