baltymai

Norintiems ilgiau išlikti jauniems dažnai siūlomi intensyvaus poveikio veido ir kūno kremai, įvairios dermatologinės procedūros ir net plastinės operacijos. Vis dėlto, TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė, kad norint ilgiau džiaugtis jaunatviška išvaizda reikėtų savimi rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.  Pasak A. Unikausko, senėjimą sukelia tam tikri produktai, kuriuos vartojame kasdien.

Mitybos ekspertas rekomenduoja dviejų rūšių maistą, kuris padės ilgiau jaustis sotiems, atsikratyti pilvo riebalų bei paneigia paplitusį mitą apie lieknėjimą. Sulieknėti bandantys žmonės dažnai mano, kad kiekvieno valgio metu jie turi valgyti mažiau, nes tiki, kad dėl to jų skrandžiai taps mažesni ir jie pasisotins mažesniu maisto kiekiu.

Daugelis tvirtai įsitikinę, jog norint užtikrinti svarbiausių vitaminų ir mineralų balansą organizme, būtina valgyti mėsą. Vis dėlto, vegetarišką mitybą palaikantys sveikatos specialistai teigia, kad tai – tikrų tikriausias mitas ir tvirtina, kad mėsos produktus galima sėkmingai pakeisti ankštinėmis daržovėmis. Artėjant Kalėdoms, dalijamės trimis puikiais receptais, kurie patiks net ir patiems įnoringiausiems šeimos nariams.

Kepenų suriebėjimas – dažna problema, kurios negydant gali kilti ir rimti sveikatos sutrikimai. Nors dauguma žmonių žino, kodėl taip nutinka, visgi, neretai su tuo susidūrus kyla klausimas, kaipgi galima sumažinti kepenų suriebėjimą ir pagerinti jų būklę? Dietistas Mantas Liekis teigia, kad žmogaus kepenys suriebėja nuo kelių veiksnių: padidėjusio kūno svorio, netaisyklingų mitybos įpročių, prasto miego, streso, alkoholio ir kitų žalingų produktų vartojimo.

Kai kalba pasisuka apie plaukus, daugelis mano, kad geriausias būdas užsiauginti ilgus plaukus – nenaudoti tiesintuvų, garbanojimo žnyplių ir net plaukų džiovintuvo, tačiau yra maisto produktų, kurie gali paskatinti plaukų augimą. Taip teigia trichologė Susie Hammond. Ji pasidalijo patarimais, kaip užsiauginti ilgus plaukus, ir teigė, kad tam tikri maisto produktai gali padėti juos auginti. Tačiau yra ir tokių, kurie gali skatinti plaukų slinkimą, rašo mirror.co.uk.

Blizgantis keptas kalakutas. Aukso atspalvio skrudintų bulvių ir pastarnokų riekelės. Į šoninę suvyniotos dešrelės. Briuselio kopūstai. Spanguolių padažas. Ir pabaigai – brendžiu paskanintas pudingas su sviestu. Kalėdų stalo tradicijos įvairiuose kraštuose skiriasi. Lenkai labiau mėgsta žuvį, paprastai karpį. Švediška Julbord pasižymi įvairove, tiesa, čia visuomet bus silkės.

Šventinis laikotarpis – ne tik susibūrimo metas. Šventės neapsieina ir be gardžiausių patiekalų, tačiau kelios klaidos ir malonumas gali virsti skrandžio skausmu. Jei kada nors susimąstėte, kodėl sutrinka virškinimas, gali būti, kad kartu valgote maisto produktus, kurie nedera tarpusavyje. Dėl to kyla virškinimo problemų, o tai sukelia visą grandininę reakciją – pučia pilvą, ėda rėmuo, pasireiškia skrandžio veiklos sutrikimai, rašo lifehack.org. Štai trys maisto deriniai, kurių būtina vengti.

Kiaušiniai yra vienas maistingiausių produktų. Jame gausu ne tik baltymų, bet ir kitų organizmui būtinų medžiagų. Artėjant Velykoms dažnai kyla vienas klausimas – kiek gi kiaušinių per dieną galima suvalgyti? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakojo gydytoja dietologė Žana Antonova. Kiaušinis yra aukštos biologinės vertės baltymas. Vienas vištos kiaušinis, priklausomai nuo dydžio, gali suteikti nuo 5 iki 7 gramų baltymų ir visą puokštę kitų organizmui naudingų elementų.

