bloomberg

„Tai aukso amžius Lietuvai. Prieš dvidešimt metų čia buvo betoninės džiunglės, o dabar – švaru ir gražu. Turime tiek daug galimybių. Galima keliauti. Galite studijuoti. Galite pradėti verslą“. Tokiais žodžiais naujienų agentūros „Bloomberg“ žurnalistui Lietuvą pristatė taksistas Vilniaus oro uoste. Panašu, kad jis visai nepagražino Lietuvos paveikslo. „Šis Vilniaus oro uoste mane paėmusio vyro komplimentas buvo pasakytas su tikru jausmu.

Jungtinių Valstijų privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „Blackstone“ ruošiasi parduoti jos valdomą Baltijos šalių banką „Luminor“, remdamasi šaltiniais pranešė agentūra „Bloomberg“. Pasak jos, didžiausia pasaulyje alternatyvaus turto valdytoja dėl sandorio, kuris gali būti pradėtas dar šiemet, kalbasi su potencialiais patarėjais.  „Blackstone“ atsisakė komentuoti šią informaciją.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, kad investuotojai puoselėja pernelyg dideles viltis, jog palūkanų normos galėtų būti sumažintos artimiausiu metu. Nors skolinimosi išlaidų sumažinimo tikimybė metams bėgant didėja, palūkanų normos galėtų būti apkarpytos tik apytikriai vasarą, interviu „Bloomberg“ tvirtino G. Šimkus. Rinkos pirmo sumažinimo šiuo metu tikisi pavasarį.

Lenkija yra viena iš penkių valstybių, kurios pretenduoja „išspausti“ kuo daugiau naudos iš JAV ir Kinijos tarpusavio konkurencijos, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis „Bloomberg“ apžvalga „These Five Countries Are Key Economic ‘Connectors’ in a Fragmenting World”. Agentūra tokiomis šalimis taip pat įvardija Meksiką, Vietnamą, Indoneziją ir Maroką.

Europos Sąjunga kol kas neranda būdų, kaip teisėtai panaudoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Bendrijoje įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus Ukrainos labui, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Europos Komisijos dokumentu. Specialiai suformuota darbo grupė neįžvelgia „jokio patikimo teisinio pagrindo, kuris leistų įšaldytą ar imobilizuotą turtą konfiskuoti vien dėl to, kad tam turtui taikomos ES ribojamosios priemonės“, dokumentą cituoja agentūra.

Italijos energetikos grupė „Eni SpA“ inicijavo arbitražo procesą prieš Rusijos dujų monopolininką „Gazprom“ dėl nutraukto jų tiekimo Italijai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, skelbia „Bloomberg“. „Eni“ vadovas Claudio Descalzi interviu agentūrai pabrėžė, jog rusiškų dujų tiekimas Italijai pradėjo mažėti pernai birželį, o dabar jos beveik nebetiekiamos, nors sutartis su „Gazprom“ antrine eksporto įmone tebegalioja.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susilaikė nuo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pasiūlymo padidinti rusiškų dujų pirkimus, skelbia „Bloomberg“. V. Putinas pažadėjo iki 2030-ųjų Kinijai kasmet tiekti ne mažiau kaip 98 mlrd. kubinių metrų dujų. Nors tai daugiau nei šešis kartus daugiau nei pernai parduota Kinijai vamzdynais, tai vis dar gerokai mažiau nei Rusija tiekė į Europą per patį piką.

Lenkija reikalauja, kad Europos Sąjunga įvestų papildomas sankcijas Rusijos eksporto naftotiekiui „Družba“, skelbia Lenkijos žiniasklaida, cituodama agentūrą „Bloomberg“. „Družba“ yra pagrindinis rusiškos naftos eksporto į Europą kelias.

Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą gali sutrikdyti rusiškų gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą į Europą, skelbia „Bloomberg“. „Rusijos smūgiai prieš Ukrainos dujų ir elektros tinklus gali sutrikdyti tranzitą. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, – sakė agentūros kalbintas Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės UGTSU vadovas Serhijus Makohonas.

