bezdžionės

Kol gyventojai sąžiningai laikosi karantino Mumbajuje, štai gyvūnams jis nė motais. Įrašuose buvo nufilmuota, kaip grupelė beždžionių mėgaujasi baseino vakarėliu. Atrodo, kad gyvūnai rado tobulą akimirką paplaukioti, pasilinksminti ir pailsėti. Žinoma, gyventojai niekada nieko panašaus nebuvo matę, todėl išsitraukė kameras, kad nufilmuotų netikėtą incidentą. Kai kurie juokauja, kad beždžionės to laukė metų metus ir pagaliau gavo galimybę surengti savo vakarėlį.

Žaliosios markatos ir vervetės gyvena skirtingose Afrikos pusėse, o jų evoliucinės šakos išsiskyrė prieš 3,5 mln. metų, bet abiejų rūšių beždžionės iškilus pavojui tebenaudoja tuos pačius perspėjamuosius šūksnius, pademonstravo vienas išmoningas eksperimentas. Pirmadienį paskelbta nauja studija ne vien nušviečia, kaip primatai, įskaitant žmones, reaguoja į pavojų, bet ir kaip galėjo pradėti formuotis mūsų kalba.

„Su beždžionėmis mūsų santykiai istoriškai vystosi gana sudėtingai. Taip jau aukščiausiojo buvo parėdyta ir nieko čia nepakeisi net norėdamas. O kai ir to noro ypatingo nėra... Matyt – tokia lemtis. Nepasakyčiau, kad dėl to jaučiamės nelaimingi ar kažką praradę. Taip pat drįsčiau teigti, kad jos irgi nerašo skundų į kokią karmos ministeriją. Ne dėl to, kad rašyt nemokėtų.

Kai beždžionė apnuogina dantis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, ji būna įspeista į kampą, išsigandusi ir pasirengusi kovai. Kai žmogus apnuogina dantis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, jis šypsosi.

Mes, žmonės, nesame greičiausia ir stipriausia sutvėrimų rūšis ir retai galime pasigirti savo pojūčių pranašumu prieš kitus gyvūnus. Juk paukščiai mato geriau negu mes, šunys geriau užuodžia, o dauguma gyvūnų turi tokių savybių, kokių žmogus galėtų tik pavydėti. Štai, pavyzdžiui, rykliai jaučia magnetinius laukus, o bitės mato ultravioletinę radiaciją. Nors ir nesame pranašesni savo pojūčiais už gyvūnus, bent jau galime pasigirti visų šių pojūčių deriniu viename kūne.

Birutė Galdikas, bene žymiausia orangutanų mylėtoja ir saugotoja, palikusi savo globotinius Borneo miškuose, trumpam atvyko į Lietuvą. Lietuvė, užaugusi Kanados lietuvių šeimoje, į savo tėvų ir protėvių šalį atvyko pristatyti knygos „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas su orangutanais Borneo saloje“, kuri po 17 metų pagaliau buvo išversta ir į lietuvių kalbą. Autorė labai džiaugiasi knyga. Anot jos, ji tiesiog puikiai išversta – gražia ir poetiška lietuvių kalba.

Dar vienas mūšis dėl specialiųjų tarnybų kontrolės, griausmingas skandalas dėl neva baisių paslapčių atskleidimo virsta dar vienu prastai dresuotų beždžionių cirku. Nuobodi užuomazga Nevykę spektaklių, filmų režisieriai paprastai pasižymi nuvalkiotais siužetais, kurių vingiai nuobodžiai kartojasi. Valstybės saugumo departamento (VSD) galios išvaryti iš valstybės tarnybos arba nepriimti į ją yra seniai žinomos.

Karagandos (Kazachstanas) zoologijos sode į kasdieninį beždžionės meniu pastaruoju metu įtrauktas ir spirituotas vynas. Tai Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino vyriausioji zoologijos sodo specialistė Svetlana Piliuk. Jos teigimu, kagoras, kuriuo dabar vaišinamos beždžionės, turi per šaltį sušildyti gyvūnus ir sustiprinti jų imunitetą. Kagoro per dieną kiekvienai beždžionei duodama po 50 gramų. Vyno įpilama į lėkštes ir tada į jas dedama vaisių su cukrumi.

Mokslininkai Japonijoje imsis naujų priemonių, norėdami įvertinti radiacijos poveikį žmonėms po katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje. Šiam tikslui jie pasinaudos beždžionėmis, praneša CNN. Fukušimos universiteto robotų technologijos profesorius Takayuki Takahashi sakė, kad jo komanda šiuo metu konstruoja apykaklę su dozimetru, kuris įvertins radiacijos lygį teritorijoje. Šios apykaklės bus uždėtos beždžionėms prieš jas paleidžiant į laisvę.

