biudžetai

Beveik 3,1 mln. eurų iš Sporto rėmimo fondo (SRF) 2022 m. kvietimo paskirstyti finansuoti projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų priežiūrai ir remontui bei sporto inventoriui įsigyti. Iki 2025 m. įgyvendinus projektus bus atnaujintos sporto bazės Plungėje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Pasvalyje, turimą sporto įrangą papildys darželiai, organizacijos, gydymo įstaigos, bendruomenės. 1,95 mln.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Kartais taip lauktos atostogos gali virsti tikru košmaru, po kurio jausitės dar labiau pavargę, nei prieš išvykstant poilsiauti. Dažnais atvejais tokias nesėkmes gali nulemti blogai suplanuota kelionė, tad dalinamės patarimais, į ką būtina atkreipti dėmesį prieš vykstant atostogauti.

Tituluotasis Stambulo „Fenerbahče“ klubas dažniau girdimas dėl skambių pergalių, tačiau Turkijos gigantas turi ir žymią „tamsiąją“ pusę. Skelbiama, kad nuolat augančios Stambulo klubo skolos pasiekė dar neregėtus skaičius. Krepšinį, futbolą, kitus populiariausius sportus bei įvairius projektus jungianti „Fenerbahče“ organizacija šiuo metu skaičiuoja 530 mln. eurų siekiančią skolą.

Praėjusiais metais Eurolygos finalinį ketvertą pasiekęs, o šiemet didžiausią klubo istorijoje biudžetą surinkęs Kauno „Žalgiris” vis dar išlieka tarp kukliausių Eurolygos klubų. Kaip skelbia „24sek.lt”, remdamasis prancūzų „Basket le Mag“ duomenimis, „Žalgiris” su 10,7 mln. eurų metinėmis pajamomis yra 13-a turnyro komanda.

Artėjančiame 2018-2019 metų sezone Kauno „Žalgiris“ galės pasigirti didžiausiu klubo istorijoje biudžetu – jis, planuojama, sieks Lietuvos krepšiniui įspūdingus 10,7 mln. eurų, skelbia basketnews.lt žurnalistas Tomas Vanagas. Iki LKL sezono pradžios likus vos kelioms dienoms aiškėja ir visų stipriausioje Lietuvos lygoje dalyvausiančių komandų biudžetai.

Prancūzijos dienraštis „Le Foot“ suskaičiavo visų aukščiausioje šalies lygoje rungtyniaujančių komandų biudžetus. Šių metų duomenys rodo, kad 1-oje ir 10-oje vietoje esančių komandų biudžetai skiriasi net 27 kartus.  Kaip ir tikėtasi, didžiausią piniginį bagažą yra sukaupęs Paryžiaus „Saint Germain“ klubas. Komandos biudžetas toks įspūdingas, kad yra vos 60 mln. eurų mažesnis nei kitų trijų pajėgiausių lygos komandų: „Lyon“, „Marseille“ ir „Monaco“ kartu sudėjus.

Didesnės seniūnijos turės daugiau savarankiškumo – turėdamos atskirus biudžetus, galės pačios vykdyti viešuosius pirkimus. Seimas šią savaitę priėmė pataisas nustatydamas dvi seniūnijų formas – savivaldybės biudžetinę įstaigą ir savivaldybės administracijos filialą. Iki šiol įstatymai numatė tik pastarąją seniūnijos formą. Administracijos filialai negali vykdyti viešųjų pirkimų, viešąsias paslaugas gali teikti tik išimtiniais atvejais, seniūnas neatlieka vidaus administravimo.

Kovo 2 dieną startuoja naujas, intriguojantis ir daug įdomesnis A lygos sezonas. Dėl tokių epitetų, atrodo, sutaria visų aštuonių būsimojo čempionato dalyvių atstovai. Klubai baigia dėlioti paskutinius pasirengimo štrichus ir dalijasi savo rūpesčiais ir džiaugsmais.

Didinti informacinėms technologijoms skirtas išlaidas šiemet planuoja 28 proc. Lietuvos įmonių, rodo bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ sausį atlikta apklausa. Tyrime iš viso dalyvavo 146 įmonių atstovai. Apklausos duomenimis, 45 proc. įmonių IT išlaidoms skirs tiek pat, kiek ir pernai. 27 proc. apklaustųjų nurodė mažinsiantys įmonės IT sąnaudas. Lyginant su praėjusiais metais, karpyti IT išlaidas ketina mažiau įmonių - 2013 m. pradžioje tokių planų turėjo 38 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas ir toliau lėtėja, o vyriausybės, ypač Europoje, turi vykdyti savo pažadus įgyvendinti reikalingas ekonomines reformas. „Mes ir toliau numatome laipsnišką atsigavimą, tačiau pasaulinis augimas tikriausiai bus šiek tiek silpnesnis nei prognozavome liepą“, - sakė Ch. Lagarde.

