autoritarizmas

Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. „Pagaliau Lietuvoje turėsime teisinę priemonę įvertinti mūsų santykį su totalitariniais režimais, ir tą padaryti civilizuotai, dirbant ekspertų komisijai, įtraukiant visuomenę į diskusijas kiek reikia to ir vis dėlto išvalant viešąsias erdves nuo likusių propagandos ženklų, kurie buvo dedikuoti kolaborantams“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės ist...

Lapkričio 9–10 dienomis Užsienio reikalų ministerija Vilniuje surengė antrąjį aukšto lygio Demokratijos ateities forumą. Jo metu, siekiant telkti demokratijos rėmėjus priešintis autoritarizmui, buvo paskelbta apie oficialią bendraminčių darbo grupės (vadinamos kohortos) veiklos darbo pradžią, rašoma atsiųstame pranešime. Atidarydamas Forumą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad dabar yra pats laikas demokratiniam pasauliui perimti naratyvą į savo rankas.

Lietuvoje bus siekiama uždrausti propaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų simbolius, asmenis, įvykius.  Tai numatoma parengtame ir ketvirtadienį pristatomame Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekte. Iniciatoriai teigia norintys sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

Didžiulės protestuotojų minios sekmadienį išėjo į Baltarusijos sostinės Minsko gatves raginti autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos perduoti valdžią, nepaisydamos areštų grėsmės ir didelių saugumo pajėgų dislokavimo. Minske tris savaitgalius protestuodavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o šį sekmadienį, kaip pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, minia galėjo būti dar didesnė.

Kol Lietuva džiaugiasi atšilusiais santykiai su Lenkija, Briuselyje nuotaikos priešingos. Europos Komisija Varšuvą  ir toliau kaltina šalį stumiant prie autoritarinio valdymo ir dėl demokratinius principus pažeidžiančios teismų reformos iš Varšuvos netrukus žada atimti balsavimo bendrijoje teisę. Tiesa, tam pirma turi pritarti visos ES šalys tarp jų ir Lietuva, kuri konflikte išreiškė paramą Lenkijai.

Kažkada Amsterdamo centre sutiktas, po Europos Sąjungą keliavęs jaunas turkas pasakė, kad jo jaunieji tėvynainiai labiausiai vertina laisvę ir galimybę apsispręsti. Stebint 2013-2014 metų įvykius Turkijoje daugiau kalbėta apie laisvių gynimą nei apie naudojimąsi jomis. Paskutinis įvykis, dar kartą paskatinęs klausti, kas bus toliau – Recepo Tayyipo Erdogano, lyderio “su autoritarizmo prieskoniu”, išrinkimas Turkijos prezidentu.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis teisiami už tai, kad kovą valanda anksčiau, nei buvo leista, surengė protesto akciją, profesorius Povilas Gylys teisiamas, nes be valdžios leidimo prie Prezidentūros įsiliejo į minią, besipiktinančią smurto protrūkiu Garliavoje, po teismus tampomi ir kiti aktyviai savo poziciją pastaruoju metu reiškiantys visuomenės veikėjai. Tampomieji vienu balsu tvirtina, kad Lietuva virto policine valstybe.

Šeštadienį Kirgizija mini septintąsias „Tulpių revoliucijos“ metines. 2005-aisiais dėl autoritarinės ir korumpuotos politikos buvo nuverstas pirmasis šalies prezidentas Askaras Akajevas. Po daug žadėjusios revoliucijos į valdžią atėjo A. Akajevo įpėdinis Kurmanbekas Bakijevas, kurio autoritarinio valdymo dėka šalies raida lūkesčių nepateisino. K. Bakijevas buvo nuverstas 2010-aisias, po kruvino perversmo, kurio metu žuvo 100 žmonių.

Įsivaizduokime fantastišką situaciją – Rusijos prezidento rinkimus galų gale laimėjo ne Vladimiras Putinas, o koks nors opozicijos atstovas, su kuriuo siejamos tos šalies demokratizavimo viltys. Koks tai konkretus asmuo, gal ir nelabai svarbu – daug svarbiau, kad jis veiksmais parodytų, jog Rusijos politinis režimas keičiasi.

JAV įsikūrusi žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad Irakui gresia grįžimas prie autoritarizmo. Pasak žmogaus teisių gynėjų, šiito ministro pirmininko Nurio al Malikio (Nuri al-Maliki) saugumo pajėgos malšina protestus, kankina sulaikytuosius. „Human Rights Watch“ tvirtina, kad Irako valdžia varžo išraiškos ir susirinkimų laisvę, sulaikė protestuotojus prieš vyriausybę ir atidarė slaptą kalėjimą, kuriame kankinami sulaikytieji.

