balkanai

Kosovo pareigūnai penktadienį pradėjo pirmąjį per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojų surašymą, tačiau baiminamasi, kad etniniai serbai jį vėl boikotuos.  Daugelyje Balkanų šalių, kuriose mažėjantis gimstamumas, masinė migracija ir etninė įtampa kenkia pastangoms pateikti tikslius gyventojų skaičius, gyventojų surašymas yra keblus klausimas. Kosovo pareigūnai anksčiau ne kartą atidėjo surašymus.

Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir Vakarų Balkanų šalių vadovais aptars saugumo politiką ir šio regiono integracijos į Bendriją pažangą. „Susitikime daugiausia dėmesio bus skirtas ES įsitraukimui šiame regione bei bendrai saugumo ir užsienio politikai aptarti, – BNS sakė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. – Noras yra aptarti tą pažangą, kaip kiekviena šalis pažengė tolyn į priekį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kitą savaitę apsilankys Kosove ir Serbijoje, tarp Balkanų kaimynių išaugus įtampai, penktadienį pranešė Aljansas. Rugsėjį per ginkluotą pasalą nestabilioje Kosovo šiaurėje netoli sienos su Serbija žuvo policijos pareigūnas, o tai sukėlė vieną didžiausių eskalacijų buvusioje Serbijos provincijoje, kurioje dominuoja etniniai albanai.

Naujausi „nerimą keliantys“ incidentai Balkanuose rodo didėjančią Rusijos grėsmę regionui ir šalies prezidento Vladimiro Putino potencialą išprovokuoti dar vieną karą Europoje, teigia ekspertai. Vakarai privalo neleisti V. Putinui kurstyti konfliktą tarp Serbijos ir Kosovo, leidinyje „Foreign Affairs“ rašo Rusijos saugumo strategijas ir karines doktrinas tyrinėjanti Ivana Stradner ir buvęs žvalgybos pareigūnas Davidas Sheddas.

Albanijos sostinėje pirmadienį įvyks Europos Sąjungos lyderių ir Vakarų Balkanų šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptartas šešių šio regiono šalių kelias link narystės bloke.  Pagrindinės kasmet vykstančių derybų, vadinamų Berlyno procesu, temos – Vakarų Balkanų integracija į bendrąją rinką ir parama jų ekologinei ir skaitmeninei transformacijai. Šio regiono šalys, siekiančios narystės ES, yra Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiko su Balkanų šalių lyderiais ir Europos Komisijos vadove Graikijos sostinėje vykstančiame Europos Sąjungos ir Balkanų šalių vadovų susitikime. Tarp lyderių buvo ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, kurio šalis atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų, įvestų Belgrado tradicinei sąjungininkei Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Serbijoje per dar vieną stiprią audrą, kuri šią savaitę praūžė Balkanuose, žuvo trys žmonės, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Penktadienį audra, atnešusi gūsingą vėją ir gausų lietų, pirmiausia siautėjo Slovėnijoje, po to pasislinko į Kroatiją, o paskiau – į Serbiją ir Bosniją. Valdžios institucijos pranešė apie elektros energijos skirstymo problemas ir padarytą didelę žalą, įskaitant nuvirtusius medžius, kurie apgadino automobilius ir stogus.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius šeštadienį atsistatydino iš savo partijos vadovo pareigų po daugiau nei dešimtmetį trukusio vadovavimo. Vis dėlto manoma, kad jis ir toliau liks įtakingiausia politine figūra šioje Balkanų šalyje. A. Vučičiaus Serbijos pažangos partija (SNS) pernai triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus, tačiau ji reguliariai sulaukia kaltinimų korupcija, o pastaruoju metu patiria didesnį spaudimą dėl masinių protestų, susijusių su dvejomis šaudynėmis.

Ketvirtadienį paskelbti oficialūs savaitgalį vykusių Juodkalnijos prezidento rinkimų rezultatai patvirtino, kad ilgametis šalies lyderis Milo Djukanovičius patyrė triuškinamą pralaimėjimą, o tai reiškia jo pasitraukimą iš šios mažos Balkanų valstybės politinės scenos po daugiau nei 30 metų valdymo. Ekonomikos ekspertas ir politikos naujokas Jakovas Milatovičius laimėjo sekmadienį vykusį antrąjį prezidento rinkimų turą, surinkęs apie 59 proc. balsų, o už M. Djukanovičių balsavo 41 proc.

