aukštoji mokykla

Penkiolika Klaipėdos aukštųjų mokyklų absolventų už miestui aktualius baigiamuosius darbus gaus 500 eurų premijas. Kaip skelbia uostamiesčio savivaldybė, premijos bus skirtos Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, SMK aukštosios mokyklos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos verslo kolegijos, LCC tarptautinio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventams.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. Anot tarnybos, apie atleidimą daugiausiai įspėta dėstytojų – 5 . Taip pat atleidžiami įvairūs administracijos ir ūkio pareigybių darbuotojai.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia geriausių universitetų ir kolegijų reitingą pagal specialistų parengimą. Kaip ir anksčiau, pirmauja Vilniaus kolegija bei Vilniaus universitetas, nors pastarojo rezultatai spindi ne visose srityse. Mažiausiai dvi pagrindinio šalies universiteto studijų kryptys įvertintos žemiausiu balu.  Reitingo sudarytojai į aukštąsias mokyklas pažvelgė iš darbdavio pusės.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriuo numatoma jų reorganizacija. Pagal planą, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 procentus, taip pat nustatomi rodikliai dėl akademinio personalo.

Socialinių mokslų kolegija, veikianti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, keičia savo pavadinimą. Siekdama visapusiškai atspindėti išsiplėtusį veiklos profilį, SMK žengdama į naujus, 2023-uosius metus, nuo šiol prisistato kaip SMK Aukštoji mokykla, rašoma pranešime žiniasklaidai. SMK jau kurį laiką veikia ne tik socialinių mokslų srityje, todėl senasis pavadinimas nebeatspindėjo to, kuo kolegija tapo per savo veiklos istoriją.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose.

Per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis šiemet pasirašytos 17 tūkst. 76 sutartys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Daugiausia studijų sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu, čia studijuos beveik ketvirtadalis visų įstojusiųjų. Į valstybės finansuojamas vietas priimti 10 tūkst. 932 jaunuoliai, 2136 mokės už mokslą.

Trečiadienį prasideda papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki penktadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Stoti į universitetus ir kolegijas svarsto 16,5 tūkst. kandidatų, iš jų kol kas mažiau nei du trečdaliai jau užpildė prašymus, ketvirtadienį informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Pasak asociacijos, įsibėgėjus stojimams, 16,5 tūkst. asmenų užsiregistravo LAMABPO sistemoje, o per 10 tūkst. jau užpildė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymus ir pareiškė daugiau nei 37,7 tūkst. pageidavimų.

Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus mokslo ir studijų institucijoms priimant į Lietuvą atvykstančius studijuoti užsienio piliečius.

Pirmadienį prasideda visą vasarą truksiantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Šiemet studijų programas siūlys 17 universitetų ir 19 kolegijų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). „Šie metai stojantiesiems bus išskirtinai palankūs gauti valstybės finansavimą pasirinktoms studijoms, nes valstybė pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms skyrė net 16,4 tūkst. vietų (2019 metais – 13 tūkst.

Ketvirtadienį Kaune, „Žalgirio“ arenoje, prasideda aukštųjų mokyklų mugė. Kaip jos dalis vyks ir „Profesinio mokymo mugė 2020“, pranešė organizatoriai. Devynioliktą kartą po vienu stogu susirinks aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, studentai, rinkodaros ir priėmimo specialistai bei švietimo organizacijų atstovai, konsultuosiantys vyresniųjų klasių moksleivius, jų tėvus, mokytojus ir studijų kryptį keisti norinčius studentus.

Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė pripažinti visų Baltijos šalių aukštųjų mokyklų suteiktus akademinius laipsnius. Pasak Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos, 2012-aisiais Europos aukštojo mokslo erdvės ministrai nutarė įvesti automatinį akademinių laipsnių pripažinimą. Ministerijos pateiktais duomenimis, 2017-aisiais Latvijos aukštosiose mokyklose studijavo 155 asmenys iš Lietuvos ir 74 studentai iš Estijos. Be to, 118 studentų iš Latvijos pernai mokėsi Estijoje, o 124 – Lietuvoje.