Daltos dėmelės ant nagų yra gana dažnas reiškinys ir jų atsiradimą gali lemti įvairiausios priežastys: nuo grybelinės infekcijos iki mineralų trūkumo. Baltos dėmės ant nagų paprastai yra nekenksmingos ir neturėtų kelti nerimo. Jų gali atsirasti ant visų arba vos ant kelių nagų, o mediciniškai ši būklė yra žinoma kaip leukonichija.

Laikas yra negailestingas žmogaus kūnui. Su amžiumi prastėja visos mūsų fiziologinės funkcijos ir, atrodo, nieko dėl to negalime padaryti. Na, beveik nieko – galime savo mitybą praturtinti baltymais. Bet baltymai baltymams nelygūs ir šio naujo tyrimo rezultatai tikrai nepatiks veganams. Yra žinoma, kad su laiku žmogaus kūnas praranda gebėjimą amino rūgštis paversti baltymais, kurie yra reikalingi sveikiems raumenims.

Pastaruoju metu prabilus apie būdus sulieknėti ir užsiauginti raumenų suskamba odė baltymams. Daugeliui sportininkų baltymų dieta yra gerai žinoma, tačiau ją išbando tikrai ne tik jie. Laidoje „Būk sveikas“ žurnalistai teiravosi mitybos specialistės, kaip pasikeičia žmonių valgymas pradėjus laikytis šios dietos. „Ką reiškia baltyminė dieta? Baltyminėje dietoje vyrauja baltymai. Aktyviam žmogui rekomendacijos yra gramais – nuo 0,8 iki 1 gramo baltymų kilogramui.

Daugelis sveikai besimaitinančių įsivaizduoja, kad reikia suvartoti kuo daugiau baltymų ir kuo mažiau angliavandenių. Pastarasis žodis daugeliui skamba lyg keiksmažodis, todėl jų vartojimas stipriai apribojimas, tačiau ar toks požiūris yra teisingas, o gal visgi sveikos mitybos paslaptis – balansas? Į šį ir kitus susijusius klausimus atsako mitybos specialistė, sveiko maisto ruošinių įmonės „7Pack“ partnerė Julija Morozovaitė.

Iš Šalčininkų kilusi, dabar gyvenanti Vilniuje, Veslava niekada nebuvo liekno sudėjimo. Tačiau viskas pasikeitė 2018 metų pradžioje, kada pamatė savo atvaizdą veidrodyje tėvų namuose. 114 kg svėrusi mergina dabar džiaugiasi atsikračiusi 42 kg ir sako, kad nukritus svoriui ne tik pagerėjo sveikata, bet ir atsirado antra pusė. Motyvavo padaryta nuotrauka Kaip pasakoja 26-erių mergina, visą gyvenimą turėjo viršsvorį. „Buvo įvairių sveikatos problemų – tradiciškai problemos su kojomis, nugara.

Šiais standartų apipintais laikais ne vienos moters siekiamybė – idealios kūno formos. Tačiau neretai moterims tenka atsikratyti nereikalingų kilogramų dėl savo sutrikusios sveikatos ir per didelio antsvorio. O sulieknėjus – moterims atsiveria tarsi naujas gyvenimas. Dar prieš kurį laiką biržietė Loreta Dobilevičienė savo svorį išdrįsdavo pasakyti ne kiekvienam, tuomet ji svėrė 104 kilogramus.

Nuo vaikystės girdime, kad pieną gerti sveika, nes pienas ir gaminiai iš jo yra baltymų ir kalcio šaltinis. Tačiau kas geriau: liesas ar riebus pienas, pienas ar rūgpienis, kefyras ar varškė? Ir kodėl? Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kuo mums naudingas pienas, kokių vertingų žmogaus organizmui medžiagų yra jo produktuose bei kiek jų reikėtų suvartoti.

Fizinis aktyvumas – pats geriausias sveikatinimo veiksnys, koks tik gali būti. Sveikas gyvenimo būdas yra nuolatinė būsena, kuomet asmuo stengiasi išlaikyti sveiką organizmą, jį nuolatos grūdinti prie aplinkos sąlygų ir juo rūpintis gerinant sveikatą. „Fizinio aktyvumo nauda yra milžiniška mūsų organizmui - pradedant nuo širdies ir kraujotakos gerinimo, baigiant gražene figūra, numestais nereikalingais kilogramais ir pakilia, energinga nuotaika“, - teigia asmeninis treneris Bronius Burneika.

