būreliai

Vasara eina į pabaigą, prasideda būrelių rinkimosi metas, taigi tėtis Simonas Urbonas ir „Tėvai paprastai“ kviečia į pokalbį apie vaikų būrelius. Kiek būrelių reikia vaikui, kokia jų nauda, kaip tėvams neperspausti ir ką daryti, jei vaikui pritrūko motyvacijos ir jis nori viską mesti?  Diskutuojame kartu su atlikėja, dainavimo mokytoja, dviejų vaikų mama Baiba Skurstene-Serdiuke ir vaikų psichologe Ieva Kirkile.

Parlamentarai imasi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias neformaliajam švietimui vienam vaikui per mėnesį skirti ne mažesnę nei 1,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką, tai yra 71,50 eurų per mėnesį.

Dar tik darželinukams lankyti vieną ar kelis būrelius tapo įprasta, tačiau su tokia praktika sutinka nevisi. „Tėvai paprastai“ studijoje apsilankiusi šokėja, šokių studijos vadovė, nuomonės formuotoja Eglė Straleckaitė-Domarkienė sako, kad nereikia versti vaikų eiti į papildomus užsiėmimus, jei to trokšta tik tėvai.

Įvairūs būreliai vaikams ir jaunimui yra itin svarbi jų ugdymo dalis. Vis tik užsiėmimų kainos kyla kiekvienais metais – šiemet kai kur pakilo 5 ar net 14 eurų per mėnesį. Šiuo atveju padėtų visiems vaikams siūlomas dalinis finansavimas, tačiau ne visi būreliai pasiryžta tą suteikti. Tėvai pasidalino, kad geri būreliai gali nekainuoti ir 10 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis atsieina bent 30 eurų, kiti siekti ir 70 eurų.

Kad būrelius lanko vaikai arba paaugliai esame įpratę. Visgi, išbandyti naujas veiklas ir lankyti įvairius užsiėmimus vertėtų ne tik laisvu laiku po mokyklos, bet ir visą gyvenimą. Apie tai, kaip neformalių užsiėmimų lankymas praturtina gyvenimą pasidalino šuolius į vandenį „Hobiverse“ lankantis, buvęs Lietuvos ledo ritulio rinktinės kapitonas ir vaikų ledo ritulio treneris – Mindaugas Kieras.

Birželio 1-ąją švenčiama Tarptautinė vaikų gynimo diena. Tai diena, kuria norima atkreipti dėmesį į vaikų teises ir galimybę jiems augti laimingiems. Būtent to nori visos šeimos – kad vaikai užaugtų sėkmingais žmonėmis, o jų ateitis būtų šviesi. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė, mokslų daktarė Renata Bilbokaitė teigia, kad būtent investicija į vaikų švietimą suteikia daugiausiai naudos augančiai asmenybei.

Tauragės ketvertuko namuose veiksmo niekada netrūksta, kai juose sukasi Milana, Lėja, Luknė ir Luka. Ir jų mamai Linai Strangienei nuobodžiauti nėra kada, nes įvairių darbų – apstu. Garsiojo ketvertuko mama naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip mergaitėms sekasi mokykloje bei kokiomis nuotaikomis gyvena. Lina atvirauja, kad reikalų niekad netrūksta – dukras reikia suruošti į mokyklą, pasirūpinti namais, maistu, o dabar su viena iš dukrų tenka lankytis reabilitacijose.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Pastaraisiais metais baleto mokyklų durų slenkstį peržengia vis daugiau berniukų, norinčių mokytis baleto meno. Šiemet berniukų baleto klasėse – net daugiau nei mergaičių, nors dar prieš keletą metų buvo priešingai.  Pasak meno vadovų, tokį pokytį lemia besikeičiantis tautos mentalitetas ir bręstanti kultūra.  Vilius dar pirmokas, tačiau šokti baletą mokosi jau trejus metus. „Man labai patinka baletas“, – sako jis.

Kaune rengiamasi nuo kitų metų kelti vaikų būrelių kainas. Kaip antradienį pranešė savivaldybė, siūloma menų ir kitų švietimo būrelių įkainius pakelti iki 10–20 eurų. Kauno miesto sporto mokykloms būtų taikomas fiksuotas mėnesio mokestis – 20 eurų per mėnesį. Jį numatoma didinti palaipsniui: nuo kitų metų sausio 1 dienos – iki 15 eurų, o nuo 2022-ųjų rugsėjo – 20 eurų. Išimtį numatoma daryti Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtiniams.