Likus vos dviem savaitėms iki Europos Sąjungos sankcijų rusiškai naftai įsigaliojimo, Rusija jau prarado daugiau kaip 90 proc. rinkos šiaurinėse bloko šalyse, kurios anksčiau buvo pagrindinis jos srautų iš terminalų Baltijos ir Arkties jūrų pakrantėse tikslas, skelbia „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, per keturias savaites iki lapkričio 18-osios Rusija į Roterdamą – vienintelį jai prieinamą Europos uostą už Juodosios ir Viduržemio jūrų baseino ribų – per parą siuntė vidutiniškai tik 95 tūkst.

Agentūros „Bloomberg“ skaičiuojamas „Angliškų pusryčių indeksas“, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio statistikos biuro (ONS) duomenimis, spalį per metus pakilo 19,5 procento. Jis apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius, kainų pokyčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Labiausiai per metus pabrango pienas – 51,2 procento. Sviesto kainos šoktelėjo 30,9 proc., kiaušinių – 23,1 proc.

Karinė pramonė padeda Rusijos ekonomikai išgengti daugumą niūriausių prognozių dėl invazijos į Ukrainą įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, rašo agentūra „Bloomberg“. Karinės įrangos gamybos įslaptinimas nepadėjo sėkmingai užmaskuoti poveikį visai pramonei ir ekonomikai. Pavyzdžiui, gamyba pagal statistinę eilutę „gatavi metalo gaminiai“, apimanti produkciją nuo stalo įrankių iki ginkluotės, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo beveik 30 proc.

Vakarų teisininkų grupė sieks iš Rusijos įmonių ir jos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, atimti iki 1 trln. JAV dolerių vertės turto, skelbia agentūra „Bloomberg“. Aljansu už Ukrainos teisingumą pasivadinę teisininkai, atstovaujantys tarptautinėms advokatų kontoroms „McCue Jury & Partners“ ir „Mishcon de Reya“, dabar ieško finansavimo, kad galėtų pradėti bylinėjimąsi ir pasiektų šio turto nusavinimą.

Ieškodama ginklų kruvinam karui Ukrainoje, Rusija gali juos nelegaliai importuoti prisidengdama komerciniais laivais iš Sirijos, mat karinių laivų Turkija nepraleidžia per Bosforo sąsiaurį, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. „Bloomberg“ remiasi jūrų transporto sekimo duomenimis bei pašnekovais Europos žvalgyboje. Liepos pabaigoje per Bosforo sąsiaurį iš Sirijos į Rusiją praplaukė JAV sankcionuotas prekybinis laivas.

„Bloomberg“ skelbia, kad Europos Sąjunga artimiausiomis savaitėmis planuoja siūlyti naują sankcijų paketą Rusijai.  Tai būtų septintasis sankcijų paketas agresorei, pradėjusiai karą Ukrainoje. „Bloomberg“, skelbdami šią žinią, remiasi šaltiniais, kurie susipažinę su šiuo klausimu.

27 Europos Sąjungos valstybės narės šią savaitę ketina Ukrainai oficialiai suteikti kandidatės statusą. Pirmadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime niekas nepasisakė prieš tokį sprendimą, remdamasis savo šaltiniais skelbia „Bloomberg“.  Bendrija taip pat ketina paremti Europos Komisijos nuomonę dėl kandidatės statuso suteikimo Moldovai, taip pat Gruzijai, jei ji pirmiausia įvykdys konkrečias papildomas sąlygas, teigia anonimais likti pageidavę šaltiniai.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Rusijoje dėl didelių nuostolių ir karių trūkumo gali būti paskelbta visuotinė mobilizacija regionuose, skelbia „Bloomberg“. Leidinio cituojamų pareigūnų teigimu, jei Rusija nespręs susidariusio pajėgų ir ginkluotės trūkumo, krizė kare jos laukia viso labo po kelių mėnesių.

Rusija balandį dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų dėl jos nepagrįstos ir brutalios karinės agresijos prieš Ukrainą, gali tapti nepajėgi vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams skolintojams, tvirtina agentūra „Bloomberg“, remdamasi vieno didžiausių JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimais.

„Bloomberg News“ penktadienį pranešė laikinai stabdanti savo žurnalistų darbą Rusijoje, šalyje priėmus įstatymą, kriminalizuojantį nepriklausomus pranešimus apie Maskvos invaziją į Ukrainą. „Giliai apgailestaudami, nusprendėme laikinai stabdyti informacijos rinkimą Rusijoje“, – sakė „Bloomberg“ vyriausiasis redaktorius Johnas Micklethwaitas.