Baltymai yra būtini mūsų organizmui, ne tik kaip statybinė medžiaga! Jie atlieka judėjimo, apsauginę, hormoninę, reguliacinę, mitybinę ir energetinę funkcijas. Pasak asmeninio trenerio Broniaus Burneikos, kūnui svarbu kasdien gauti reikiama kiekį baltymų – 0,75 g vienam kūno masės kilogramui. „Žinoma, tie, kurie turi nemažą fizinį krūvį, augina raumeninę masę, turi vartoti daugiau baltymų, - perspėja treneris.

Besirūpinantys savo sveikata bei kūno linijomis žino, jog taip daugelio pamėgtą maisto derinį, kaip mėsa ir bulvės, kartu valgyti nepatartina. Vis dėlto, netinkamų maisto derinių, kurie gali net sveikiausią mitybą paversti žalinga, yra kur kas daugiau. „Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių maisto derinimo klaidų, kada kartu yra vartojami baltymai ir angliavandeniai.

Rytas – ne vienam žmogui pats sunkiausias dienos metas. Tiesa, medikų teigimu, toks jis galėtų nebūti, jeigu patys šiek tiek labiau pasistengtume ir pakeistume kai kuriuos savo rytinius įpročius. Svarbiausi yra šie: įprotis išgerti vieną stiklinę vandens, pusryčiavimas ir svarbiausia – baltymai. Medikai kartoja, kad miegodami mes išnaudojame labai daug vandens. Todėl negerti jo vos atsikėlus ryte – milžiniška klaida. Po maždaug septynių valandų miego jūsų organizmui trūksta skysčių.

Kokias klaidas darome maitindamiesi vasarą ir kaip numesti nereikalingus kilogramus prieš įsispraudžiant į maudymosi kostiumėlį? Į šiuos klausimus atsako internetinio sveikatingumo projekto Kilo.lt dietologė ir mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė.  - Artėjant vasarai žmonės nori labai greitai sulieknėti.

Pavasariui tik įsibėgėjant, norint turėti sveiką kūną reikia ne tik ieškoti vitaminų, bet ir pasirūpinti baltymais ir omega rūgštimis. Ypač tiems, kurie sportuoja. Todėl tv3.lt siūlo norintiems susigrąžinti ar padailinti kūno formas puikų baltymų šaltinį - vilkešerio receptą. Maisto tinklaraštininkė Gintarė Bėtaitė jau septynerius metus nevalgo mėsos, todėl puikiai išmano žuvį ir jūros gėrybes. Tad šį kartą tv3.lt skaitytojams pateikia sveiką ir greitai paruošiamą vilkešerio receptą.

Kodėl sportininkai geria žalius kiaušinius? Atsakymas paprastas, tokiu būdu jie gauna didžiulį baltymų kiekį, būtiną kiekvienam sportuojančiam žmogui. Visi puikiai žino, kad daug baltymų turi mėsos produktai, tačiau retas girdėjo, kad ne ką mažiau naudingi yra augalinės kilmės baltymai. Jų itin gausu ankštinėse daržovėse ir iš jų pagamintuose patiekaluose, tokiuose kaip humusas, falafeliai, įvairūs troškiniai.

Baltymai - svarbiausia sudedamoji mūsų maisto dalis. Jie yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios susiformuoja organizmo ląstelės ir audiniai; tai neišsenkantis atsargų, reikalingų struktūrų atsinaujinimui, šaltinis. Baltymai užtikrina organizmo energijos balansą, iš jų susidaro fermentai ir hormonai. Pakankamas baltymų kiekis maiste padeda reguliuoti galvos smegenų žievės funkcijas, padidina visą centrinės nervų sistemos tonusą.

Proteinas, o kitaip – baltymai, yra mūsų statybinė medžiaga, iš kurios sudaryti raumenys, vidiniai organai, oda, net smegenys ir trumpai tariant – be šios medžiagos, tiesiog, nebūtų mūsų. Sportuojančio žmogaus organizmas, be abejo, patiria kur kas didesnį krūvį, nei neaktyvaus žmogaus, tad jam atitinkamai reikia šios medžiagos papildymo.

