baltijos kelias

Baltijos kelio dalyviams gėles skraidinęs lakūnas Petras Bėta sako, kad 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją iš paukščio skrydžio pamatyta milijoninė rankomis susikibusių žmonių grandinė atėmė žadą. Prieš skrydį sujaudino ir žmonių dosnumas – paskelbus apie renkamas gėles, vien į Aleksoto aerodromą atvyko 3 sausakimši sunkvežimiai, dar pusantro laukė Vilniuje.

Visoje Lietuvoje penktadienį minint Baltijos kelio 35-ąsias metines, pagrindiniu jos akcentu tapo Vilniuje, Katedros aikštėje, vykstantis koncertas „650 kilometrų laisvės“. Pagrindinėje Vilniaus aikštėje įvairių žanrų pastaraisiais dešimtmečiais sukurtus Baltijos šalių muzikos kūrinius atlieka per 200 atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Stovėjome Baltijos kelyje tada, Ukmergės plente.

Penktadienį Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijoje Pasvalyje paminėtos 35-osios Baltijos kelio bei 85-osios Molotovo-Ribentropo pakto metinės. Renginyje dalyvavę Lietuvos ir Latvijos prezidentai akcentavo, kad išsivaduoti iš totalitarinio režimo priespaudos Baltijos šalims pavyko sutelkus vienybę. Kreipdamasis į minėjimą susirinkusius dalyvius Gitanas Nausėda pažymėjo, kad Baltijos kelias buvo ypatingas reiškinys visoms trims valstybėms, pagaliau leidęs įkvėpti laisvės.

Rugpjūčio 23-ąją minima visai Lietuvai svarbi jautri diena – Baltijos kelio, dar vadinama Juodojo kaspino, diena. Šiemet minimos jau 35-osios Baltijos kelio metinės. 1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

Lietuvoje minint 35-ąsias Baltijos kelio metines, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ši diena tik įrodo, kad „tironų pergalės gali būti tik trumpalaikės“. 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

Lietuvoje penktadienį minimas 35 metų Baltijos kelio jubiliejus. Šia proga sostinėje vyks koncertas „650 kilometrų laisvės“, kuriame per 200 atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atliks įvairių žanrų pastaraisiais dešimtmečiais sukurtus Baltijos šalių muzikos kūrinius. Gedimino pilies bokšte – ten, kur 1989 metais prasidėjo žmonių rankų grandinė – bus organizuojamos edukacinės dirbtuvės, gidų pasakojimai Laisvės salės ekspozicijoje ir pokalbis „BALTIJOS KELIAS.

Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas Rūdolfas Birnbaumas penktadienį pradėjo 678 kilometrų bėgimą iš Vilniaus į Taliną. Aštuonias dienas truksiantis bėgimas prasidėjo nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje ir baigsis rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio dieną – Talino senamiestyje.

 Rugpjūčio 23-iąją, minint Baltijos kelio 35-metį, Vilniaus Katedros aikštėje bus surengtas koncertas „650 kilometrų laisvės“. Jam numatyta skirti daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Prieš kelias valandas į gimtinę iš Vengrijos sugrįžo Pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Mykolas Alekna. Sostinės oro uoste prizininką pasitiko tėtis, mama ir gerbėjai, o 20-metis  sako, kad tai dar ne riba. Taip pat Mykolas Alekna su tėčiu paskelbė aukcioną Ukrainai paremti. Sportininkas pasakoja, kad yra pavargęs ir nori poilsio, bet jeigu reikėtų – jisai varžybose sudalyvautų dar kartą. O Lietuva trečiadienį mini Baltijos kelio 34-asias metines.

Rugpjūčio 23-oji Baltijos šalims visuomet bus ypatinga. Būtent šią dieną prieš 34 metus Lietuva, Latvija ir Estija, kovodamos už savo laisvę bei Nepriklausomybę, susikibo rankomis ir sukūrė tai, kas šiandien jau yra legenda – Baltijos kelią. Šiandien tokia pat vienybė ir visų mūsų susitelkimas dėl bendro tikslo reikalingas ir nuo agresorės Rusijos kenčiančiai Ukrainai.

