bibliotekos

Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus buvo pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis.  Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje. Varšuvos universiteto biblioteka apie vagystes sužinojo tik praėjusį mėnesį. Tarp pavogtų vertybių – pirmieji Aleksandro Puškino ir Nikolajaus Gogolio darbų leidimai.

Pernai populiariausia bibliotekose grožinės literatūros autore išrinkta Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, tarp vaikų ir jaunimo – Tomas Dirgėla, trečiadienį pranešė asociacija LATGA.

Avarinės būklės pastate buvusi biblioteka uždaryta, o nebereikalingas kone tūkstantis knygų – tiesiai į dešimt konteinerių. Toks vaizdas vidury baltos dienos šokiravo sostinės Pavilnio gyventojus. Pamatę išmestas knygas žmonės puolė jas rinkti, tačiau spėjo išgelbėti tik mažą dalį. Kilus skandalui, atliekų tvarkymo įmonė gyventojams leido dar nespėtas sunaikinti knygas susirinkti tiesiai iš perdirbimo sandėlio.

Lenkijoje pirmadienį vėl buvo atidaryti muziejai, meno galerijos, bibliotekos ir parduotuvių centrai, šaliai sušvelninus kai kuriuos dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis sakė, kad dauguma mokyklų liks uždarytos bent iki kovo. „Kelios šalys, per Kalėdas priėmusios ne tokius konservatyvius kaip mūsų sprendimus, patiria labai blogas pasekmes“, – sakė jis radijui RMF.

Kuršių Nerijoje turistai viliojami knygomis. O, kad dar labiau pritraukti svečių akį, jas suguldė į tris skulptoriaus sukurtas išskirtines lauko bibliotekas trijose gyvenvietėse. Kiekvienas statinys simbolizuoja to miestelio istoriją ir išskirtinumą. Vienas jų – švyturys net naktimis šviečia ir rodo kelią knygų link. Tad pasigrožėti sustoję turistai ne tik knygą pasiima, o ir išvykdami palieka savo iš namų atsivežtą. Jaunasis Nidos poilsiautojas renkasi knygą.

Švelnėjant karantino sąlygoms, nuo šiol bibliotekose leidžiama lankytojams atverti periodinių leidinių skaityklas, atvirus fondus. Tokį sprendimą priėmė sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, bibliotekose, archyvuose bei muziejuose turi būti užtikrinta, kad lankytojai eilėse laikytųsi mažiausiai dviejų metrų atstumo arba ga...

Daugiau kaip 50 Lietuvos bibliotekų šią savaitę pradėjo spausdinti apsauginius skydus medikams, siekiant patenkinti augantį apsaugos priemonių poreikį šalyje plintant koronavirusui. „Prie kampanijos prisijungė 54 bibliotekos visoje Lietuvoje. Jos rūpinasi aplinkinėmis medicinos įstaigomis“, – BNS sakė projekto koordinatorius Donatas Kubilius iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Anot jo, bibliotekos darbą pradėjo šią savaitę, pirmuoju etapu numatoma atspausdinti 1500 skydelių.

Birštonietis Petras jau septyniolika metų kelis kartus per savaitę ateina į biblioteką prisijungti prie interneto. Jis pasitikrina savo elektroninį paštą, internetu susimoka mokesčius ir gyvena su svetur gyvenančiais anūkais. Šiuo metu Lietuvos bibliotekose veikia beveik 1300 viešųjų interneto prieigos taškų. Naudotis internetu čia išmoko daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Tai paprasta.

Tokia tvarka piktinasi knygas antram gyvenimui prikeliantys ir jas parduodantys prekybininkai. Jie sako, kad utilizuojami ir itin vertingi leidiniai, tad bibliotekos taip pinigus leidžia vėjais. Tačiau bibliotekos atkerta – verslininkai tesiekia naudos už valstybės pinigus. Štai taip pasenusios knygos utilizuojamos užsienyje. Ši literatūra jau surūšiuota ir į popieriaus smulkintuvus pakliūva tik tos knygos, kurių niekam nereikia.

Jau ketvirtą kartą prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ suteikė galimybę žmonėms padovanoti knygų šalies bibliotekoms. Šįkart iniciatyva skatino pirkti lietuvių autorių knygas. Pirmąjį kartą prie iniciatyvos prisijungė ir prekybos tinklas „IKI“. Šio prekybos tinklo pirkėjai per visą akcijos laikotarpį paaukojo beveik 1500 knygų. Dalį jų, moksleiviams grįžus iš žiemos atostogų, „IKI“ atstovai jau padovanojo vienai Vilniaus mokyklai.

ES Teisingumo Teismas pateikė autorių teisių direktyvos išaiškinimą dėl bibliotekų turimų knygų skaitmenizacijos. Pagal jį, bibliotekos turi teisę savo elektroniniuose terminaluose pateikti skaitytojams bibliotekose esančius leidinius skaitmeniniu formatu, papildomai neprašant autoriaus ar leidyklos leidimo tai daryti. Tačiau tuo atveju, jei medžiagą skaitytojas nori atsispausdinti ar perkelti į nešiojamąją atminties laikmeną, gali būti renkamas mokestis, sakoma bendrovės „AAA Law“ pranešime.

 Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo vadovaujantis savivaldybės bus aprūpintos elektroninių knygų skaityklėmis, skatinsiančiomis gyventojų naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis bei domėjimąsi lietuvių literatūros klasikos kūriniais. Pagal Kultūros ministerijos rengtą projektą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai patikėjimo teise priklaususios elektroninių knygų skaityklės, kurių bendra įsigijimo vertė daugiau kaip 102 tūkst. litų, bus perduotos savivaldybių nuosavybėn.

Kultūros ministerija paskirstė finansavimą savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti, taip pat skyrė lėšų lietuviškų ir užsienio duomenų bazių prenumeratai. Dokumentams įsigyti 65 bibliotekoms paskirstyti 5,8 mln. litų. Kultūros ministras Šarūnas Birutis įsakyme dėl šių lėšų paskirtymo bibliotekas įpareigoja pirmenybę teikti originaliajai, vaikų ir klasikinei literatūrai bei informaciniams leidiniams.

Lietuvoje prasidėjo Saugesnio interneto savaitė. Jos metu organizuojami renginiai ir vykdoma šviečiamoji veikla, kuri atkreips jaunų bei suaugusių interneto vartotojų dėmesį į saugumą internetinėje erdvėje, pranešė asociacija „Langas į ateitį“. Pasak jos atstovų, projektui pradėti pasirinkta Saugesnio interneto diena, kurią mini net 65 pasaulio šalys.

Seimas priėmė Bibliotekų įstatymo pataisas, kurios įveda kadencijas didžiųjų bibliotekų vadovams. Pataisos priimtos 79 Seimo nariams balsavus už ir šešiems susilaikius, numatyta, kad jos įsigalioja nuo kitų metų sausio. Pagal pataisas, Lietuvos nacionalinės, apskričių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas bus skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Kadencijų skaičius nebus neribojamas.

Vilniaus universiteto biblioteka pateko į gražiausių pasaulio bibliotekų sąrašą. Šiame garbingame sąraše taip pat puikuojasi Austrijos, Vokietijos, Švedijos bibliotekos ir skaityklos.

Vasaros atostogų metu vaikai bibliotekose ne tik galės pasiimti knygų, bet ir bus kviečiami auginti simbolinius Knygų medžius. Mažiesiems arba jų tėveliams bus dalinami specialūs projekto plakatai – Knygų medžiai, ant kurių vaikai skatinami klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais.

Neįgaliųjų skaitmeninė atskirtis Lietuvoje ima tirpti. Prie to prisideda viešosios bibliotekos, savo interneto svetaines pritaikiusios specialiųjų visuomenės grupių poreikiams. Projekto „Bibliotekos pažangai“ iniciatyva jau ėmė veikti dešimt tokių svetainių. Iš viso iki vasaros pradžios neįgaliesiems atsivers 56 bibliotekų svetainės.

Šiemet dokumentams įsigyti ir elektroninių duomenų bazių prenumeratai viešosioms bibliotekoms bus paskirstyta 6,1 mln. litų. Tai – dvigubai daugiau negu pernai, kai šiam tikslui buvo skirta apie 3,3 mln. litų, pranešė Kultūros ministerija. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti valstybės lėšų dalis šiemet artėja prie 2 litų ribos, o 2011 m. buvo apie 1 litą, 2010 m. – 0,67 lito.

Vilniuje prasidedančiai tarptautinei knygų mugei, žinomas žurnalistas ir leidėjas Algimantas Semaška prasitarė apie vis labiau įsigalinčius gangsterių veiklos metodus lietuviškų knygų leidybos versle. Su leidyba nesusiję verslininkai žlugdo įmones – Jūsų paskelbtoje nuomonėje viename naujienų portalų skelbiama, kad „kasmet nuo 2008 m. Lietuvos leidėjų asociacijos duomenimis, išleidžiamų knygų pavadinimų mažėja 15 – 20 proc.

Nors elektroninės knygos ir jų skaitymo įrenginiai sparčiai populiarėja, prireiks ne vieno dešimtmečio, kol skaitmeninės knygos bibliotekų fonduose pakeis popierines. Tačiau papildytos tikrovės (augmented reality) technologijos jau dabar gali padėti bibliotekininkams patogiau palaikyti tvarką knygų lentynose.

Šeštadieniais viešosios bibliotekos kviečia visos Lietuvos šeimas į nacionalinę viktoriną „Šeimų kovos“. Šeimos varžysis dėl sumaniausios titulo, o tėvai sužinos, kaip kalbėtis apie internetą ir kaip apsaugoti vaikus nuo jame slypinčių pavojų. Akciją organizuoja projektas „Bibliotekos pažangai“ drauge su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis. „Vasario mėnesį vykusios „Protų kovos“ pritraukė daugiau nei 20 000 žaidėjų iš visos Lietuvos, daugiausia vaikų ir paauglių.