Bendra 25 turtingiausių pasaulio šeimų turto vertė per pastaruosius metus padidėjo 312 mlrd. JAV dolerių, arba 22 proc., iki 1,7 trln. JAV dolerių ir tai, be kita ko, lėmė akcijų brangimas bei likvidumo prieinamumas, rodo agentūros „Bloomberg“ paskelbti duomenys. Reitinge „Bloomberg Billionaires“ ketvirtus metus iš eilės pirmauja Waltonų šeima, valdanti maždaug pusę didžiausio JAV parduotuvių tinklo „Walmart“. Nuo 2020 metų rugpjūčio Waltonų šeimos turto vertė padidėjo 23 mlrd.

Afganistano valiuta pinga po to, kai Talibanas perėmė valdžią, o centrinio banko vadovas buvo priverstas bėgti iš šalies. Nacionalinės valiutos kursas antradienio popietę smuko iki 86 afganių už JAV dolerį, rodo agentūros „Bloomberg“ duomenys. Palyginti su penktadieniu, kuomet kursas sudarė 80 afganių už JAV dolerį, Afganistano valiuta atpigo 6 procentais.

Antradienio ryte smukusios naftos kainos vėliau pakeitė kryptį ir patraukė aukštyn. Pastarąsias tris dienas nafta pigo ir tai skatino paklausos silpimo Azijoje ženklai bei nuogąstavimai dėl naujos koronaviruso atmainos plitimo.

Vokietija imsis atsakomųjų priemonių, jei Rusija savo antrąjį eksporto dujotiekį per Baltijos jūrą naudos kaip priemonę Ukrainai kenkti, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi Berlyno ir Vašingtono susitarimo dėl „Nord Stream 2“ projektu.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) pirmą kartą nuo vadovavimo vyriausybei pradžios pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pirmadienį pranešė laikraštis „The Times of Israel“. „Ministras pirmininkas Naftalis Bennetas ir Vladimiras Putinas šiandien pirmą kartą pasikalbėjo nuo N. Bennetto darbo šiose pareigose pradžios ir susitarė greitai susitikti asmeniškai“, – sakoma laikraščio pranešime socialiniame tinkle „Twitter“. Savo ruožtu agentūra „Bloomberg“ pranešė, ...

Šiaurės Makedonijos valdžia nusprendė išsiųsti iš šalies vieną Rusijos diplomatą, antradienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“. „Šiaurės Makedonija išsiunčia rusų diplomatą“, – nurodė agentūra. Kol kas daugiau jokių detalių apie šį sprendimą nepateikiama.

Vykstant protestams Rusija ir vis daugiau žmonių pasisakant apie Kremliaus valdžią - akibrokštas iš Alos Pugačiovos. Akyliausi pastebėjo, kad savaitgalį atlikėja socialiniuose tinkluose ėmė sekti opozicijos lyderio Aleksėjaus Navalno profilį, o savo buvusį sutuoktinį Filipą Kirkorovą, kuris pasisako už Kremliaus valdžią, pašalino iš sekėjų sąrašų. Toks Rusijos primadonos elgesys sulaukė daugybės dėmesio.

Kol Kremlius tęsia susidorojimą su Aleksejumi Navalnu ir jo aplinka, daugybė žmonių išeina į gatves bei protestuoja prieš tokius valdžios sprendimus. Kad ir kaip Rusijos valdžia bandė „užtildyti“ garsųjį  A.Navalną, tačiau tai vyro nesustabdė nuo gėdingų faktų viešinimo. Pasveikęs jis užbaigė iki šiol įspūdingiausią korupcijos tyrimą, atskleidžiantį paties Vladimiro Putino neįtikėtino masto korupciją ir godumą.

Vis labiau didėjant nerimui dėl Kinijoje atsiradusio koronaviruso protrūkio pasekmių pasaulio ekonomikai, pagrindiniai Europos akcijų indeksai trečiadienį penktą prekybos sesiją iš eilės traukia žemyn. Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ nuo sesijos pradžios nusileido 1,66 proc. iki 397,88 punkto. Vokietijos DAX smuko 1,86 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,27 proc., Didžiosios Britanijos FTSE 100 – 1,07 proc., Ispanijos IBEX 35 – 1,22 proc.