Moterys bijo vartoti baltyminius kokteilius. Baimė atsiranda tada, kai trūksta objektyvios ir tinkamos informacijos. Tuomet pradedama mąstyti, kad baltymų milteliai yra gryna chemija, kuri labai kenkia organizmui. Yra ir antra moterų rūšis, kuri teigia, jog joms netinka baltymai. O ar sakote, kad Jums netinka, pavyzdžiui, jautiena arba vištiena? Baltymai savo sudėtimi labai artimi šiems maisto produktams. Taip, Jums gali netikti viena ar kelios baltymus gaminančios firmos.

„Neatsisakyk galimybės įgyvendinti tai, ko trokšti, vien todėl, kad tai gali atrodyti sunkiai pasiekiama, - savo „Facebook“ paskyroje parašė atletiškasis Raimondas Jokubauskas. - Neleisk niekam tavęs smerkti už tai, ką tu darai, kas tu esi ir apie ką tu svajoji“. Po šiais žodžiais vaikinas patalpino nuotrauką, kurioje matosi tikrai žymūs jo kūno pokyčiai. „Taip, visą laiką iki 72 kilogramų svoris mažėjo. Nebuvo šuolio į viršų, - tv3.lt pasakojo R. Jokubauskas.

Tiek pažengę, tiek pradedantieji sportininkai žino, kad gerų rezultatų pasiekti nesureguliavus mitybos ir iš valgiaraščio neišmetus kai kurių vengtinų produktų – neįmanoma. Vienas dažniausiai kylančių klausimų pradedantiesiems – ar prieš ir po galima valgyti mėsą bei jos produktus, taip pat, kokią įtaką mėsa daro sportuojančiojo kūnui.

 „Norint pasiruošti vasarai svarbiausia yra tinkama, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas“, - pokalbį pradėjo Europos kultūrizmo čempionas Deividas Dubinas, tuoj priminęs, kad sportas yra tarsi jaunystės eliksyras. Pasak sportininko, sportuoti yra sveika ir naudinga. „Pagerėja emocinė savijauta, sutvirtėja kūnas, sumažėja riebalinis audinys, pagerėja širdies bei kitų vidaus organų veikla, - toliau dėstė atletas. – Bent trys apsilankymai per savaitę sporto klube suteiktų didelės naudos.

Žuvis ir jūros produktai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Tai daug baltymų ir mažai kalorijų turintis maistas. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pažymi, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos gyventojas suvartoja per dieną 46,8 g žuvies. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų (75,3 proc.

Egzistuoja mažiausiai tuzinas priežasčių vertinti kiaušinius ne tik kaip populiarų ir universalų maisto produktą. Pastaraisiais metais kiaušiniams buvo priskirta daugybė nuodėmių. Tačiau net ir tuomet gydytojai dietologai primygtinai kartojo, jog visiškai vengti šio produkto negalima. Juk kiaušiniuose yra daugybė organizmui būtinų maistingųjų medžiagų – pradedant pagrindiniais vitaminais bei mineralais, baigiant antioksidantais, saugančiais nuo labai rimtų ligų.

Iš aukščiausią „Michelin“ įvertinimą turinčios virtuvės minutę ilgiau pervirti spagečiai būtų išmesti kartu su virėju. Tokia realybė ir nė vienas badaujantis asmuo jos nesupras. Tačiau technologijos žada išspręsti skonio ir bado problemas. Rugpjūčio pradžioje Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug ketvirtį milijono eurų. Skamba taip pat įnoringai kaip pirmosios šio straipsnio eilutės.

Kodėl taip sunku sublogti ir kodėl pirmąjį mėnesį svoris išvis nekrenta. Skaičiuok kalorijas ir numesi svorio. Tai tikra tiesa. Yra įrodyta, kad kalorijų skaičiavimas ne tik padeda atsikratyti antsvorio, bet ir nebepriaugti numestų kilogramų. Tačiau turėkite omenyje: net ir pradėję skaičiuoti kalorijas nesitikėkite staigaus rezultato. Tikėtina, jog pirmąjį mėnesį nenumesite nė kilogramo, nes organizmas, pratęs gauti daugiau kalorijų, negali taip greitai persitvarkyti.