Šiais laikais bibliotekos teoriškai turėtų būti tuščios. Emigracija, sunkmečio depresija ir t.t. Tačiau yra kitaip –skaitytojų ateina daugiau nei prieš sunkmetį. Apmaudu, bet bibliotekininkės ir bibliotekininkai retai naują spaudinį tegali pasiūlyti. Knygoms, kitai spaudai įsigyti Lietuvos valstybė beskiria katino ašaras. Sunkmetis? Tai –tiesa. Bet ir Estijoje sunkmetis.

Utenoje  apdovanoti konkurso „Biblioteka veža“  geriausių bibliotekos reklamų kūrėjai. Nuo spalio iki lapkričio vidurio Lietuvos  moksleiviai smagiai leido laiką  bandydami kūrybiškai pristatyti bibliotekas,  laužyti nusistovėjusius stereotipus. Konkurse galėjo dalyvauti Lietuvos 5–12 klasių moksleiviai. Renginio organizatoriai sulaukė 72 bibliotekų reklamos darbų, iš kurių buvo atrinktos ir apdovanotos 3 geriausios bibliotekų reklamos.

Ne kartą užsukus pasidairyti į knygyną ir žvilgtelėjus į knygos kainą, teko nemaloniai nustebti. Žinoma, niekas nesiginčija ir anaiptol nesiruošia kritiškai vertinti tokio pirkinio turinio santykio su kaina, bet, kai šalyje tebesitęsia ekonominis sunkmetis, daugelio knygos mylėtojų lūkesčius turėtų patenkinti šalies bibliotekos. Deja, šios įstaigos taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Kultūros ir švietimo židiniai provincijoje vos rusena. Sunkmetis nuskurdino ir miestų bibliotekas. Nemokamų atostogų priversti eiti jų darbuotojai su pavydu žvelgia į kolegas, dirbančius Lietuvos karo akademijos bibliotekoje. Krašto apsaugos ministrės vis žadamas taupymas jų nepalietė. Gelbėja skaitytojai „Sunkiai verčiamės", - atsiduso Kupiškio rajono Antašavos bibliotekos vedėja Laisva Čiuliepienė.

Bendrovė „Google“ suskaičiavo visų pasaulio bibliotekų knygas, rašoma oficialiame „Google Book Search“ tinklaraštyje. Išanalizavę daugiau kaip 150 įvairių šaltinių duomenis, „Google“ darbuotojai išsiaiškino, kad iš viso pasaulyje yra apie 130 milijonų originalių pavadinimų knygų. Iš viso „Google“ išanalizavo daugiau kaip milijardą bibliotekų ir katalogų įrašų, tarp kurių duomenys iš ISBN sistemos, stambiausių bibliotekų, valstybinių katalogų, katalogo „WorldCat“ ir daugelio kitų šaltinių.

Nors nuo savitarnos sistemų įdiegimo 6-iose Lietuvos bibliotekose tepraėjo 3 mėnesiai, jų atstovai sako jau pajutę teigiamų poslinkių. Bibliotekininkai pastebi, kad „neakivaizdinį“ knygų grąžinimo būdą jau atrado ilgamečiai bibliotekų skolininkai. Vienos iš lrt.lt kalbintų bibliotekų atstovės žodžiais, „žmonėms patinka pažaisti“ – ypač modernią knygų išdavimo sistemą pamėgo jaunimas.

Sunkmečio įkvėptos diskusijos apie poreikį optimizuoti uostamiesčio bibliotekų tinklą davė kiek kitokį rezultatą nei būtų tikėjęsi griežtos ekonomijos šalininkai. Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos atlikta analizė parodė, kad uostamiesčio bibliotekų darbo sąlygos - tragiškos ne tik užsienio standartų, bet ir šalies realijų požiūriu, tad užuot taupius reikia investuoti.

Šios istorinėms Vakarų šalių bibliotekoms skirtos knygos iliustracijos patvirtina, kad bibliotekos ne be reikalo vadinamos žinių šventyklomis. Ypač jų sakralinė dvasia jaučiama šiose senųjų Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos, Airijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių bibliotekų nuotraukose.

Įgyvendintas 2009 m. pabaigoje pradėtas socialinės iniciatyvos projektas, kuriuo siekta surinkti ir padovanoti kuo daugiau knygų Lietuvos bibliotekoms. Per beveik 2 savaites trukusį knygų rinkimą surinkta beveik 6,4 tūkst. knygų, projekto organizatoriai papildomai bibliotekos padovanos dar apie 1 tūkst. visiškai naujų lietuviškų knygų.

Nuo 2005 metų lietuvių ir anglų kalbomis leidžiamas „ŠMC interviu“ skirtas pokalbiams su menininkais, kuratoriais, kritikais ir kitais šiuolaikinės kultūros dalyviais. Juose aptariami ir analizuojami Lietuvos ir viso pasaulio, ypač kaimyninio regiono šalių meno įvykiai ir aktualijos.Čia taip pat spausdinama naujausių knygų apžvalga, ŠMC ir užsienio galerijų renginių kalendorius, kiekviename numeryje pristatomas specialiai sukurtas meninis projektas.