 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų diplomai ateityje galės būti pripažįstami automatiškai – nedarant atskiro įvertinimo. Lietuva, Latvija ir Estija baigia derinti vyriausybių susitarimą dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, automatinio akademinio pripažinimo. „Veikiant pagal sutartis būtų automatiškai pripažįstami diplomai Lietuvoje“, – BNS sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

 Valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, nuo 2018 metų bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

 Penktadienį turėtų paaiškėti universitetuose ir kolegijose likusios laisvos vietos ir prasidės antrasis priėmimo etapas. Antrojo pagrindinio priėmimo etapo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje stojantieji galės atnaujinti savo prašymą keisdami nurodytų pageidavimų eiliškumą, tačiau negalės įtraukti naujų pageidavimų ar keisti finansavimo pobūdžio.

Vyriausybė trečiadienį pritarė mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planui ir teikia jį svarstyti Seimui. Tai BNS patvirtino premjero patarėja Unė Kaunaitė. Kaip po posėdžio žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pritarta tam Seimo nutarimo variantui, kurį praėjusį penktadienį įregistravo ministerija. Pagal jį, pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) turėtų būti jungiamas prie kuriamo naujo Kauno universiteto.

Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytai darbo grupei antradienį pateikus siūlymus, kaip turėtų atrodyti aukštųjų mokyklų tinklas, BNS pateikia svarbiausias numatomas naujoves. Kokios universitetinės aukštosios mokyklos veiktų po pertvarkos? Darbo grupė siūlo, kad Vilniuje ir Kaune veiktų du plačios aprėpties universitetai, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje.

  Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) siūlo optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.   Pagal Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) pristatytą mokslo ir studijų potencialo analizę, Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

Besiruošiantiems studijuoti svarbu ne tik pasirinkti tinkamą specialybę, aukštąją mokyklą, bet ir nuspręsti, kokia studijų forma priimtiniausia – nuolatinė ar ištęstinė. Tai priklauso nuo daugelio aspektų, kaip užimtumas, darbas, finansai ir kiti svarbūs gyvenimiški veiksniai. Apie šių studijų rūšių skirtumus, privalumus bei trūkumus skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Lietuvoje aukštųjų mokyklų išties nemažai, jų siūlomos studijų programos taip pat dažnai viena kitai nenusileidžia. Tad kaipgi išsirinkti, kur studijuoti? Neretai būsimų studentų tai būna didelis galvos skausmas. Vieni aukštąją mokyklą renkasi pagal miestą, kiti ten, kur studijuoja draugai, tačiau į kokius aspektus išties būtina atkreipti dėmesį, siekiant vėliau išvengti nusivylimo? „Svarbiausias dalykas renkantis aukštąją mokyklą – pasidomėti, ar ši yra pripažinta studijų kokybės vertinime.

Renkantis aukštąją mokyklą studentams svarbus ne tik studijų programos turinys, bet ir suteikiamos tarptautinių mainų galimybės. Išvykti į užsienį, praplėsti akiratį, įgyti tiek profesinės, tiek tarpkultūrinės patirties, kuri ateityje gali būti ypatingai pravarti, norėtų kiekvienas.

Norint studijuoti Lietuvoje rinktis tikrai yra iš ko – net 43 aukštosios mokyklos, kuriose iš viso siūloma 1,8 tūkstančio studijų programų. Nors kasmet aukštojo mokslo siekiančiųjų skaičius mažėja, o šiemet planuojama paraiškų sulaukti net 5 tūkst. mažiau – mokymosi įstaigų ir studijų programų pasiūla kinta nežymiai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto laboratorijų įranga – geresnė nei Japonijoje. Tokijo technologijos instituto doktorantas Kenta Kanosue, atvykęs į KTU tirti organinių polimerų kinetinės sugerties savybių, teigia, jog gimtajame institute esančia įranga tokių tikslių matavimų nebūtų įmanoma atlikti. K. Kanosue du mėnesius stažuojasi Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslo grupėje.

Žinių radijas Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą, kur studijuoti toliau, dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė. Visgi centro analitikė Žemyna Pauliukaitė pabrėžia, kad rinkdamiesi pačią studijų programą moksleiviai neatsižvelgia į jos ekonominę grąžą ateityje: „Pats pagrindinis motyvas, pagal kurį renkasi studijas, yra valstybės finansuojama vieta.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas - iš jų viena numato įvesti minimalų balą, kurio nesurinkus nebūtų galima įstoti į aukštąją mokyklą. Naujuoju įstatymo projektu taip pat siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis dėl valstybei reikalingų specialistų užsakymo, apibrėžtų aukštosios mokyklos veiklos kryptis, studentų priėmimo reikalavimus.