Alkoholis padėjo formuoti žmonijos istorijos kursą. Didžiąją istorijos dalį buvo nesaugu gerti vandenį dėl didžiulės infekcijos rizikos. Vaisių fermentavimas ir alaus gaminimas leido saugiai malšinti troškulį, kadangi etanolis naikina visas bakterijas. Deja, alkoholio teikiama nauda ir malonumai kartu atnešė ir bjaurų šalutinį poveikį – pagirias. Kada tik žmonės vartojo alkoholi, jie turėjo susitaikyti ir su jo pasekmėmis.

Lęšiai yra vienas seniausių žmogaus vartojamų kultūrinių augalų. Patiekalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai be jų neapsieina per Šv. Kalėdas, o Kinijoje, Turkijoje ir Indijoje tokie patiekalai – nacionalinės virtuvės pagrindas. Lęšius vertina ir amerikiečiai bei australai. Lęšiai vertinami dėl sėklose esančių baltymų, kurių yra daugiau nei mėsoje, angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų. Juose yra daug baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių izoleucino ir lizino.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad riebalai nėra jau toks didelis baubas, kiaušiniai gali padėti išsaugoti gerą atmintį. Tuo tarpu alkoholis – apginti nuo kai kurių rimtų ligų. Tegyvuoja spragėsiai! Spraginti kukurūzai įgijo prastą reputaciją dėl to, kad pastaraisiais dešimtmečiais buvo pardavinėjami persunkti riebalais.

Vanduo, visur vanduo – bet mažiausiai vienas baltymas gali veikti ir be šio šlapio dalyko. Baltymus galima priversti normaliai funkcionuoti ir nesant vandens, taip apverčiant ilgai gyvavusią biologinę dogmą.

Ryškiausios sveikos mitybos žvaigždės – imuninę sistemą stiprinančios medžiagos. Jas verta žinoti, kad būtume sveiki ir neapkrautume organizmo nereikalingu balastu, kuris transformuojasi į nereikalingą svorį. Karotenoidai Beta karoteno, kurio esama tokiuose maisto produktuose kaip morkos, saldžiosios bulvės, persikai ir oranžinė papajų dalis. Visi karotenoidai tiekia vadinamąjį provitaminą A, kurį kūnas paverčia retinoliu – aktyviąja vitamino A forma.

Daugelis mūsų žino, jog egzistuoja keturios kraujo grupės – I, II, III ir IV. Žinome ir tai, jog kraujo kategorizavimo sistemoje ne mažiau svarbus ir rezus faktorius, kuris būna teigiamas arba neigiamas. Tačiau, pasirodo, tai – toli gražu ne viskas, ką galima žinoti apie kraujo grupes.

Morkų sultys žinomos jau daugiau nei 400 metų. Jos buvo itin populiarios XX amžiaus pradžioje, jomis buvo gydomos įvairios opos ir uždegimai. Nereikėtų pamiršti, kad morkų sultys ypač naudingos dėl jose esančių tokių vitaminų, kaip B, C, E, PP, o ką jau kalbėti apie tai, kad suvalgius 100 g morkų per parą (bet kokiu pavidalu), gausite karotino paros normą. Gerdami morkų sultys atminkite, kad derėtų vengti tokių produktų, kaip cukrus, krakmolas ir visų, kuriuose gausu miltų.

Daugeliui ilgi šaltojo metų laiko vakarai tiesiog neįsivaizduojami be „sočių vakarienių“, už kurių dažniausiai slepiasi elementarus persivalgymas. Tokių rūpesčių galima išvengti pradėjus laikytis nesudėtingų tinkamo maitinimosi taisyklių. 1. Pasirinkite mėgstamą ir organizmo gerai toleruojamą maistą. 2.  Riebalus, aliejus ir saldumynus vartokite saikingai arba pakoreguokite įgytus blogus įpročius – sumažinkite arba padidinkite kalorijų kiekį.

