biotechnologijos

Ekonominis neapibrėžtumas, besitęsiantis karas Ukrainoje ir rinkimų metų lūkesčiai daro įtaką visuomenės požiūriui į privataus ir viešojo sektoriaus organizacijas, rodo devintą kartą atliktas Lietuvos reputacijos indekso tyrimas.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pirmadienį paskelbė pasiekusi susitarimą dėl biotechnologijų įmonės „Seagen“, kuri specializuojasi naujoviškų vėžio gydymo būdų srityje, įsigijimo už 43 mlrd. JAV dolerių. „Pfizer“ pasiūlė 229 JAV dolerius už akciją grynaisiais, o bendrovės tikisi užbaigti sandorį vėliau šiais metais arba 2024 metų pradžioje, sakoma jų pranešime.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ grynąjį pelną paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidino 1,5 karto, įplaukoms nepateisinus lūkesčių, paskelbė silpnas prognozes šiems metais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais išaugo iki 4,995 mlrd. dolerių nuo 3,393 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 0,79 iki 1,14 dolerio. Pardavimų pajamos augo 1,9 proc. iki 24,29 mlrd. dolerių.

Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pirmadienį sutiko už 1,8 mlrd. JAV dolerių (1,7 mlrd. eurų) įsigyti JAV biotechnologijų bendrovę „CinCor“, kuri jai leis dar įsitvirtinti vaistų nuo širdies ir inkstų ligų segmente. Šis perėmimas bus įgyvendintas „AstraZeneca“ vadovui Pascaliui Soriot siekiant toliau plėsti vakcinos nuo „COVID-19“ gamintojos naujų produktų portfelį.

JAV biotechnologijų bendrovės „Moderna Inc.“ trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko dviem trečdaliais, reikšmingai sumažėjus vakcinų nuo COVID-19 ligos paklausai. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas sumenko nuo 3,333 mlrd. iki 1,043 mlrd. dolerių, arba nuo 7,7 iki 2,53 dolerio akcijai. Įplaukos sumažėjo 32 proc. iki 3,364 mlrd. dolerių. Abu rodikliai nepateisino Volstryto analitikų prognozių, kurių vidurkiai buvo 3,527 mlrd.

Šią savaitę Norvegijos sostinėje Osle pristatomas Lietuvos biotechnologijų potencialas, taip pat bus siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių gyvybės mokslų atstovų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Po pusantrų metų darbo Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato išskirtinį pasaulyje išradimą – biotechnologiją, kuria natūraliai ir nekenkiant gamtai galima sunaikinti vandenyje pasklidusius naftos teršalus. Įrodydami, kad išradimas veikia, mokslininkai pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Kuršių marias tyčia išpylė naftos. Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka unikalų eksperimentą.

Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucija ketvirtadienį patvirtino prancūzų ir austrų biotechnologijų firmos „Valneva“ naują vakciną nuo COVID-19, kuri yra jau šeštas Europoje patvirtintas preparatas nuo koronaviruso. Preparate, lyginant su kitomis rinkoje esančiomis vakcinomis, išsiskiria tradiciškesnė imunizavimo technologija nei kitos, todėl jo gamintojai tikisi, kad tai paskatins skiepytis daugiau abejojančių žmonių.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Dabar Europos piliečiai gali tikėtis gyventi iki 30 metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Prie kur kas geresnės pacientų gyvenimo kokybės, gerokai prisidėjusi yra farmacijos pramonės. Ne paslaptis, kad dėl mokslo ir technologijų pažangos, mokslinių tyrimų pagrindu veikianti farmacijos pramonė žengia į naują medicinos vystymosi erą.

Ar žinojote, kad 1973 metais, LMA Biochemijos institute prof. Juozo Kulio vadovaujamame skyriuje buvo pradėta visiškai nauja kryptis biomoksluose – fermentų, polifermentinių sistemų bei ląstelinių struktūrų veikimo tyrimai elektrocheminėse sistemose. Tai buvo labai nauja ir inovatyvi kryptis pasaulyje. Skyriaus mokslininkai vieni pirmųjų pasaulyje parodė kaip galima transportuoti elektronus nuo kietų elektrodų ant biologinių struktūrų.