Rugpjūčio 23 – oji ir du pasauliui bei Lietuvai reikšmingi įvykiai, tebeaktualūs ir šiandien. Vienas – įvykęs 1939 metais. Antrasis – daug vėliau, po 50 metų. „Šios datos, žyminčios ne vieną susijusį istorijos etapą, pamiršti neįmanoma ir negalima“, – neabejoja Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Jei atmintis gyvuos, apie ją bus nuolat kalbama, tragiški istoriniai įvykiai, anot pašnekovo, gali ir nebevirsti realybe, o likti tik kaip pamoka, kurią būtina išmokti.

Jau rytoj Lietuvoje bus minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalinusio nacių ir sovietų pakto bei „Baltijos kelio“ metinės. Ši diena yra svarbi daugeliui lietuvių, tačiau ne visi jie pamena.  1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

Kitą trečiadienį, rugpjūčio 23 d., Lietuvoje bus minimos Molotovo-Ribentropo pakto bei Baltijos kelio metinės. Istoriniai įvykiai išlieka aktualūs ir šiandien. „1939-ųjų rugpjūčio 23-ąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė susitarimą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą – į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir dalis Rumunijos, o į Vokietijos – Lietuva ir Vakarų Lenkija.

Antradienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės. Sostinėje, Rotušės aikštėje, vyks proginis koncertas „Bunda jau Baltija!“, jame dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, paminėti Baltijos kelią organizuojamas renginys „Baltijos kelias.

Lietuva mini 32-ąsias Baltijos kelio metines. Nors sukaktis ir ne jubiliejinė, štai kauniečiai ją mini koncertu ir kūrybinėmis veiklomis. Į gyvą grandinę žmonės jungėsi ir Palangoje ant tilto. O štai dalyvavusieji Baltyjos kelyje jį prisimena ir dėl ypatingo, vilties kupino vienybės jausmo. Ir nors sukaktis ir ne jubiliejinė, dalies miestų gyventojai nusprendė ją paminėti – kauniečiai rinkosi į Vienybė aikštę, o pajūrio gyventojai simboliškai vėl susikibo rankomis.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žinia apie organizuojamą Baltijos kelią, kuris turėtų sujungti lietuvių, latvių ir estų rankas bei širdis. Visi gyventojai pakviesti pirmadienį pavakare penkiolikai minučių išlipti iš savo automobilių nuo Vilniaus link Rygos ir greitkelyje paminėti Baltijos kelio datą. Vienas renginio organizatorių Robertas Vaišnoras pasakojo norintis suvienyti žmones nepriklausomai nuo tautybės, religijos, įsitikinimų, orientacijos, apsisprendimo skiepytis ar nesiskiepyti.

Baltijos kelio simbolikos neištrins jokios istorinės peripetijos, o tuomet parodyta lietuvių, latvių ir estų bendrystė nėra mitas, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Pirmadienį minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas bei prisiminti Baltijos kelio akciją.

Lukašenkos režimas nusprendė pagrasinti Lietuvai. Vykstant Laisvės kelio gyvajai žmonių grandinei karinis režimo sraigtasparnis demonstratyviai įskrido į Lietuvos oro erdvę. Lietuva Baltarusijai įteikė notą – tokį brutalų sienos pažeidimą ji laiko akibrokštu. Lukašenkos režimas aiškina, kad sieną kirto ne jie, o lietuvių oro balionai su vėliavomis, tad notą įteikė ir mūsų šaliai.

Baltijos kelio trisdešimt pirmąsias metines šiandien, rugpjūčio 23 dieną, mini ne tik Laisvės kelio nuo Vilniaus iki Baltarusijos dalyviai, bet ir politikai, sostinėje trumpam tapę krepšininkais. Prie Baltojo tilto įkūrtame krepšinio aikštyne sekmadienį ryte buvo surengtas draugiškas turnyras Baltijos keliui atminti. Šventėje politinių partijų atstovai dalyvavo ir su šeimomis: tėvais, seneliais, vaikais.