Naujasis mokslo metų sezonas jau panašesnis į įprastus mokslo metus – vaikai grįžta į kontaktinį mokymą, popamokinę veiklą, būrelius. Tiesa, daugiau užsiėmimų galimai labiau paplonins ir tėvų kišenę, mat būrelių kainos šį rudenį kai kuriuose Lietuvos miestų didesnės nei praėjusiais sezonais. Kainų kilimas juntamas tiek savivaldybių biudžetinėse, tiek privačiose popamokinės veiklos vietose.

Kaune baseiną lankančių mokinių tėvai atsidūrė kuriozinėje situacijoje, treniruotės nevyksta, o mokėti pinigus reikia. Gavę keletą pratimų vaikai turi patys mankštintis, mat nuotolinių susitikimų su treneriu irgi nebūna. Jei tėvai nenori mokėti, siūlo nutraukti sutartį arba nelankymą pateisinti ligos pažyma, o apie kitas galimybes, kaip aiškėja, treneriai greičiausiai nutyli. Kauno plaukimo mokyklos baseine Vilijampolėje vandenį skrodžia profesionalūs sportininkai plaukikai.

Lietuvoje grėsmingai išplitus koronavirusui, dėmesio centre atsidūrė pradinės mokyklos, kurias vaikai dar gali lankyti. Skirtingos profsąjungos susipliekė, ar ir jose jau laikas įvesti tik nuotolinį mokymą. Tėvai tam priešinasi. O štai vaikai jau labai laukia Kalėdinių atostogų, ypač po to, kai Aurelijus Veryga jas pasiūlė paankstinti.

Naujų mokslo metų pradžia – iššūkis ne tik mokykloms, bet ir neformaliojo švietimo įstaigoms. Vaikai kviečiami į baseiną, krepšinio, dailės ar muzikos užsiėmimus. Tačiau dėl koronaviruso niekas nežino, kiek ilgai moksleiviai galės pasidžiaugti naujomis veiklomis ir ar spės kažko išmokti. Vis dėlto, moksleiviams popamokinę veiklą organizuojantys pedagogai sako taip lengvai nepasiduos ir vaikus, kiek tai bus įmanoma, stengsis lavinti gyvai, ne virtualiai.

Rugsėjį moksleiviai kartu su tėvais renkasi būrelius. Šių įvairovė – didžiulė, kainos irgi. Už vieną būrelį gali tekti pakloti iki 150 eurų ar daugiau. Dar nemažai iššūkių kelia vaikų saugumas, tad svarstoma ir nuotolinių užsiėmimų alternatyva. Būrelių paieškos platformos vaikubureliai.lt vadovas Daugardas Gintaras Rimša teigė, kad registracijos ir atrankos į būrelius jau prasidėjo.

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pareiškė, kad šiemet patvirtintame valstybės biudžete lėšų neformaliajam vaikų švietimui nebuvo nenumatyta. Tačiau Švietimo ministerija teigia, kad lieka galioti ta pati būrelių finansavimo tvarka, tik prioritetą ragina skirti specialiųjų poreikių turinčių vaikų neformaliam švietimui. Sostinės savivaldybė tvirtina, kad esant dabartiniam finansavimui 21 tūkst.

Švietimo ministerija savivaldybėms rekomenduoja įvesti kriterijus, numatančius, kam teikiamas prioritetas skirstant 15 eurų krepšelį moksleivių neformaliajam ugdymui. Viceministrė Kornelija Tiesnesytė BNS sakė, kad ministerijos rekomendacija – nustatyti, jog prioritetas skirstant lėšas būtų teikiamas vadinamosioms STEAM programoms, t.y. gamtos mokslų ir technologinių pakraipų būreliams, nes dabar didžiąją dalį sudaro sporto ir menų kryptys.

Nuo kitų metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsimojo keisti prioritetus, kokiems būreliams bus skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Ministerija prioritetu laiko mokslo, inžinerijos, technologijų, robotikos, o ne šokių ar sporto būrelius. Pasipiktinę tėvai tikina, kad kiekviena šeima pati apsisprendžia, kokius užsiėmimus lankyti jų vaikams. O įvairių būrelių rengėjai sunerimo – esą tokios krepšelių dalybos išvis atims iš vaikų galimybę lankyti trokštamus būrelius.