Jungtinių Valstijų federalinis teismas ketvirtadienį skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę Lietuvos piliečiui, apgaule įtikinusiam interneto milžines „Facebook“ ir „Google“ pervesti jam daugiau kaip 120 mln. dolerių (apie 111 mln. eurų) sumą, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“. 50-metis E. Rimašauskas buvo įregistravęs įmonę Latvijoje, kurios pavadinimas buvo analogiškas Azijoje veikiančiai kompiuterinių įrangos gamintojai.

Prancūzijos finansų rinkų stebėtoja pirmadienį skyrė 5 mln. eurų baudą naujienų agentūrai „Bloomberg News“ už melagingomis žiniomis pagrįstą pranešimą, kuris paskatino prancūzų statybų milžinės „Vinci“ akcijų vertės kritimą ir nurėžė milijardus nuo bendrovės rinkos vertės. 2016 metų lapkričio 22 dieną „Vinci“ akcijos smuko beveik penktadaliu, kai kelios žiniasklaidos priemonės paskelbė pranešimus, paremtus neva bendrovės pranešimu spaudai.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė antradienį sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono sprendimą paskirti specialiųjį pasiuntinį, atsakingą už Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių aktyvinimą. „Sakyčiau, tai turbūt Prancūzijos pasiuntinys santykiams su Rusija, o ne visos ES, nes tam, kad būtų paskirtas ES pasiuntinys, reikia visų ES vadovų pritarimo“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Didžiosios Britanijos institucijos pradėjo tyrimą dėl „Thomas Cook“ vadovų veiksmų ir mėgins nustatyti, ar jie galėjo paskatinti seniausios šalies kelionių operatorės žlugimą.

Neseniai paskelbta, kad Švedija svarsto apmokestinti šalyje veikiančius komercinius bankus ir gautas lėšas skirti gynybos stiprinimui. Finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad panašus mokestis gali būti įvestas ir Lietuvoje. Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus apie kitų metų valstybės biudžetą, šalies skolinimąsi ir ekonomikos augimo tendencijas, jis pripažino apie tai bendravęs ir su kolege iš Švedijos.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas tebesvarsto galimybę paskelbti sankcijas rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400 įsigijusiai Turkijai, pirmadienį informavo naujienų agentūra „Bloomberg“. „Svarstome tai [galimybę įvesti sankcijas]“, – pirmadienį pareiškė S. Mnuchinas, atsakydamas į žurnalistų klausimus prie Baltųjų rūmų. „Tačiau nekomentuosiu jokių konkrečių sprendimų“, – pažymėjo iždo sekretorius.

„Facebook“, kurios duomenų rinkimo praktika yra atsidūrusi po padidinamuoju stiklu, mokėjo šimtams rangovų, kad šie perklausytų naudotojų pokalbių ištraukas ir jas transkribuotų, pranešė agentūra „Bloomberg“. Pokalbius transkribavę darbuotojai tikino nežinoję, kur buvo padaryti šie įrašai ir kaip jie buvo gauti.

Japonija pareiškė protestą Maskvai ir Seului dėl incidento virš Japonijos jūros, kuriame dalyvavo rusų karinis lėktuvas, antradienį pranešė japonų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais vyriausybėje. „Negalime leisti tokių veiksmų savo teritorijoje“, – sakoma Tokijo pranešime, kuris diplomatiniais kanalais buvo perduotas Seului ir Maskvai.

Elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas ir MacKenzie Bezos penktadienį užbaigė savo skyrybų procesą, sudarę 38 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą, rašo agentūra „Bloomberg“. Pagal susitarimą 49 metų M. Bezos gaus maždaug 19,7 mln. „Amazon.com“ akcijų ir valdys bendrovės 4 proc. akcijų paketą, kurio vertė siekia 38,3 mlrd. JAV dolerių. „Bloomberg“ sudaromame milijardierių sąraše jai atiteks 22 vieta.

Maždaug 2 proc. trečiadienį šoktelėjusios naftos kainos ketvirtadienį patraukė žemyn. Energetikos departamento trečiadienį paskelbti JAV „juodojo aukso“ atsargų duomenys rinkoje sukėlė nevienareikšmę reakciją, nes, nors atsargos sumažėjo trečią savaitę iš eilės, jų nuosmukis buvo mažesnis negu tikėtasi. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo ketvirtadienio sesijos pradžios sumenko 0,44 JAV dolerio, arba 0,69 proc.