Daugelis iš mūsų net nesusimąsto, bet nemaža dalis produktų, kurie mus supa kasdieniame gyvenime, yra gaunami dėka biotechnologijų ir mokslininkų kuriamų inovatyvių sprendimų (buitinė chemija su fermentais, bioplastikas, maisto produktai kaip duona ir sūris, trąšos, ir t.t.). Inovacijų taikymas tradicinėje pramonėje taip pat leidžia gaminti labiau ekologiškus produktus, taikyti mažiau taršos generuojančias technologijas.

Biotechnologijų pramonė šiandien yra viena iš svarbiausių ir pažangiausių biologijos mokslo sričių pasaulyje. Mokslininkų kuriami inovatyvūs produktai padeda pagerinti sveikatą, apsisaugoti bei pasveikti nuo įvairiausių ligų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, mokslininkai žmonijai sukūrė šimtus biotechnologijomis paremtų vaistų ir vakcinų.

Lietuva biotechnologijų rinkoje – ne naujokė. Būtent šioje srityje mes ne tik lenkiame kaimynus latvius, bet ir estus, kuriuos esame įpratę vytis. Be to, šioje srityje nuolat uždirbamos milijoninės sumos. Mokslų daktaras Vladas Algirdas Bumelis pasakoja, kad būtent ši sritis turėtų būti Lietuvai prioritetinė, nes ji skatina Lietuvos ekonomikos augimą. Vis dėlto svarbiausia pastebėti kuomet yra tinkamas metas pradėti verslą ir kaip jį plėtoti.

Pavasarį kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Europarlamentarai antradienį patvirtino šį Europos Komisijos pasiūlymą, kuriam buvo pritarta Europos Parlamento derybose su ES Taryba.

Goda Raibytė, LRT.lt Labiausiai pastebima Lietuvos mokslo spraga – ta, kad valstybėje vis dar nėra vieno prioriteto, o dauguma mokslininkų nesugeba savo darbų populiariai pristatyti visuomenei. Taip paklaustas apie Lietuvos mokslo raidą per nepriklausomybės metus portalui LRT.lt sako mokslo populiarintojas, LRT Televizijos laidos „Mokslo ekspresas“ kūrėjas Rolandas Maskoliūnas. „Matyt, dėl tam tikrų sumetimų norima, kad visiems būtų gerai.

Kai kurie naminio gyvūno netektį priima kaip natūralų dalyką, kiti pasilieka jo mėgstamiausią žaislą ir tyliai parauda, treti tuojau pat lekia įsigyti kitą gyvūną. Tačiau atsiranda norinčių imtis ir radikalių priemonių – klonuoti savo šunį. Kaip rašo iflscience.com, prieštaringai vertinama biotechnologijų laboratorija „Sooam“ Pietų Korėjoje nuo 2006 metų siūlo klonavimo paslaugas už 100 tūkst. dolerių.

Antradienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinėje mokykloje buvo iškilmingai atidaryta biotechnologijų laboratorija. Ši mokykla tapo pirmąja Kaune, kuri įsirengė tokio tipo laboratoriją be valstybės paramos. Anot LSMU vidurinės mokyklos direktoriaus Arūno Bučnio, darbas šioje laboratorijoje ugdys mokinių tyriminius gebėjimus, skatins jų kūrybines galias. „Jau steigdami šią mokyklą žinojome, kad mokyklos ugdymo procese bus skiriamas ypatingas dėmesys gamtos mokslams.

Žinių radijas Pažangių biotechnologijų įmonės įkūrėja Monika Kavaliauskė su kolege Inga Matijošyte išrado du naujus draugiškus aplinkai pramonės produktus – natūralių žaliavų aliejų ir biopoliolį – tam, kad pakeistų kenksmingus cheminius produktus, tokius kaip ftalatai. „Europos Sąjunga (ES) pereina prie to, kad dalis cheminių produktų, kurie yra vienaip ar kitaip kenksmingi tiek gamtai, tiek žmogui, turėtų būti keičiami tobulesniais produktais.