Rugsėjį į popamokines veiklas vaikus registruojantys tėvai stebisi kainomis. Šios kasmet vis didesnės. Esą savivaldybių 15 Eur siekiančių kompensacijų būreliams nė nesijaučia. Tėvai taip pat pabrėžia, kad nors ir kompensuojamų veiklų pasiūla didelė, jomis vaikams tenka nusivilti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui skiriamas finansavimas 2018 m. išaugo: 2017 m. buvo skirta 8,2 mln. Eur, 2018 m. – 11 mln. Eur.

Vyriausybė nepritarė Seimo nario pasiūlymui nuo 2019 metų skatinti tėvus, investuojančius į neformalųjį vaikų švietimą. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje palaikė Finansų ministerijos siūlymą. Anot ministerijos, būrelių prieinamumas ir neformalus švietimas jau skatinamas per savivaldybes – tam joms šiemet yra skirta 11 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius žada, kad 15 eurų parama šiemet bus užtikrinta visiems vaikams, lankantiems savivaldybės patvirtintus būrelius. R.Šimašius tikina praėjusią savaitę gavęs švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pažadą, jog Vilniaus savivaldybei bus skirta bent dalis trūkstamų pinigų, kurie nuo rugsėjo padėtų toliau išlaikyti paramą apie 15 tūkst. vilniečių vaikų.

Vilniuje Vaikų ir jaunimo centro (LVJC) baseine moksleiviai tobulina plaukimo įgūdžius. Ir džiaugiasi, kad galės visus mokslo metus čia turkštis, mat apie 1000 kitų vaikų liko už borto, nes jie į šį vieną vos iš dviejų sostinėje veikiančių valdiškų baseinų tiesiog netelpa. Tėvai skundžiasi, kad dabartinio visuotinio brangimo laiku neatsilieka ir būreliai.   Valdininkai paguodos tėvams nesuteikia. Pasirodo, netgi 15 € kompensacijos už bent vieną vaikų lankomą būrelį įstrigusios.

Pirmadienį – muzikos mokykla ir dailė, antradienį – krepšinis ir teatras, trečiadienį – vėl muzikos mokykla ir dailė. Tai – eilinė mokinio diena, kuris po pamokų lekia į būrelius, grįžta namo apie 20 val. vakaro ir po to sėda daryti namų darbų. Psichologai sako, kad tėvai iš vaikų nori padaryti jaunuosius genijus, o po to kenčia ir vaikai, ir tėvai.

 Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį 15 eurų (apie 50 litų) skirti popamokinei veiklai. „Mūsų siūlymas - kitais metais įvedus neformalaus ugdymo krepšelį, numatyti 15 eurų sumą vienam mokiniui per mėnesį, kurią jis galėtų nusinešti į bet kurią jo norimą užklasinę popamokinę veiklą“, - per spaudos konferenciją Seime sakė idėjos iniciatorius, buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius. „Tai reikštų, kad šalia 29 proc.

Justina Karklelienė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro penktadienį rengiamoje atvirų durų dienoje galima daugiau sužinoti, kuo moksleiviai galėtų užsiimti po pamokų. Šiuo metu mažiau nei trečdalis Lietuvos vaikų lanko būrelius. Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi stiprinti mokytojų žinias, renovuoti pastatus, kur vyksta būreliai, pirkti naujas jiems reikalingas priemones.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Susirūpinę vaikų popamokine veikla, tėvai plūsta į įvairius vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrus ieškodami įdomiausio būrelio ar studijos savo atžalai, tvirtina LRT.lt pašnekovai. Mėnesis meno ar sporto būrelyje tėvelių piniginę gali paploninti nuo keliolikos iki kelių šimtų litų. Vietų sporto ir menų būreliuose medžioklės sezonas prasideda rugpjūčio viduryje. Aktyvia būrelių paieška mokinių tėvai užsiima iki rugsėjo vidurio, pastebi LRT.lt pašnekovai.