Girtas zoologijos sodo lankytojas nusprendė susidraugauti su beždžionėmis, deja, nesėkmingai. Prisigėrę žmonės kartais ima elgtis tarsi beždžionės. Bet Brazilijos zoologijos sode gyvenančioms beždžionėms, akivaizdu, tai nepatiko, ir jos nusprendė pamokyti vieną įkaušusį vyriškį. Girtas brazilijos pilietis Joao Leite Dos Santos nusprendė, jog pažaisti su beždžionėmis Sorokabos zoologijos sode netoli San Paulo miesto, bus smagu.

Šie kadrai atrodo tarsi ištraukos iš kino filmo „Beždžionių planeta“, bet iš tikrųjų viskas yra kur kas proziškiau. Tai kelių šimtų beždžionių įprastinis maitinimas.

Mokslininkai kuria „kūno kostiumo“ sistemą, kuri sujungtų žmogaus smegenis ir inžinerines technologijas. Nors tai skamba kaip fantastika, toks įrenginys leistų paralyžiuotiems žmonėms vėl pradėti vaikščioti. Prieš kelias dienas buvo pademonstruota, kaip ši sistema sąveikauja su beždžionių smegenimis. Inžinieriai kuria išorinio skeleto sistemą, kuri galės būti valdoma vien smegenų siunčiamais signalais. Tokį kostiumą tikimasi pristatyti 2014 metų Pasaulio futbolo čempionato atidarymo dieną.

Lipame į automobilį, mūsų tikslas – prie Klaipėdos esantis MiniZoo zoologijos sodas,  kelionių po Lietuvą įspūdžiais dalijasi kelionių tinklalapis Makalius.lt. Pavažiavę apie 10 kilometrų autostrada link Gargždų, prie skiriamojo zoologijos sodo ženklo sukame į dešinę. Kiek vingiuotas, bet puikiai išasfaltuotas kelias... Ir štai mes jau čia. Žmonių gana daug – savaitgalis. Prieiname prie kiek nenaujo vagonėlio. Kasa.

Puikiai žinome, jog šunys neretai mėgsta pasilinksminti savo šeimininkui lipdamas ant kojos ar rankos, tačiau šie gyvūnai yra tikri pamišėliai! Tiek maži, tiek dideli bando pratęsti savo giminę, bet ne visada sėkmingai.

Pagaliau laisvos! Laboratorijoje gyvenusios beždžionės glaustėsi, apkabino viena kitą ir juokėsi pamačiusios dienos šviesą pirmą kartą per 30 metų. Beždžionės buvo uždarytos laboratorijos narvuose, kur su jomis buvo atlikti bandymai dėl ŽIV ir hepatito gydymo. Išlindusios į dienos šviesą, jos šypsojosi ir apsikabino. Šios beždžionėlės buvo atplėštos nuo savo motinų ir užaugo nelaisvėje. Bandymai su jomis buvo atliekami 14 metų ir baigėsi 1997, kai farmacinė kompanija buvo parduota.

Vienoje Indijos ligoninėje besigydantys pacientai sulaukė neįprastų svečių – juos aplankė beždžionės, išmokusios naudotis automatinėmis ligoninės durimis. Naujajame Delyje įsikūrusiame Indijos medicinos mokslų institute neseniai buvo pakeistos durys ir įrengta nauja įėjimo sistema, skelbia metro.co.uk. Bengališkosios makakos greitai suvokė, kaip veikia į judesius reaguojančios durys ir nuo tada pradėjo siautėti po ligonę.

Juodoji makaka Indonezijos nacionaliniame parke iš atvykusio fotografo „pasiskolino“ fotoaparatą ir grąžino jį su keletu neįtikėtinų autoportretų. Davidas Slateris parke fotografavo tris dienas. Pasitelkęs vietinį gidą, jis bandė kuo labiau priartėti prie makakų. „Vaikštinėjau greta jų beveik tris dienas iš eilės. Jos artinosi prie mūsų ir nerodė absoliučiai jokios agresijos - tiesiog buvo susidomėję mano daiktais“, - britų „The Guardian“ sakė fotografas.