Tarptautinė mokslininkų grupė projektuoja tarpžvaigždinėms kelionėms tinkamą kosminį laivą ir jam pritaikytas gyvybės palaikymo sistemas, pranešė „Discovery.com“. Tokio tipo kosminiu laivu po šimto ar daugiau metų prireikus galėtų iš Žemės dėl kosminio kataklizmo ar kitokio mirtino pavojaus evakuotis žmonijos atstovai, kad pratęstų mūsų civilizacijos raidą kituose pasauliuose.

Nauji biotechnologijų pasiekimai gali visiškai pakeisti laisvės atėmimo bausmių praktiką, teigia mokslininkai. Pavyzdžiui, asmenys, už labai sunkius nusikaltimus nuteisti kelioms dešimtims metų kalėjimo, šią bausmę gali atlikti vos per kelias valandas. Tačiau jų smegenys bus pakeistos taip, kad toks žmogus toliau gyvens tarsi išėjęs į laisvę po 20 ar 30 savo gyvenimo metų, praleistų už grotų.

Kinija tapo didžiausiu pasaulyje klonavimo centru: šios šalies mokslininkų manymu, naujos klonavimo gamyklos ir galingi skaičiavimų centrai leis išspręsti daugelį šiuolaikinės medicinos problemų.

Bendrovė „Google“ pranešė steigianti mokslinių tyrimų bendrovę, kurios pagrindinis veiklos tikslas bus žmogaus gyvenimo prailginimas. „Calico“ pavadinta antrinė „Google“ bendrovė kovos su vyresniojo amžiaus žmonių negaliomis ir ieškos būdų, kaip sustabdyti žmogaus organizmo senėjimą, skelbia žurnalas „Time“. Pasak jo, tai reiškia, kad interneto milžinė meta iššūkį mirčiai. „Visų mūsų šeimas persekioja ligos, o senėjimo proceso nė vienas neišvengsime.

Lietuvoje turėtų vykti daugiau renginių, kurie derėtų su valstybės skatinamomis verslo sritimis, teigia naujasis parodų rūmų „Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas. Tikimasi, kad konferencijų turizmo garvežys šalyje įjungs aukštesnę pavarą. Laimėjote konkursą dėl „Litexpo“ vadovo posto, nes pateikėte geriausią įmonės raidos viziją. Gal galėtumėte ją detalizuoti? Spręsti apie įmonės veiklą ir potencialą neturint konkrečių duomenų – gana sudėtinga.

Bandomąsias valymo priemonių siuntas pradėjusios gaminti bendrovės „Bio Circle Balticum“ klientais jau tapo BMW ir „Maserati“ atstovė – pradėti masinę gamybą planuojama jau gruodį, praneša ,,Verslo žinios". Įmonė, kurios savininkė – Vokietijos „Bio Circle Surface Technology“, Elektrėnuose išsinuomojo maždaug 2.000 kv. m bankrutavusios „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos“ pastatą. Per artimiausius trejus metus bendrovė planuojama sukurti 48 darbo vietas – 11 žmonių jau dirba.

Kai jau viskas išbandyta, o gydytojų galimybės padėti ligoniui išsenka, jie kaip šiaudo griebiasi naujos krypties – bioinžinerijos. Tai, kad mokslininkai inžinerijos principus pritaikė biologinėms sistemoms, atveria galimybę sukurti naujus žmogaus audinius ir organus, praneša inosmi.ru, pristatydama keletą naujausių pastarųjų metų pasiekimų. Oda Nedideli dirbtinės odos gabalėliai prigyja pažeistose paciento kūno vietose. Jie taip pat naudojami, kai reikia nustatyti toksiškumą.