Vaikų psichologė Eglė Gudelienė primena tėvams, kuriems kyla klausimų renkant tinkamiausią būrelį savo vaikui, pirmiausia atsižvelgti į jo, o ne savo interesus ir pomėgius. Taip pat ji siūlo nesivaikyti madų ir būti pasiruošusiems ne kartą keisti būrelį, kol atsiras toks, kuris vaikui tikrai patiks. „Po Rūtos Meilutytės pasiekimų išpopuliarėjo plaukimo būreliai, po televizijos šokių projektų – šokių ir taip toliau.

Uždaro būdo, sunkiai pritampančius vaikus auginantiems tėvams nuolat kyla klausimų, kaip padėti jiems gerai jaustis tarp bendraamžių ir rasti draugų. Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vida Kilikevičienė pataria tėvams leisti tokį vaiką į būrelį ir sudaryti galimybes dalyvauti kūrybinėje veikloje. Pasak jos, būreliai padeda realizuoti save, tačiau labai svarbu juose vaikams leisti būti savimi, nevaržyti kūrybiškumo.

Nors vienbalsiai sutariama, kad pasirenkamasis ugdymas svarbus ne tik vaikų saviraiškai skatinti, bet ir socialinėms problemoms užkirsti, 2011 m. duomenimis Lietuvos savivaldybėse 268 neformaliojo vaikų ugdymo mokyklas lankė vos 20 proc. šalies vaikų.

Saulė PINKEVIČIENĖ Vieša paslaptis, kad Jaunimo centre trūksta lėšų mokytojų atlyginimams išmokėti jau už rugsėjį, Alytaus dailės ir Muzikos mokyklose – už spalį. Tokia finansinė bėda buvo užprogramuota metų pradžioje, tačiau tikėtasi, kad biudžete pavyks rasti papildomų lėšų ir politikai skirs jas neformaliojo ugdymo įstaigoms. Kol kas pinigų nėra. Trijų įstaigų vadovai mokslo metų pradžioje susitiko su meru Jurgiu Krasnicku, tačiau nieko konkretaus taip pat neišgirdo.

Sugrįžę iš vasaros atostogų keli šimtai tūkstančių Lietuvos mokinių ima rinktis, kuo užsiims po pamokų. Paprastai nelengva įsigilinti į keleto būrelių veiklą ir ją gyvai pamatyti prieš apsisprendžiant. Tačiau šiemet tokia proga bus: dar neprasidėjus rugsėjui vaikai ir jų tėvai galės susipažinti su 40 skirtingų užklasinės veiklos organizatorių ir jų rengiamais užsiėmimais.

„Valstybės saugomos L. Stankūnaitė ir jos dukra, kurių apsaugą vykdo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jaučiasi gerai, yra sveikos, joms sudarytos geros gyvenimo ir socializacijos sąlygos. Abi gyvena normalų, įprastą mamos ir dukters gyvenimą“, – teigiama penktadienį žiniasklaidai išplatintame Policijos departamento pranešime.

Vis daugiau žvėrių ir paukščių sumedžiojantys medžiotojai ragina supaprastinti laimikių dorojimo tvarką. Neatsakingas laukinių gyvūnų atliekų tvarkymas gali būti pražūtingas: bet kur medžiotojų numestos žvėrių liekanos gali sukelti infekcijas ir net tapti pasiutligės židiniais. Veterinarai ir gamtos sergėtojai tvirtina, kad toks gamtos teršimas rodo bendrą žmonių kultūrą ir jų požiūrį į aplinką. Ne viskas patenka ant stalo Šalyje yra apie 900 medžiotojų būrelių, jungiančių apie 30 tūkst.

Nors iki mokslo metų pradžios liko dar pusė mėnesio, užklasinės veiklos centrai į kai kuriuos užsiėmimus jau negali priimti norinčiųjų – nebėra vietų. „Baseinas jau užpildytas, susirinko per vasarą. Tie, kas atėjo po Olimpiados, – pavėlavo“, – atsako Lietuvos vaikų ir jaunimo centro darbuotoja. Panaši situacija ir kitose mokyklose, tačiau yra baseinių, kurie vis dėlto pasiryžę priimti visus norinčius. Ir toliau populiariausios lieka sporto, muzikos ir dailės kryptys.