Andrius Kubilius yra Beždžionė. Vytautas Landsbergis irgi yra Beždžionė. Ir Dalia Grybauskaitė – Beždžionė. Ir du iš kitų trijų Lietuvai prisiekusių prezidentų. Tokie visi skirtingi, o visi pagal kinų horoskopą – gimę Beždžionės metais. O su Seimo nariais – viskas atvirkščiai. Pagal kinų horoskopą kokių tik ten, Seime, žvėrių žvėrelių ir gyvulėlių nerasi! O iš tiesų Seimo nariai – visi vienodi. Kaip 140 vandens lašų.

Delio valdžia Sandraugos žaidynėms apsaugoti dislokavo mieste didelių  langūrų, kurie turės atbaidyti smulkesnes beždžiones. Apie 10 beždžionių budės lauke prie renginių vietų Indijos sostinėje, praneša BBC.co.uk Delio miesto vadovybė turi 28 langūrus ir  10 buvo atvežta iš kaimyninės Radžastano valstijos. Tūkstančiai beždžionių klajoja po Delį aplink valstybines įstaigas ir trikdo viešąją tvarką. Langūrai yra agresyvių beždžionių rūšis su ilga uodega ir tamsiu snukiu.

Turbūt netgi visiškai tamsus kolchozų inteligentas, parazituojantis mūsų valstybės administravimo aparate (ir jį aptarnaujančiose struktūrose), sutiks jog beždžionės kurti nesugeba. Jos gali tik beždžioniauti. Beždžionės gali būti gudrios (kai kurios netgi labai), drausmingos, inteligentiškos, originalios, stropios, atsargios, meilios ir netgi protingos.

Mažytei ilgauodegei katei išgyventi bei susimedžioti maistą džiunglėse gali padėti ir apsimetinėjimas beždžione, rašo „National Geographic“. Remiantis pelno nesiekiančios Laukinės gamtos konservavimo draugijos pranešimu informuojama, kad Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų džiunglėse paplitusios ilgauodegės katės (lot. Leopardus wiedii) mėgdžioja beždžionių jauniklius.

Naujus bandymus atlikę japonų mokslininkai skelbia, kad beždžionėms labai patinka žiūrėti televizorių. Pasak Japonijos Kioto universiteto Primatų tyrimo instituto mokslininkų, trejų metų makakos patinėlis labai įdėmiai stebėjo televizoriaus ekraną, kai jame pasirodė cirko dramblys ir tigras. Mokslininkai eksperimento metu tyrinėjo beždžionės smegenis – jos reagavo šiai žiūrint televizorių.

Pasaulyje apstu keistų profesijų. Štai egzotiškoje Indijoje pragyvenimui galima užsidirbti apsimetant beždžione. 42 metų indas Acchanas Miyanas traukia dirbti nusigrimavęs veidą ir kūną, prisiklijavęs styrančią uodegą. Jis, keturiomis tarsi beždžionė, oriai vaikštinėja pirmyn ir atgal po Lucknowo miesto traukinių stotį.

Veido emocijos - tai nebalsinis bendravimo būdas, suprantamas daugelio žinduolių. Kaip žinia, beždžionės ir ypač šimpanzės turi kruopščiai išlavintą veido artikuliaciją, todėl jų emocijos labai ryškios, tačiau sunkiai suprantamos. Žiūrint į jas, atrodo, jog galėtum išskirti labai unikalius beždžionių charakterius.

Ekonomikos dėsnius žmonės visuomet laikė savo intelekto vaisiumi ir stebėjosi, kuo čia dėta gamta. “Dar niekam niekada neteko regėti, kad šuo sąmoningai dalintųsi kaulu su kitu šunimi", - prieš 230 metų parašė Adamas Smitas. Padėtis, kai medžioklėje dalyvauja visa gauja, o grobis atitenka tik pačiam stipriausiam, būdinga daugeliui gyvūnų rūšių. Ten vadui atitenka viskas. Protingas altruizmas Pirmą kartą garsaus politikos ekonomisto žodžiais suabejota prieš kelerius metus.

Rusijos mokslininkai planuoja siųsti į Marsą beždžionę, praneša „Telegraph.co.uk“ . Nors misijos metu beždžionę prižiūrės robotas, manoma, kad šis sprendimas sukels gyvūnų teises ginančių organizacijų nepasitenkinimą. Pirmą kartą Rusijos mokslininkai sėkmingai išsiuntė beždžiones į kosmosą 1983 m. JAV mokslininkai tą padarė dar anksčiau - šiais metais kaip tik buvo švenčiamas 50 metų jubiliejus pirmosios beždžionės skrydžiui į kosmosą paminėti.