Didžiausia Lietuvos biotechnologijų įmonė „Sicor Biotech/TEVA“ pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtą „Metų eksportuotojo“ apdovanojimą. Įmonė pernai eksporto apimtis padidino 13 proc. ir buvo pripažinta viena daugiausiai eksportuojančių vidutinio dydžio bendrovių šalyje. Praėjusiais metais „Sicor Biotech“ eksportavo daugiau nei 80 procentų produkcijos. Šiemet JAV ir Japonijoje produktus pradėjusi platinti bendrovė tikisi ir toliau didinti eksporto apimtis.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) pranešė paruošusi trumpą mokslo populiarinimo vaizdo reportažą „Evoliucija žmogaus rankomis“. Jame pasakojama apie Lietuvos biotechnologijų lyderių naudojamas molekulinės biologijos technologijas, kuriomis kuriami nauji fermentai.

Britų biotechnologai pirmąsyk sukūrė E. coli žarnyno lazdelių štamą, sugebantį riebalų molekules perdirbti į medžiagas, kurios savo savybėmis visiškai nesiskiria nuo dyzelino ir gali būti naudojamos dyzeliniuose automobiliuose. Atradimas pristatytas žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ straipsnyje.

Nuo š.m. lapkričio 12 d. Tomas Andrejauskas palieka „Swedbank Markets“ tarnybos vadovo poziciją ir pradeda vadovauti jaunai biotechnologijų kompanijai UAB „ProBioSanus". Ši įmonė tiria, kuria ir gamina natūralias aplinką saugančias valymo ir higienos priemones su gerosiomis bakterijomis probiotikais. „ProBioSanus“ savo veiklą pradėjo 2012 m. pradžioje, į ją investavo Verslo angelų fondas ir keturi verslo angelai, iš kurių vienas Tomas Andrejauskas.

Daugiau kaip 1000 susitikimų įvyko tarp verslo ir mokslo atstovų praėjusią savaitę tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2012“ metu. Bendradarbiavimo galimybių su lietuviais ieškojo verslininkai ir mokslininkai iš JAV, Izraelio, Austrijos, Švedijos, Šveicarijos, Rusijos, Vokietijos, JK, Kazachstano, kitų šalių.

Kiek daugiau nei per metus (13 mėnesių) Vilniuje buvo pastatytas Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centras, kuris trečiadienį oficialiai atvėrė duris lankytojams. Centrą atidarė didžiausia pasaulinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“, 2010 m. įsigijusi lietuviško kapitalo kompaniją „Fermentas“. „Įspūdis ir architektūra labai panaši. Kai ten buvau, labai panašiai ir darbuotojų buvo susirinkę. Tai gražiai nuteikia“, – kalbėjo A. Zuokas.

Produktus ir paslaugas mokslui kurianti tarptautinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“ (TFS) trečiadienį sostinėje atidarė Mokslinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. Į šį centrą kompanija investavo daugiau nei 41 mln. litų. Naujasis centras tieks molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktus, gyvybės mokslams Rytų Europoje ir pasaulinei rinkai. Į centrą kompanija investavo 34 mln. litų, dar 7 mln. litų gavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Vilniuje duris atvėrė bendrovės „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras. Tai yra pirmas tokio pobūdžio centras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje, sakoma bendrovės pranešime. Jame jau pradėtos teikti visos biotechnologinės farmacijos paslaugos – nuo užsakomųjų mokslinių ekspertizių iki bandomųjų preparatų gamybos ikiklinikiniams ir klinikiniams tyrimams. Šiuo metu bendrovė „Biotechpharma“ yra pasirašiusi beveik 38 mln. litų (11 mln.

Lietuvių mokslininkai idėjų ir sprendimų turi, tačiau nesugalvoja, kaip iš jų uždirbti pinigų. Artėjant rugsėjo mėnesį Vilniuje vyksiančiai pasaulinio masto gyvybės mokslų konferencijai „Life Science Baltics 2012“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas teigia, kad Lietuvoje trūksta mokslo vadybininkų, kurie padėtų mokslininkams komercializuoti savo idėjas, tačiau pastebi, kad verslo atstovai jau pradeda suprasti mokslininkus ir jų darbo vingrybes.