Lietuvos generalinis konsulatas San Paule kovo 13–16 dienomis organizavo Švietimo mainų paramos fondo, Švietimo ir mokslo ministerijos bei šešių Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų vizitą Brazilijoje, kurio metu pristatytos studijos Lietuvoje ir ieškota bendradarbiavimo galimybių. San Paulo vyriausybės rūmuose šios galimybės pristatytos valstijos švietimo departamento vadovui, su kuriuo taip pat diskutuota apie galimą Lietuvos ir San Paulo aukštųjų mokyklų partnerystę.

Aukštųjų mokyklų vertinimą reglamentuojančios nuostatos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teismui apskundė švietimo ir mokslo ministro 2011 metų įsakymą, kuriuo buvo įtvirtinti aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimo metodikos pakeitimai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį paaiškės, kiek šalies universitetuose ir kolegijose liko laisvų vietų po pagrindinio priėmimo – aukštosiose mokyklose prasidės papildomas priėmimas. Jame gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie buvo užsiregistravę pagrindiniam priėmimui. Atnaujintus prašymus studijuoti reikia pateikti per penktadienį ir šeštadienį. Priėmimo metu galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) piktinasi, kad dalis aukštųjų mokyklų teberenka mokestį už diplomo ir jo priedėlio parengimą, atspausdinimą ant dokumentams skirto popieriaus ar kietą diplomo viršelį. Gegužę LSS apklausė 47 Lietuvoje veikiančias aukštojo mokslo įstaigas ir nustatė, kad bent šešiose ši rinkliava egzistuoja.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ir juo patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai trečiadienį pripažino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi norminę administracinę bylą.

Stojantieji į unikalias specialybes nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose galės gauti studijų krepšelius. Nevalstybinės aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas išskirtinėms studijų programoms finansuoti. Lietuvos ūkiui reikalingų specialistų, kurių nerengia valstybinės aukštosios mokyklos, finansavimo tvarką lapkričio mėnesį patvirtino Vyriausybė įgyvendinant šį pavasarį pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą pakoreguotą Mokslo ir studijų įstatymą.

Didesni atlyginimai, kuriuos tradiciškai gauna universitetų absolventai, per praėjusį dešimtmetį smuko penktadaliu. Neseniai Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad augantis universitetuose studijuojančių žmonių skaičius, o taip pat arši konkurencija darbo rinkoje, gerokai sumažino universiteto diplomo naudą. Voriko (Warwick) universiteto mokslininkai stebėjo 17 tūkst. studentų, kurie studijas baigė 2009 metais, ir jų padėtį palygino su studijas baigusių 1999 metais.

Didžiosios Britanijos universitetai vilioja užsieniečius studentus, kurių anglų kalbos žinios yra tokios prastos, kad jie šalyje nebaigtų vidurinės, pareiškė viena profesorė, kuria remiasi dienraštis „The Daily Mail“. Voriko (Warwick) universiteto lyginamosios literatūros profesorė Sjūzan Basnet (Susan Bassnett) teigia, kad užsieniečiai studentai yra laikomi „melžiamomis karvėmis“, kurie padeda universitetams spręsti finansines problemas.

Aukštosios mokyklos dažnai nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, konstatuoja Valstybės kontrolė, baigusi finansinius (teisėtumo) 2011 m. auditus Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Lietuvos edukologijos universitetuose (LEU) bei Vilniaus dailės akademijoje (VDA). „Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas.

Rugpjūčio 3 d. paskelbti pagrindinio priėmimo antrojo etapo rezultatai. Studijuoti universitetuose valstybės finansuojamose studijų vietose pakviesti 1 076 asmenys, į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakviesti 1 140 asmenys, iš jų 29 įgijo teisę į studijų stipendijas. Į koleginių studijų programų valstybės finansuojamas vietas pakviesti 1 929 asmenys, į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakviesti 1 325 asmenys, iš jų 231 įgijo teisę į studijų stipendijas.

Džiaugsmą baigus studijas studentams temdo aukštųjų mokyklų rinkliava už diplomą – tai motyvuojama išlaidų kompensavimu už patį dokumentą, kietą viršelį ir priedėlį. Tiesa, ne visos aukštosios mokyklos prašo susimokėti. Tačiau tos, kurios turi renka mokestį, jo dydį nustato pačios. Šiandien diplomas Lietuvoje kainuoja nuo 14 iki 125 litų.