Juodkalnijos dabartinis lyderis Milo Djukanovičius antrajame prezidento rinkimų rate varžysis su Jakovu Milatovičiumi – jaunu ekonomistu iš vis labiau populiarėjančio judėjimo „Evropa sad“ („Europa dabar“, PES), rodo sekmadienį įvykusių rinkimų prognozės.  Rinkimai vyksta dėl politinės aklavietės įstrigus šios nedidelės NATO valstybės stojimui į Europos Sąjungą.

Pagrindinis Kosovo sienos su Serbija perėjimo punktas ketvirtadienį vėl buvo atidarytas, taip sumažinant didėjančią įtampą, kurią tarptautinė bendruomenė ragino deeskaluoti. Barikados buvo pašalintos Merdare pasienio punkte Serbijos pusėje, o Kosovas paskelbė, kad sienos perėjimo punktas atidarytas dieną po to, kai Vašingtonas ir Briuselis pareikalavo sumažinti įtampą, kuri Šiaurės Kosove yra didžiausia per pastaruosius metus.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos trečiadienį paragino Kosovą ir Serbiją „nedelsiant“ imtis priemonių deeskaluoti vis didėjančią įtampą savo pasienio regione. „Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos susirūpinusios dėl nuolat įtemptos padėties Kosovo šiaurėje“, – rašoma bendrame pareiškime.

Serbijos karinių pajėgų stiprinimas prie sienos su Kosovu siunčia „neteisingą signalą“, pareiškė trečiadienį Berlynas ir paragino Belgradą sušvelninti „visiškai nepriimtiną“ nacionalistinę retoriką. 2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisakė ją pripažinti ir skatino 120 000 etninių Kosovo serbų nepaklusti Prištinos valdžiai, ypač šiaurėje, kur jie sudaro daugumą.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija remia savo sąjungininkę Serbiją, Balkanų šalies santykiams su kaimyniniu Kosovu tampant vis labiau įtemptiems dėl neseniai įvykusių šaudymų ir blokadų. „Rusija labai atidžiai stebi, kas vyksta ir kaip užtikrinamos serbų teisės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Remiame Belgradą visuose veiksmuose, kurių imamasi“, – teigė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Kiekviename kare yra padaroma karo nusikaltimų, sako Tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas, bet karas Ukrainoje išsiskiria tuo, kad Rusija nė nemano slėpti savo intencijų ir karo nusikaltimus pasirinko, kaip vieną iš karo taktikų.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš partnerių Vakarų Balkanuose tikisi solidarumo su Europos Sąjungos (ES) pozicija Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu.

Serbija paskyrė Aleksandarą Vuliną, prieštaringai vertinamą ir ryšių su Kremliumi turintį buvusį vidaus reikalų ministrą, vadovauti šios Balkanų šalies žvalgybos tarnybai, ketvirtadienį pranešė valstybės kontroliuojamas visuomeninis transliuotojas RTS. Nors Serbija Jungtinėse Tautose pasmerkė Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, ji atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Bosnijos ir Hercegovinos serbų politinis lyderis Miloradas Dodikas tapo Serbų Respublikos prezidento rinkimų nugalėtoju, ketvirtadienį paskelbė rinkimų pareigūnai, perskaičiavę balsus po opozicijos išreikšto nepasitenkinimo. Perskaičiavimas „patvirtino, kad laimėjo serbų tautai atstovaujantis kandidatas Miloradas Dodikas, kuris pirmavo... ir surinko daugiausia balsų“, sakė Bosnijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Suadas Arnautovičius.

Bosniją ir Hercegoviną ankstų pirmadienį apėmė sumaištis, nes kovoje dėl Serbų Respublikos prezidento posto abu kandidatai pareiškė iškovoję pergalę – šie rinkimai greičiausiai įneš naujo neapibrėžtumo į ir taip neramią Balkanų šalies politinę sceną. Sekmadienį vykusiuose balsavimuose buvo nemažai sukrėtimų, tarp jų – triuškinančios pergalės ir netikėtas aukšto rango šalies pareigūno žingsnis siekiant pakeisti Bosnijos rinkimų įstatymą.