Autoritarinė Kazachstano vyriausybė pirmą kartą pripažino, kad ne vieną mėnesį trukę naftos sektoriaus darbininkų streikai tapo kruvinų neramumų priežastimi. Prieš tai žinybos nuolat tvirtino, kad darbininkus savo tikslams panaudojo „jauni chuliganai“. Naftos sektoriaus darbininkai jau daugiau nei metus Kazachstane reikalauja didesnių algų. Per praėjusį penktadienį kilusius neramumus žuvo 14 žmonių.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad rekordinio protesto mitingo metu išsakyti lozungai ir priekaištai dėl rinkimų rezultatų jo neįtikina. Kaip rašo lenta.ru, šeštadienį vykusio mitingo metu išsakyti teiginiai D. Medvedevui nepasirodė pakankamai svarūs, tačiau jis nurodė patikrinti visus protestuotojų minėtus galimo klastojimo atvejus. „Kiekvienas Rusijos gyventojas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kas vakar ir vyko Maskvos aikštėje ir gatvėse.

Nepaisydama santykių su Vakarais pablogėjimo, Baltarusija ir toliau nori tęsti bendradarbiavimą su kolegomis iš užsienio. Tai pirmadienį Minske žurnalistams pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. "Mes nuolat palaikome kontaktą su dauguma kolegų, nors tematika būna gana aštri, pabrėžė jis. Tačiau, pasak ministro, abipusė tyla ir ignoravimas nepadės rasti tiesos ir pasiekti rezultatų.

Kinijos vyriausybė Sindziango autonominiame regione įkalino dešimtis etninės uigūrų grupės narių už tai, kad šie kalbėjo apie prieš porą metų kilusius protestus, antradienį pranešė „Amnesty International“. 2009 m. liepą Sindziango regiono sostinėje prasidėjo susirėmimai tarp kinų daugumos ir uigūrų mažumos. Per neramumus žuvo 200 žmonių. Dauguma musulmonų uigūrų nepatenkinti Pekino valdžia.

Rusijos magnatas, naujasis "Teisingo reikalo" partijos lyderis Michailas Prochorovas pareiškė, kad buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis ir jo verslo partneris Platonas Lebedevas neturėtų būti kalinami ir nusipelnė lygtinio paleidimo, skelbia "RIA Novosti".M. Chodorkovskis ir P. Lebedevas kali nuo 2003-iųjų, o gruodį vėl nuteisti dėl kitų nusikaltimų kalėti iki 2016-ųjų. "Aš asmeniškai nematau priežasties, kodėl M. Chodorkovskis ir P. Lebedevas turėtų likti kalėjime, - sakė M. Prochorovas.

Dešimtys tūkstančių protestuotojų Sanoje penktadienį reikalavo nušalinti šalies prezidentą Salehą. Tuo tarpu Adeno uostamiestyje šalies pietuose nugriaudėjo sprogimas. Žuvo keturi kareiviai ir civilis. Sužeista 16 žmonių, 13 iš jų kareiviai. Salehas, kuris gydosi per praėjusį mėnesį surengtą jo rūmų ataką patirtus sužeidimus, nepaiso nei protestuotojų, nei JAV ar kaimyninių šalių spaudimo ir neketina atsistatydinti.

Vis gilėjant ekonomikos krizei Baltarusijoje, vienijasi opozicija, kuri prognozuoja Aleksandro Lukašenkos prezidentavimo pabaigą. Mat rudenį opozicija tikisi surengti didžiulį mitingą ir pasiekti savo rezultatų. Stipriai nukraujavusi po prezidento rinkimų Baltarusijos opozicija, paleista iš tardymo izoliatorių, nors kai kiti lyderiai jau įkalinti, politiškai sutvirtėjusi – ji vienijasi ir rengiasi masinėms protesto akcijoms.

Prieš savaitę aptarę svarbias mūsų visuomenės susipriešinimo priežastis, tiesioginės demokratijos šaukliai Castoras su Polluxu diagnozuoja kur kas rimtesnę sociumo ligą – įsisenėjusį autoritarizmo vėžį. Ryžtingu mostu jie atmeta tariamos demokratijos apologetų propagandą ir praneša baisiąją naujieną – Lietuva yra pati tikriausia autoritarinė valstybė.