Sankt Peterburgo verslininkai teigia matantys daugiau galimybių bendradarbiauti su Lietuvos verslininkais. Pastarieji Rusijoje gerbiami už atsakingą darbą, o miesto prie Nevos gyventojai lietuviškus maisto produktus labiausiai vertina už jų kokybę. Prieš penkiolika metų pradėjęs statybų verslą Sankt Peterburge lietuvių verslininkas Audrius Pilius sako, kad Rusijos rinką galima įveikti darbštumu ir atsakingumu.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Ko gero ne vienas esame girdėję terminą „biotechnologijos“. Ir ne vienas iš mūsų įsivaizduojame, kad tai kažkas nesuprantamo, labai moksliško ir toli nuo mūsų kasdieninio gyvenimo. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Biotechnologiją galime laikyti viena seniausių žmogaus veiklos rūšių. Tai senas ir gerai išplėtotas mokslas, darantis įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui gaminant tokius produktus kaip duona, sūris, vynas ir alus.

Britų mokslininkai smarkiai pasistūmėjo kraujagyslių auginimo srityje. Tai galėtų sukelti tikrą revoliuciją medicinos pasaulyje. Kaip pranešama, Kembridžo universiteto tyrėjams pavyko laboratorijoje išauginti visus tris ląstelių tipus, kurie sudaro kraujagyslių sieneles. Pastaruosius ketverius metus jie, naudodamiesi pacientų odos ląstelėmis, kūrė skirtingus kraujagyslių lygiojo raumens ląstelių tipus.

Naujos biologijos kryptys, tarp jų sintetinė biologija, jau artimiausiais metais gali padaryti milžinišką įtaką žmogui ir apskritai gyvybės raidai mūsų planetoje, tačiau kartu kelia ir dar neregėtą pavojų. Naujas gyvybės formas kuriančios ir plėtojančios sintetinės biologijos technologijos gali paversti žmones vadinamųjų „biohakerių“ taikiniu, perspėja kai kurie Vakarų šalių mokslininkai, rašo „Dailymail.co.

Mokslininkai sako, kad norint išmaitinti augančią žmonių populiaciją ir nesunaikinti visų žemės išteklių, dabartinei maisto pramonei prireikės alternatyvų. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių mėsos poreikis pasaulyje išaugs dvigubai. Viena jų jau dabar įgyvendinama laboratorijose – dirbtinai iš ląstelių auginama mėsa. Ką valgysime ateityje, kokios įtakos naujos maisto technologijos turės aplinkai ir žmogaus sveikatai? „Mes paimame kamienines ląsteles iš gyvūnų.

,,Thermo Fisher Scientific" viceprezidentas Alanas Malusas, pirmadienį skaitydamas pranešimą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Vilniuje, teigė besidžiaugiantis įmonės pasirinkimu investuoti į Lietuvą. ,,Buvome maloniai nustebinti įmonės (,,Fermento" - autorės past.) vadovybės ir personalo. Jie labai atsidavę kompanijai, tuo džiaugiamės. Pasiekėme tikslus, kuriuos kėlėme", - kalbėjo vienos didžiausių JAV technologijų įmonių viceprezidentas.

Vienose inovatyviausių ir sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Biocentro“ sukurta moderni technologija gruntui valyti „Innovations Awards 2011“ išrinkta tarp trijų geriausių „Eureka“ inovacijų apdovanojimui gauti. Įmonei, kitaip „mikrobų šventyklai“, vadovauja mokslininkas Saulius Grigiškis. „Čia pas mus ir nevedusių vyrų yra, pasižiūrėk, – ragina mane pašnekovas ir praveria kabineto, kuriame tarp įvairaus dydžio kolbų iš tiesų sėdi daug jaunų vaikinų, duris.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Biotechnologijų bendrovė „Sicor Biotech“ / TEVA pranešė kovo viduryje pradėjusi įgyvendinti savo gamyklos Vilniuje plėtros projektą. Sukonstruoti ir iki 2012 metų pastatyti moduliniu principu paremtą priestatą įsipareigojo Švedijos kompanija „Pharmadule“, teigiama bendrovės pranešime. Pasak bendrovės atstovų, išplėsta gamybinė bazė sudarys „Sicor Biotech“ galimybes didinti biofarmacinių preparatų gamybą.