Magistralė nuo Vilniaus iki Latvijos sienos „Google“ žemėlapyje nuo šiol bus žymima kaip „Baltijos kelias“, penktadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.  Baltijos kelio vardą magistralei nuo Vilniaus iki Panevėžio, taip pat kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga ruožui iki Latvijos sienos vasarį suteikė Vyriausybė.  Vyriausybės kanceliarijai bendrabiaujant su „Google“ pasiekta, kad A2 ir A10 keliai nuo šiol taip žymimi bus ir šios kompanijos žemėlapiuose.

Įamžinant prieš daugiau kaip 30 metų vykusio Baltijos kelio atminimą, Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti Baltijos kelio pavadinimą automobilių magistralei nuo Vilniaus iki Latvijos sienos, kuria buvo nusidriekusi žmonių grandinė. Baltijos kelio vardas suteiktas kelio Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9 iki 132 kilometro ir kelio  Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,6 iki 66 km.

Baltijos kelio 30-metis iškilmingai paminėtas ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, bet ir Amerikoje. Kitapus Atlanto vandenyno šimtai lietuvių, latvių, estų kartu su kitų tautų atstovais susikibo rankomis ir simboliškai pakartojo nuo Vilniaus iki Talino nusidriekusią gyvąją grandinę.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės eina ta pačia kryptimi – nori sukurti savo žmonėms orų ir gražų gyvenimą, užtikrinti jų teises, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tai šalies vadovas pareiškė penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje per vykusį šventinį, Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirtą koncertą „Vienybės banga“. „(Baltijos kelyje) sukabinome rankas ne tik mes su Diana (Diana Nausėdiene – BNS), bet ir Lietuva, Latvija bei Estija.

O dabar siūlome kam prisiminti, o kam pamatyti, kaip gi atrodė į pasaulio istoriją įsirašęs ir jokių precedentų neturintis Baltijos kelias, surengtas prieš 30 metų. Ar atsimenate ir žinote, kad iš 2,5 milijono žmonių jungusioje grandinėje beveik pusė buvom mes – lietuviai. Ant tautiečių galvų, kaip siužete pasakoja pats pilotas, iš lėktuvo išbarstė ištisas tonas gėlių. Latvių kompozitorius atskleIdžia, kiek gi laiko savo dienos stalčiuje laukė Baltijos kelio himnu tapusi jo sukurta daina.

Rusijos valstybinis archyvas pradėjo eksponuoti Sovietų Sąjungos ir Trečiojo Reicho sudarytą nepuolimo sutartį, atvėrusia kelią Antrojo Pasaulinio karo pradžiai ir Baltijos šalių okupacijai, ketvirtadienį pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai jau seniai buvo paviešinti, tačiau per parodą „1939. Antrojo pasaulinio karo pradžia“ pirmą kartą eksponuojami šių dokumentų originalai. „Manau, kad tai turėjo būti padaryta prieš 10 metų.

Baltijos kelio trisdešimtmetis iškilmingai minimas visoje Lietuvoje. Šimtai renginių, kuriuose dalyvauja tūkstančiai lietuvių. Dalis tautiečių po 30-ies metų sugrįžo vėl į Baltijos kelią, dar kartą susikibo rankomis ir traukė tautiškas giesmes. Baltijos kelio 30-mečio renginiai vyksta ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir pačiame Baltijos kelyje. 40 gyventojų atvyko čia į automagistralę Vilnius-Panevėžys, 38-ąjį kilometrą.

Tautiečiai kaip kas gali mini 30-ą Baltijos kelio sukaktį. Kas bėgte, o kas ratuoti, šiandien skuba į Rygą ir net Taliną švęsti Baltijos šalių vienybės ir laisvės. Ši grupė bėgikų, nešini Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis, iš Vilniaus Katedros aikštės pradeda šventinį bėgimą iki pat Talino. Švęsdami Baltijos kelio 30-metį, estafetiniu bėgimu kas 10 kilometrų pasikeisdami ir pailsėdami, vyrai ir moterys per tris dienas pasiryžę įveikti 600 km atstumą.