Juodkalnija, kur vykdomas didelio masto tyrimas dėl įtariamo šnipinėjimo, ketvirtadienį nurodė išvykti šešiems Rusijos diplomatams, o Maskva reaguodama uždarė savo konsulatą šioje Balkanų valstybėje. Šeši diplomatai, dirbę Rusijos ambasadoje Podgoricoje, persona non grata paskelbti dėl „veiklos, prieštaraujančios Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Paslaptingas ir potencialiai svarbus įvykių ciklas praėjusį savaitgalį Albanijoje nesulaukė didelio tarptautinio dėmesio, jį aplenkė Maskvoje sprogus automobilio bombai, per kurią žuvo kraštutinių dešiniųjų, prokremliško ideologo Aleksandro Dugino dukra Darja Dugina. Kai kas spėja, kad Duginą galėjo nužudyti Rusijos žvalgybos tarnyba FSB.

Tvyrant aukštai įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, du JAV karinių oro pajėgų bombonešiai B-52 vėliau pirmadienį praskris virš Balkanų, Vašingtonui siekiant parodyti įsipareigojimą NATO sąjungininkams. Abu orlaiviai žemai skris virš vyriausybės pastato Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje ir Skanderbego aikštės Albanijos sostinėje Tiranoje. Paskui skrydis tęsis virš Juodkalnijos pakrantės ir Lovrijenaco forto Kroatijos Dubrovnike.

Sumaištis karštajame Balkanų taške. Kosovo pasienyje su Serbija serbai užbarikadvo kelius, laidė šūvius į vietos pareigūnus. Atsakydamas į maištą, Kosovas pasienyje ėmė telkti gausias pareigūnų pajėgas ir uždarė pasienio punktus. Savo ruožtu Serbijos prezidento partijos narys prabilo Putino žodžiais ir pareiškė, kad kylant įtampai, Serbija gali būti priversta pradėti Balkanų denacifikaciją. Šiauriniame Kosovo Mitrovicos mieste gaudžia oro pavojaus sirenos.

Tai buvo toks įtemptas momentas, kurį numalšinti gimė Wolfgangas Ischingeris. Vokietijos diplomatas veteranas ir kasmetinės Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas surengė Balkanų šalių lyderių ir aukšto rango Europos bei Amerikos diplomatų susitikimą, kai kilo pyktis dėl lėtos regiono šalių pažangos stojimo į Europos Sąjungą. „Turite mums pasakyti, ar norite mūsų, ar ne, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.

COVID-19 ligos plitimas daugumoje Balkanų šalių pastarąją savaitę toliau silpo, o geriausiai šiame regione su šia liga tvarkosi Juodkalnija, rodo bene naujausius naujojo koronaviruso pandemijos oficialius duomenis skelbiančio portalo „Worldometers“ duomenys. Vien tik per pastarąją parą 10,72 mln.

Oficialiai patvirtinti COVID-19 ir mirčių nuo šios ūminės kvėpavimo takų ligos atvejai Balkanų valstybėse pagal „Worldometers“. Graikija (10,72 mln. gyventojų) – 2114 užsikrėtusiųjų (33 per šią parą), 98 mirtys (penkios naujos). Šiaurės Makedonija (2,08 mln. gyventojų) – 828 atvejai (68 naujos), 34 mirtys. Juodkalnija (0,63 mln. gyventojų) – 267 atvejai (vienas naujas), trys mirtys (viena). Albanija (2,85 mln. gyventojų) – 446 atvejai (13 naujų), 23 mirtys. Kroatija (4,08 mln.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje pirmadienį dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė tvirtą paramą Albanijos ir Šiaurės Makedonijos narystei bendrijoje. „Tikimės, kad kovo mėnesį bus priimtas sprendimas pradėti ES derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija“, – ministerijos pranešime cituojamas L. Linkevičius. Šalių diplomatijos vadovai pirmadienį susitiko su Albanijos ministru pirmininku.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš ketvirtadienio vizitą Serbijoje apkaltino Vakarų šalis destabilizuojant Balkanus, taip atmesdamas jam pačiam dažnai metamą tokį kaltinimą.   „Kalbant apie situaciją Balkanuose, rimtas destabilizuojantis veiksnys čia yra JAV ir kai kurių kitų Vakarų šalių politika, siekiant užsitikrinti dominavimą šiame regione“, – Serbijos laikraščiui „Večernje Novosti“ sakė V. Putinas. Jo interviu buvo paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje.

Bosnija ir Hercegovina netrukus, anot Jungtinių Tautų, gali susidurti su milžiniška humanitarine krize. Šios šalies pasienyje esančiose migrantų stovyklose gyvenantys ir į ES šalis siekiantys patekti žmonės, šąlant orams, gali susidurti su išgyvenimo problemomis.

Vakarai vis kursto įtampą Balkanuose, nors Rusijos laikysena yra taiki, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, artėjant jo vizitui Serbijoje.