Socialinių tinklų milžinė „Facebook“ konsultuojasi su JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) finansų reguliavimo institucijomis dėl galimybės kitais metais pasiūlyti savo kriptovaliutą, penktadienį pranešė JK transliuotojas BBC. Nauja skaitmeninių mokėjimų sistema su kriptovaliuta „GlobalCoin“ pradės veikti maždaug dešimtyje šalių nuo 2020 metų pirmojo ketvirčio, ​​teigiama transliuotojo interneto svetainėje.

JAV administracija planuoja paskelbti sankcijas Rusijos vykdomam eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“, antradienį rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV energetikos sekretoriaus Ricko Perry pareiškimu.

Didžiosios JAV technologijų bendrovės viena po kitos patvirtina nutraukiančios bendradarbiavimą su kinų „Huawei“, kuri pateko į JAV sankcijų sąrašą. Prie anksčiau minėtos „Google“ prisijungia ir tokios bendrovės kaip „Intel“ ar „Qualcomm“. Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, bendradarbiavimą su „Huawei“ nutraukia mikroschemų gamintojai Intel Corp., Qualcomm Inc., Xilinx Inc. and Broadcom Inc.

Akivaizdu, kad esminis lūžis elektrinio transporto rinkoje įvyks tuomet, kai elektra varomos transporto priemonės taps pigesnės už įprastinius benzinu ar dyzeliu varomus automobilius. Atsižvelgiant į mažėjančią įkraunamų bateriją kainą, keičiasi ir prognozės, kada tai gali įvykti.

Kol kas pagal išankstinius rinkimų rezultatus pirmauja Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, aplenkusi Saulių Skvernelį. TV3 studijoje S. Skvernelis pripažino pralaimėjimą ir kad nesitiki patekti į antrą turą. Premjeras S. Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. „Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.

Prezidento rinkimus aprašančios tarptautinės naujienų agentūros teigia, kad naują šalies vadovą renkantiems lietuviams labiausiai rūpi socialinės nelygybės ir skurdo problemos. Agentūra „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad nuomonės apklausose pirmaujantys kandidatai žadėjo didinti valstybės išlaidas socialinėms reikmėms. „Tai yra opus klausimas daugybei žmonių Lietuvoje: beveik trečdalis šalies gyventojų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika“, – rašoma „Reuters“ publikacijoje.

Vis labiau plečiantis pinigų plovimo per „Danske Bank“ tyrimui, Niujorko finansų reguliavimo institucija dviejų Šiaurės šalių bankų prašo pateikti išsamią informaciją apie jų operacijas su didžiausiu Danijos banku, rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu.

Viena iš aukščiausių Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ vadovių yra didelė „Apple“ produkcijos gerbėja. Bent jau toks įspūdis gali susidaryti paaiškėjus jos sulaikymo Kanadoje aplinkybėms. Meng Wanzhou, viena iš „Huawei“ vadovių ir bendrovės įkūrėjo Reno Zhengfei’aus dukra, praėjusių metų gruodį JAV prašymu buvo sulaikyta Kanadoje.

Per „Swedbank“ – seniausią Švedijos banką – atliktų su Estijos pinigų plovimo skandalu susijusių įtartinų operacijų bendra vertė gali būti kur kas didesnė, negu buvo skelbta anksčiau, rašo agentūra „Bloomberg“. Baltijos šalių finansų rinkose dominuojantis „Swedbank“ neva leido per banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais pervesti apie 95 mlrd. kronų (10,2 mlrd. JAV dolerių) įtartinų lėšų, pranešė Švedijos televizijos SVT, remdamasi banko 2018 metų vidaus ataskaita.

Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerče, įvykdytas vienas žiauriausių teroro išpuolių XXI a. Ramus Naujosios Zelandijos miestas virto pragaru, kuomet iki dantų ginkluotas šaulys įžengė į mečetę, kurioje tuo metu buvo apie 300 žmonių. Nuotraukose iš transliacijos matyti dešimtys žuvusių žmonių. Iškart po išpuolio jis buvo viešai pasmerktas, nukentėjusiųjų šeimoms reiškiama užuojauta ir teikiama pagalba.  Šalies premjerė jau patvirtino, kad žuvo daugiau nei 40 žmonių, dešimtys sužeistų.