Vilniuje penktadienį vykusią paramos akciją Honkongo aktyvistams aptemdė susirėmimas su Pekino rėmėjais, du iš jų buvo išvežti į policijos komisariatą. Seimo nario Manto Adomėno organizuotame mitinge iš pradžių susirinko kiek daugiau nei pusšimtis protestuotojų, bet Katedros aikštėje nuskambėjus paraginimui žmonėms jungtis į gyvą grandinę kelioms minutėms rankomis iš viso susikibo apie 200 žmonių.

Honkonge penktadienio vakarą tūkstančiai už rankų susikibusių žmonių suformavo įspūdingą neoninių šviesų nutviekstą gyvą grandinę, atkartodami prieš tris dešimtmečius surengtą Baltijos kelio protesto akciją. Taikių protestuotojų grandinė nusidriekė dangoraižiais nusmaigstyta pakrante ir keliais judriais miesto prekybos rajonais. Dauguma žmonių, nenorėdami būti atpažinti, slėpė savo veidus po medicininėmis kaukėmis. Jie laikė iškėlę Honkongo vėliavas arba šviečiančius mobiliuosius telefonus.

Nors dabar džiaugsmingai minime Baltijos kelio 30-metį, retas kuris turbūt žinome, kad apie visa tai tikrai žinojo ir atidžiai stebėjo KGB. Pasirodo, agentai ne tik iš šono akylai sekė, kas vyksta Baltijos šalyse, bet ir buvo infiltravę savus žmones į visus demokratinius išsilaisvinimo sąjūdžius. Kaip veikė KGB ir kas iš Sąjūdžio veikėjų dirbo Rusijai, kalbame su kaimynų režimą tyrinėjančiu Mariumi Laurinavičiumi.

Skambant orkestrui ir Baltijos kelio himnu tapusiai dainai „Bunda jau Baltija“ iš Vilniaus, Katedros aikštės, į unikalų Baltijos kelio 30-mečiui skirtą žygį išlydėti automėgėjai, bėgikai, dviratininkai ir vežimėliais judantys neįgalieji.

Nuo Katalonijos separatistų iki Honkongo demokratų aktyvistų, prieš tris dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos padėjusi atsiplėšti Baltijos šalims gyva žmonių juosta vis dar įkvepia laisvės siekiančius žmones visame pasaulyje, rašoma „France 24“. „Baltijos kelias buvo įkvepiančiu įvykiu ne vieniems kovotojams už laisvę visame pasaulyje. Tai demonstruoja solidarumo ir nesmurtinių judėjimų jėgą“, – AFP cituojamas vienas iš Honkongo demokratinio judėjimo lyderių Joshua Wongas.

Vilniuje prasidėjo Baltijos kelio 30 metų jubiliejaus žygis per tris šalis. Šiam įvykiui skirtas tarptautinis automobilių ir motociklų žygis. Jis prasidėjo ir Vilniuje, ir Taline. Lietuviška atributika pasipuošę automobiliai pajudėjo iš Vilniaus, Katedros aikštės, link Talino. Ceremonijoje dalyvavo gausus būrys susirinkusių, o kalbą sakė ir Lietuvos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis bei Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Baltijos kelias prieš trisdešimt metų sukrėtė ne tik Baltijos šalių gyventojus, bet ir Sovietų Sąjungos vadus, oficialiąją žiniasklaidą. Pasipiktinimas „destruktyvių, antitarybinių ir iš esmės antinacionalinių jėgų veikla“, buvo reiškiamas per spaudą, žmonės minintys Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines ir išsirikiavę Baltijos kelyje vadinti „užsikrėtusiais nacionalistiniu virusu“. Panika tarp aukštų Sovietų Sąjungos vadų ir cenzorių dėl įvykių Baltijos šalyse kilo pamažu.

Kai prieš 30 metų pasaulį nustebino Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino, keliolika Lietuvos jaunimo organizacijų atstovų Paryžiuje dalyvavo Pasaulio jaunimo kongrese. Tarp jų buvo ir nemažai Klaipėdos, Vakarų Lietuvos gyventojų. Kongrese Prancūzijoje dalyvavo ir teisininkas, diplomatas Vygaudas Ušackas, parašęs straipsnį tuo metu leistam savaitraščiui „Atgimimas“. Baltijos kelio 30-mečio proga V. Ušackas pasidalijo prisiminimu. „Čia visa spalvinga delegacija.

Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina Baltijos kelio dalyvius, šio istorinio įvykio organizatorius, liudininkus ir visus Lietuvos žmones Baltijos kelio 30-mečio proga, rašoma išplatintame pranešime. „Šešiuose šimtuose kilometrų suspaustų delnų Baltijos tautos dalinosi šiluma, viltimis, svajonėmis – juose gimė drąsa, tokia didelė, kad jau niekas nebegalėjo jos sustabdyti. Baltijos kelias nepavargo ir nepavargs. Jis išliks laisvos minties žinia.

Glėbiais iš dangaus į rankas ir po kojomis besileidžiančios spalvotos gėlės, perrištos juostelėmis ir apraizgytos atvirukais su palinkėjimais Lietuvai – tokį vaizdą Baltijos kelyje stovėję žmonės pamena iki šiol. O prie šio žygdarbio prisidėjęs pilotas Petras Bėta sakosi ir po 30 metų negalintis pamiršti jausmo, kuris užplūdo iš padangių stebint per visą Lietuvą nusidriekusią gyvąją grandinę ir rankų mišką. 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai daugiau nei 2 mln.

Baltijos kelią atkartoti penktadienį ketinantys Honkongo opozicijos aktyvistai sako, kad protestuotojai prieš Kinijos priespaudą įkvėpimo semiasi iš lietuvių, latvių ir estų kovos už nepriklausomybę. „Baltijos kelias buvo įkvepiantis įvykis daugeliui kovotojų už laisvę visame pasaulyje.

Artėjant Baltijos kelio minėjimui rugpjūčio 23-iąją, fotografas Raimondas Malaiška asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo jautriu įrašu, kuriame nori surasti gyvoje žmonių grandinėje užfiksuotą mergaitę.  Pateikiame neredaguotą fotografo įrašą: „Vienos nuotraukos istorija... 1989 metų rugpjūčio 23-ioji, 19 valanda. Katedros aikštė, Vilnius. Baltijos kelias.

Žinoma laidų ir renginių vedėja, dainų autorė, atlikėja Donalda Meiželytė vis dažniau socialiniuose tinkluose su gerbėjais dalijasi kadrais ir mintimis iš asmeninio gyvenimo. Šį kartą moteris pasidalijo prisiminimais, kurie įvyko prieš 30 metų. Kartu su kitais tautiečiais Donalda susivienijo kilniam tikslui. „Perverčiau nuotraukų albumą, kuriame mama įklijuodavo svarbiausius mano gyvenimo momentus.

Jau šį šeštadienį visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies liepsnojančių šimtmečio laužų grandinė. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus lygiai metams, tokiu išskirtiniu ir simboliniu būdu bus paminėta gilias šaknis turinti Baltijos šalių draugystė. Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta jau nuo 2009-ųjų, dalis.

Šiandien minima viena iš reikšmingiausių Lietuvos istorinių datų – Baltijos kelias. Baltijos kelias buvo taiki politinė demonstracija, vykusi 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai apie du milijonai žmonių susikibo rankomis 600 km ilgio grandinėje per Baltijos šalis, patvirtindami vieningumą siekti laisvės. Lygiai 19 val.

Pasibaigę „Baltijos kelio“ 25-ečio minėjimo renginiai ir reakcija į juos tik patvirtina – nereikia šito įvykio užmiršti – dar ne laikas. Vien tam, kad minėjimo faktą ir pobūdį isteriškai aprėkiantys kritikai nepritrūktų kūrybinių geizerių savo aistrai semti ir nuleistų garą, užuot ką nors primušę.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. ai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint Ribentropo-Molotovo pakto 75-ąsias ir Baltijos kelio 25-ąsias metines Istorinėje Prezidentūroje Kaune surengta konferencija „Sunkus kelias į laisvę“. 1939 metais pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nulėmė tragišką trijų Baltijos valstybių likimą. Pasak istorikų, iki pat 1988-ųjų slaptieji šio pakto protokolai Sovietų Sąjungoje buvo tabu. Apie tai tekalbėdavo rezistentų organizacijos.