NATO plėtra Balkanuose nekelia pavojaus Rusijai, tačiau taip pat neužtikrina regiono saugumo, interviu Serbijos talevizijai „Beta“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Nė vienas NATO daromų veiksmų NATO nedidina kieno nors saugumo, įskaitant Balkanų valstybių saugumą. Jie, tarp kitko, visiškai nekelia grėsmės Rusijos saugumui“, – pasakė S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pažėrė kritikos JAV viceprezidentui Mike'ui Pence'ui už rugpjūčio 2 dieną per vizitą Juodkalnijoje jo išsakytas mintis, ir apkaltino jį antirusiška retorika. „Balkanų šalims primetamas akivaizdžiai destruktyvus pasirinkimas: „Arba jūs su Vakarais, arba su Rusija“, neišvengiamai didina įtampą Europoje, destabilizuoja situaciją regione ir atskirose valstybėse“, – rašoma URM Informacijos ir spaudos departamento komentare, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.

Migrantų krizės klausimas šį pavasarį ne toks aptarinėjimas kaip praėjusiais metais. Tačiau tai nereiškia, kad problema išspręsta. Praėjus vieneriems metams po to, kai buvo uždarytos sienos, pabėgėliai vis dar naudojasi keliais Pietrytinėje Europoje, kad galėtų patekti į Europos Sąjungą, praneša „Der Tagesspiegel“. Nepaisant to, kad Balkanų migracinis maršrutas oficialiai uždarytas jau 12 mėnesių, Austrijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Doskozilas ir jo kolega iš Slovėnijos Boštjanas Š...

Balkanų šalims trečiadienį uždarius vadinamąjį Balkanų maršrutą ir blokavus pagrindinį iš Graikijos į šiaurines Europos šalis keliaujančių migrantų kelią, dar labiau išaugo spaudimas Europos Sąjungai siekti susitarimo su Turkija ir švelninti situaciją Makedonijos pasienyje. Slovėnija ir kaimyninė Kroatija, per kurias pastaraisiais mėnesiais tapusias tranzitinėmis šalimis plūsta šimtai tūkstančių migrantų, nuo vidurnakčio nebeleis daugumai migrantų kirsti savo teritorijos.

Europos Sąjunga antradienį išreiškė susirūpinimą dėl per Balkanus keliaujančių migrantų padėties ir pareiškė kurianti planus, kaip spręsti galimą humanitarinę krizę. „Mes esame susirūpinę dėl įvykių Balkanų kelyje ir humanitarinės krizės, kuri gali kilti kai kuriose šalyse, ypač Graikijoje“, – sakoma bendrame ES migracijos komisaro Dimitrio Avramopulo (Dimitris Avramopoulos) ir ES pirmininkaujančių Nyderlandų migracijos ministro Klaaso Dijkhoffo (Klaso Deikhofo) pareiškime.

Juodkalnijos pakvietimas prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso leidžia užpildyti viena iš likusių Vakarų aljanso skylių, rašo economist.com. Tuomet, kai gruodžio 2 dieną NATO pakvietė Juodkalniją tapti 29 karinio aljanso nare, Rusija sureagavo piktai. Pasak šalies užsienio reikalų ministro, tai buvo „atvirai konfrontacinis“ ėjimas, į kurį Rusija „reaguos atitinkamai“. Pareigūnas Viktoras Ozetovas net pagrasino nutraukti visus projektus, vykdomus kartu su Juodkalnija.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad gali atsinaujinti ginkluoti konfliktai Balkanų šalyse, per kurias migrantai mėgina pasiekti turtingesnes Europos valstybes, jeigu Vokietija uždarytų savo sieną su Austriją, sakoma antradienį paskelbtuose komentaruose.

Slovėnijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasiruošusi statyti užtvarą Kroatijos pasienyje, jeigu žlugtų ES pastangos sustabdyti migrantų srautą per Balkanus. Kalbėdamas po Slovėnijos nacionalinio saugumo tarybos susitikimo trečiadienį Miro Ceraras sakė, kad „jeigu bus būtina, mes esame pasiruošę nedelsiant pastatyti užtvarą“. ES ir Balkanų šalių lyderiai savaitgalį vykusiame susitikime susitarė valdyti didžiulį migrantų srautą, įvedant griežtesnę pasienio kontrolę.