Įpusėjus abiturientų prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pildymui, tapo aišku, kad šiemet populiariausios vėl išliks humanitarinių ir socialinių mokslų studijos bei ekonomika ir finansai. Itin daug prašymų studijuoti užpildyta į teisės specialybę. Motyvacinis testas – populiarus Aukštųjų mokyklų atstovus nustebino netikėtai daug stojančiųjų, pasirinkusių laikyti motyvacijos vertinimo testą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos sporto salėje vyko šalies graikų-romėnų imtynių aukštųjų universitetinių mokyklų studentų čempionatas. Jame dalyvavo šešios komandos, praneša imtynes.lt.

Vienos Vilniaus gimnazijos abiturientas Kazimieras pasakoja, kad jau dešimtoje klasėje nusprendė, kur studijuos. Jis užsibrėžė įstoti į privatų universitetą Vilniuje, tad labai stengėsi gerai mokytis, nes tik geri pažymiai jam atvertų šio universiteto duris. Galima sakyti atvertų dvejas duris, įskaitant ir finansines, nes gerai besimokantys moksleiviai savo studijų krepšelį galėjo nusinešti į tą aukštąją mokyklą, kurią pasirinko, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje buvo paviešintos dviejų merginų istorijos, kuriose jos guodžiasi nerandančios darbo nepaisant to, kad turi po du aukštojo mokslo diplomus. Viena merginų save įvardija specialiste, o kita nesismulkindama kelią hipotezę, kad greičiausiai yra per protinga savo miestui. Abi merginas sieja ir jų įsitikinimas, kad vos baigusios aukštąsias mokyklas darbdaviams jos tampa „svajonių darbuotojomis“ ir stebisi, kodėl niekas jų nelaukia išskėstomis rankomis.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas įregistravo Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo laikinai būtų galima valdyti valstybines aukštąsias mokyklas. „Kiek mums žinoma, dabartinio antikonstitucinio įstatymo autoriai nori tik šiek tiek pataisyti įstatymą, imituodami, jog atsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2011m. gruodžio 22 d. sprendimą, bet palikdami tokį patį įstatymo modelį.

Protesto akciją antradienio popietę Kaune surengė studentai iš trijų aukštųjų mokyklų - Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto. Netoli pusės tūkstančio jaunuolių dalyvavo eisenoje Laisvės alėja iki Kauno senamiesčio, Rotušės aikštės, reikšdami protestą prieš siūlomą universitetų optimizavimą. Tokia jungtinė studentų protesto akcija Kaune buvo pirmoji.

Rugsėjo 20 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų autonomija: sąvoka ir jos taikymas šiandienos kontekste“ konstatuota, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės neišnaudoja autonomijos teikiamų galimybių.

Rugsėjо 20 d. Vilniuje vyks Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiama konferencija, kurioje Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkai kalbės apie aukštųjų mokyklų autonomijos sampratą, jos taikymo praktinius aspektus. Šiai temai išskirtinį aktualumą suteikė socialinės ir ekonominės situacijos Lietuvoje pasikeitimas – aukštojo mokslo masiškumas, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų atsiradimas, privataus aukštųjų mokyklų tinklo plėtra, paties aukštojo mokslo komercializacija.

Šiuo metu ne vieną abiturientą kamuoja galybė abejonių dėl pasirinkto universiteto ar specialybės. O studentai po pirmo kurso jau turi ką papasakoti. „Šiaulių kraštas“ kalbino penkis praėjusiais metais Šiaulius palikusius Škotijos, Anglijos, Latvijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmakursius. Jie palygino ne tik mokymo programas, bet ir studentavimo kainas.

Savaitraščio „Veidas“ sudarytame gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitinge – beveik 500 mokyklų, tačiau jų sudarytojai abejoja, ar visos jos reikalingos. Argumentuojama faktu, kad tarp prasčiausiai įvertintų 30 mokyklų abiturientų nėra nei vieno, įstojusio į aukštąją mokyklą. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, negalima nuvertinti paskutiniųjų sąraše atsidūrusių mokyklų, kadangi visose gaunama nauda esą skirtinga – ir nebūtinai tai akademiniai pasiekimai.