Vyriausybės patvirtintas neformaliojo ugdymo krepšelis Panevėžyje veikiančių būrelių vaikams neatpigins. Panevėžyje popamokinės veiklos organizatoriai, neformaliojo ugdymo įstaigų vadovai trina rankas: Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoms mokinio krepšelio apskaičiavimo ir paskirstymo pataisoms, kuriomis numatoma įvesti 100 litų dydžio neformaliojo vaikų švietimo krepšelį.

Buvę medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ nariai Rolandas Bagdonas, Modestas Čėsna, Stasys Eitutis, Algis Simenas ir dar devyni jų bendraminčiai iš būrelio buvo pašalinti vien todėl, kad išdrįso išsakyti savo nuomonę dėl abejotinų būrelio vadovo ar valdybos sprendimų. „Susidarė keista situacija, kai ūkininkas medžiotojas, medžiodamas savo valdose, būreliui turi sumokėti 50 Lt mokestį, o būrelio vadovų svečiai, bala žino iš kur atvykstantys, nieko nemoka.

Panevėžio rajono mokinių kūrybos ir sporto centras, atsakingas už kaimo vaikų neformalųjį ugdymą, veikiausiai skaičiuoja paskutines dienas. Panevėžio rajono savivaldybė ketina jį uždaryti, darbuotojams pasiūlyti kitą darbo vietą arba juos atleisti, o patalpas išnuomoti. Savivaldybė perims į savo rankas Damoklo kardas virš Mokinių kūrybos ir sporto centro pakibo po to, kai Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko finansinį šios įstaigos patikrinimą ir rado daug pažeidimų.

Ugdymo plėtotės centras kartu su keturiomis šalies savivaldybėmis kuria neformaliojo moksleivių ugdymo modelį.Pagal jį vaikai patys galėtų pasirinkti būrelius ir jų veikla būtų finansuojama mokinių krepšelio principu, praneša LTV „Panorama“. Panevėžio priemiestyje esančios gimnazijos moksleiviai diskutuoja, kokių neformaliojo ugdymo užsiėmimų jiems trūksta, kaip pedagogai turėtų juos sudominti.

Rugsėjo 21 d., Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) šurmuliuos Atvirų durų diena, kurioje visi miesto moksleiviai galės susipažinti su pačiomis įvairiausiomis veiklomis ir jas išbandžius išsirinkti sau tinkamiausią.

Išleisti vaiką į mokyklą nėra pigu, tą žino kiekvieno mokyklinuko tėvai – supirkus būtinas mokyklines prekes ir aprangą (sportinę, kasdienius drabužius ar uniformą) šeimos biudžetas patuštėja mažiausiai 500 litų, o jei norite, kad jūsų atžala ir po pamokų būtų papildomai ugdoma – mokytųsi groti, šokti ar lankytų kitus užsiėmimus, teks piniginę paploninti dar keliasdešimčia ar ne net keliais šimtais litų.

Smalsūs ir įvairialypės užklasinės veiklos ieškantys vaikai ir jaunuoliai šiais mokslo metais galės leisti savo laisvalaikį įvairiapusiškiau – nuo rugsėjo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) kviečia lankyti ne tik įprastinius užsiėmimus, bet ir jungtines MIX veiklas. Jungtinės MIX veiklos – tai skirtingų LVJC užsiėmimų deriniai iš 2 arba 3 skirtingų veiklų, taigi pasirinkęs sau tinkamą derinį lankytojas vieną savaitės dieną galės lankyti vieną, kitą dieną – antrą jam patinkančią veiklą.

Dar neprasidėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) sulaukia vis daugiau susirūpinusių tėvelių, svarstančių, kokius būrelius nuo rugsėjo lankys jų vaikai. Didžiausioje neformaliojo ugdymo įstaigoje Vilniuje tėvai ir jų atžalos gali rinktis iš daugiau nei 100 aktyvių ir kūrybiškų veiklų.

Tikriausiai nerastume sūnų auginančio krepšinio sirgaliaus, kuris nesvajotų, kad kada nors jo atžala lakstys arenoje kartu su Lietuvos rinktinės vyrais. O juk krepšinio fanu save laiko mažų mažiausiai kas antras lietuvis. Mūsų komandai sėkmingai žaidžiant Turkijoje, ne vieno darželinuko tėvai jau dabar susimąsto: o gal leisti savo sūnų į treniruotes jau dabar? Juk sportuoti, sako, naudinga nuo pat kūdikystės.