Kad ir kaip biuro darbuotojai keiksnoja įkyrėjusį darbo grafiką nuo 8 iki 17 valandos, vis dėlto tikriausiai nedvejodami pasirinktų kaip tik tokį daugumai priimtiną ir puikiai prie kitos kasdienės veiklos derantį dienos ritmą, o ne alternatyvų variantą, kai darbo diena prasideda saulei dar nepatekėjus arba tada, kai kiti žmonės grįžta iš darbo namo... Darbas naktine pamaina ar nuo ankstyvo ryto, prasidedančio dar gilią naktį, ne tik išbalansuoja miego ritmą.

Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Iš tiesų apie maistą kalbama nuolat – pradedant kultūriniais maisto ypatumais ir baigiant dietomis bei pavojumi sveikatai. Minėdami Europos sveikos mitybos dieną dar kartelį kviečiame atidžiau pažvelgti į savo šaldytuvą bei pasirūpinti puikia savijauta! Be to, jei maitinsimės sveikai ir protingai – sutaupysime daugybę pinigų. Maistas reikalingas gyvybei palaikyti Maisto gausa ir įvairovė – tai ne tik pasitenkinimas arba ritualas.

Jūros gėrybės daug kam yra delikatesas. Kiti visai nemėgsta valgyti visokių jūros „pabaisų“. O juk šie produktai turtingi jodu, mikroelementais, atsakančiais už mūsų intelektą, ir daugybe kitų naudingų medžiagų. Be to populiariąją Viduržemio jūros dietą, kurioje karaliauja žuvys, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus, daržovės ir vaisiai –mokslininkai pripažino viena sveikiausių. Viduržemio jūros dietos gerbėjai gyvena ilgiau, jie energingesni, judresni ir atrodo jaunesni.

Tyrėjams pagaliau pavyko nustatyti, kaip veikia mūsų biologinis laikrodis. Atrastas naujas genas, kuris paaiškina, kaip veikia šis mechanizmas. Iki šiol buvo žinota, kaip smegenys liepia kūnui užmigti, tačiau nebuvo aišku kas liepia kūnui kiekvieną rytą atsibusti. Taip pat nustatyta, kad organizmui senstant biologinio laikrodžio veikla prastėja, todėl gali išsivystyti naujos ligos.

Kinų mokslininkai rado būdą pagelbėti žmonėms, kurių imuninė sistema blogai priima gyvulinės kilmės baltymus.Šių baltymų taip pat ya ir želatinoje. Želatina – gyvulinės kilmės biopolimeras, plačiai naudojamas ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei farmacijos pramonėje. Pavyzdžiui, kapsulės pavidalo vaistų piliulės gaminamos ne iš ko nors kito, o iš želatinos. Tiesa, įprastinė žel atina tinka ne visais atvejais.

Įmonė „Century Eggs“, gaminanti tradicinį kinų maistą, padavė skundą dėl CNN televizijos reportažo apie pasaulio „šlykščiausio maisto“ sąrašą, kurio viršūnėje atsidūrė kiaušiniai di pan, praneša „RIA Novosti“. „CNN reportažas, parengtas vertinimais žmonių, kurie net nevalgo kiaušinių di pan, yra akivaizdžiai moksliškai nepagrįstas, – įmonę cituoja Kinijos leidinys „Shanghai Daily“.– Jų padaryta išvada tik parodo jų neišmanymą ir aroganciją, taip pat visišką nepagarbą kitų šalių kultūrinėms tra...

Atsimenat, kai prieš kokį dešimt metų soja buvo pristatoma kaip panacėja bei vaistas nuo visų ligų. Prisiminkime, kas yra soja? Soja – ankštinių šeimos vienmetis, į pupeles panašus augalas. Manoma, kad šis augalas imtas auginti Kinijoje prieš 4000 metų, tuo tarpu Europoje ėmė plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Iš pradžių soja buvo naudojama pašaramas, vėliau pritaikyta ir maisto gamybai.

Švedijos mokslininkai sutrynė tūkstančius Šiaurės Amerikoje plačiai paplitusių medūzų, kad išgautų jų baltymus, kurie gali būti panaudojami mikroskopinėse kuro ląstelėse, skelbia Physorg.com. Medūzos turi žaliuosius fluorescentinius baltymus, kurie leidžia joms švytėti tamsoje. Mokslininkų komanda, vadovaujama Zackary Chiragwandi iš Chalmerso technologijos universiteto Gioteburge, išgavinėjo šiuos baltymus ir naudojo juos biokuro ląstelių gamybai.