 Europos Sąjungos (ES) ir Balkanų lyderių sekmadienį laukia žūtbūtinis susitikimas dėl didėjančios pabėgėlių krizės, trims pasienio valstybėms pagrasinus uždaryti savo sienas, jei kitos ES narės liausis priiminėjusios migrantus. Šiame minisusitikime, kurį sušaukė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, dalyvauja 10-ies ES valstybių vadovai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir Albanijos, Serbijos bei Makedonijos lyderiai.

Artėjant savaitgaliui Vokietijoje apie 4 tūkst. karių nurodyta būti pasirengus padėti tvarkytis su atvykstančiais pabėgėliais, sakė penktadienį gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Kariai galės „padėti ypatingais atvejais“, prireikus, galima jų skirti dar daugiau, sakė ministrė, kaip nurodoma žurnale „Der Spiegel“. Jų šūkis – rodyti „maksimum geros valios“ prieglobsčio prašytojams, sakė U.von der Leyen. Lig šiol, per šiuos metus, į Vokietiją atvyko daugiau kaip 450 tūkst.

Dėl alinančių karščių ir sausros Kroatijoje ir Albanijoje įsiplieskė miškų gaisrai.   Skaičiuojama, kad ugnis jau nuniokojo pusę tūkstančio hektarų miškų, alyvmedžių giraičių ir vynuogynų. Į kovą su liepsnomis stojo apie pusantro šimto ugniagesių. Jiems padeda pusšimtis kariškių. Tačiau Kroatija prašo finansinės pagalbos iš Europos Komisijos. Esą bus investuojama atnaujinant komunikacijos ir energijos tiekimo sistemas. Ugnies stichija siaučia ir Albanijos šiaurėje.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai neliko abejingi nelaimei, kuri sukrėtė Serbiją bei Bosniją ir Hercegoviną. Didžiuliams potvyniams nusiaubus Balkanų regioną, žalgiriečiai prisidėjo prie Eurolygos iniciatyvos ir nukentėjusiems iš savo asmeninių lėšų skyrė finansinę pagalbą, skelbia „Žalgirio“ klubas. Gegužės viduryje Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei aplinkinius regionus talžė didžiausios per 120 metų liūtys.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Balkanuose didžiausias iki šiol registruotas potvynis, nusinešęs jau 38 gyvybes, slūgsta vienuose regionuose, bet kelia naują grėsmę kituose. Serbijoje gali tekti išjungti didžiausią elektrinę, tiekiančią pusę šalies energijos, o Bosnijoje tūkstančiai nuošliaužų užgriuvo kaimus ir privertė evakuoti vietos gyventojus. Pagalbos tarnybos stebi padėtį visame regione nuo pietų Lenkijos iki Bulgarijos.

Ką apie balkaniškos muzikos vakarėlius galėjote pasakyti prieš keletą metų? Keliuose tokiuose vakarėliuose apskritai teko būti per pastaruosius kelerius metus? Lietuvoje jaučiamas balkaniškos muzikos pavasaris – reguliariai vyksta balkaniškos muzikos vakarėliai, vėl į Lietuvą atvyksta patys Gogol Bordello, o šiuolaikinė balkanų muzika buria vis didesnius gerbėjų būrius.

Kelionės ne sezono metu visuomet turi kitokį atspalvį – galimybė išvysti turistų neužkamšytas gatves, pamatyti šalį ne tokią, kokia yra piešiama atvirukuose, sutaupyti pinigų, o tuo pačiu ir paerzinti draugus likusius Lietuvoje, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Mes – du Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) studentai Mantas ir Paulius nusprendėme dviem savaitėm pabėgti nuo lietuviškų speigų ir išbandyti kitokią – balkanišką žiemą.

CNN kelionių rubrikos žurnalistė Tamara Hinson aprašė 12 įspūdingiausių šių metų kalėdinių eglių pasaulyje. Tekste nėra nurodyta, ar eiliškumas atitinka įspūdį, tačiau šių metų Vilniaus puošmena įrašyta pirmoje vietoje. Publikacijos nuotraukų albume Vilniaus eglė taip pat pati pirmoji, kurią pirmiausia išvysta straipsnio skaitytojai.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmadienį 28-ąja Europos Sąjungos (ES) nare tampa Kroatija – antroji iš buvusios Jugoslavijos valstybių po Slovėnijos, kuri į ES įstojo kartu su Lietuva 2004-aisiais. Kroatų derybos dėl narystės truko aštuonerius metus. Iš 43 procentų referendume dėl narystės Europos Sąjungoje balsavusių Kroatijos piliečių pritarimą pareiškė du trečdaliai, 30 procentų buvo prieš.