Austrijos finansų ministrė Maria Fektermano, kad Italija, trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika, dėl savo aukštos skolinimosi kainos taip pat gali paprašyti tarptautinės finansinės paramos. M. Fekter komentarai pabrėžė investuotojų nerimą, kad Europos lyderiai dar toli gražu neišsprendė dvejus su puse metų užsitęsusios skolų krizės. Euro zonos finansų ministrų sprendimą suteikti Ispanijai 100 mlrd.

Eurolygos turnyro finale pralaimėjusi Maskvos CSKA ekipa nesirengia mažinti apsukų. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, šios šalies čempionų biudžetas ateinantį sezoną turėtų siekti 44 milijonus eurų. 27 milijonai bus skirti žaidėjų, 2 milijonai - trenerių atlyginimams. Rimo Kurtinaičio vadovaujamo Maskvos srities „Chimki“ klubo biudžetas sieks 18,5 milijono eurų, o trečiasis Rusijos lygos biudžetas priklausys Krasnodaro „Lokomotiv“ ekipai.

Investuotojai atidžiai stebi Ispaniją šiai bandant įgyvendinti griežtas reformas, o jos sunkumai tai padaryti gali turėti šalutinių padarinių Italijai – dar vienai šaliai, užimtai savų reformų įgyvendinimu, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausias ekonomistas Carlo Padoanas. „Rinkos atidžiai stebi Ispaniją.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Didžioji Britanija pasirengusi „atverti duris“ Prancūzijos bankininkams, nepatenkintiems planuojamu finansinių sandorių mokesčiu. Apie tai pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, rašo „The Guardian“. D. Cameronas pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė apie planus nuo šių metų rugpjūčio įvesti finansinių sandorių mokestį, nepriklausomai nuo kitų Europos valstybių pozicijos.

25 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę, praneša BBC. Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams. Pasak D. Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

BBC apklaustų ekonomistų nuomone, recesija į Europą sugrįš kitais metais. Penktadalis apklaustųjų mano, kad euro zona, kokia ji yra dabar - turinti 17 narių, nebeegzistuos, tuo tarpu dauguma mano, kad galimybė, jog euro zona subyrės, sudaro 30-40 proc. Atlikta apklausa parodė, kad, daugumos ekonomistų nuomone, Didžiosios Britanijos palūkanų norma išliks ties 0,5 proc. riba visus ateinančius metus.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Šiandien dauguma mūsų gali leisti sau gyventi taip, kaip prieš 20 metų gyveno milijonieriai. Uždirbti daug pinigų ir gyventi kitokį – prabangesnį – gyvenimą yra daugelio žmonių svajonė. Jie mano, kad pinigai ir prabangūs daiktai jų gyvenime daug ką pakeistų. Vieną dieną, vairuodamas 20 metų senumo klasikinį automobilį, susimąsčiau.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kai kurias šalis dėl per didelio taupymo ir per griežtų deficito mažinimo priemonių, rašo „telegraph.co.uk“. Ch. Lagarde teigia, kad šalys turi būti pasirengusios pakeisti savo taupymo planus, jeigu ekonomikos augimas dar labiau susilpnės, tačiau neįvardino konkrečių šalių. Didžioji Britanija ir Vokietija yra du akivaizdžiausi per griežto taupymo pavyzdžiai.

Jei dabar paskelbti įmonei bankrotą gali pareikalauti nemažai nervų ir teisinių procedūrų, senovėje šis veiksmas trukdavo vos kelias sekundes. Terminas bankrotas kilo iš žodžių „banco rotto" (liet. „sulaužytas suolas“) , nes  pirmiesiems bankininkams išrašinėti vekselius ir mokėti pinigus pakakdavo suolo. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad savo veiklos tęsti nebegali. Šiais laikais bankrotai skelbiami ne tik įmonėms, bet ir valstybėms.

Interneto amžiuje paprašyti finansinės paramos paprasčiau nei paprasta. Suteikti ją ne ką sunkiau – užtenka užpildyti atitinkamą formą ir pervesti norimą sumą iš kortelės. Tačiau kur kas sunkiau rasti tą žmogų, kuriam tikrai reikia pinigų ir kuris išleis juos ne beprasmiškai. Paramos nori dauguma. Mokslininkai, kurie iš naujo išradinėja dviratį. Naujų religijų, garbinančių meistrą Yoda, įkūrėjai.

Atsigaunant ekonomikai ir tikintis didesnio vartojimo dalis įmonių šiais metais planuoja gausinti rinkodaros biudžetus. Ekspertų manymu, tai racionalu: žinant, kaip ir kada save pristatyti, galima daugiau laimėti. Stengsis išnaudoti progą Beveik pusė Lietuvos marketingo asociacijos narių šiemet planuoja vidutiniškai 20 procentų didinti rinkodaros biudžetus. Minėtos asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus teigia, kad tokį įmonių sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys.