aukščiausiosios tarybos

Valdančiųjų siūlymas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai, konstatuoja Seimo teisininkai.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nesąmone ir absurdu vadina tai, kad Sausio 13-osios byloje nebuvo nuteisti aukščiausi tuometiniai sovietų sąjungos pareigūnai ir teigia, kad net nepakviesdama jų duoti parodymų Lietuva „įlindo į krūmus“. „Yra nesąmonė, absurdas ir tai akivaizdžiai matoma. Robertas Povilaitis dešimtis metų kala, beldžiasi į aklas Lietuvos „teisingumo“ duris. Dabar šiek tiek pradeda pleišėti tos durys ir galbūt tai bus proveržis.

Šį vakarą specialioje laidoje „Karštai su tv3.lt” kalbėsime apie mažiau žinomus, bet ne mažiau svarbius sausio įvykius, vykusius dar iki sausio 13-osios, apie specialų Apsaugos skyrių, kodėl V. Landsbergiui reikėjo antrininko, apie iškastą požeminį tunelį po Parlamentu ir daugelį kitų įdomių dalykų. Laidos svečiai – Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda signatarams, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviams dėkojo už galimybę rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją.  „Galbūt jus daug kas protino neskubėti, bandė atšaldyti, bet jūs nelūkuriavote. Laisvės keliu žengėte priekyje, žinodami, kad priklausote nebe sau, už jūsų stovi tauta – jos praeitis, dabartis ir ateitis“, – sakė prezidentas šventiniuose pusryčiuose, į kuriuos antradienį buvo pakviesti signatarai, sąjūdiečiai.

Dėl koronaviruso grėsmės Seimo valdybai atšaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio šventės minėjimą Seime bei paskelbus rekomendacijas neorganizuoti masinių renginių, žymūs Lietuvos visuomenės žmonės – prof. Vytautas Landsbergis, Beata Nicholson, Gabrielė Martirosian, grupė The Roop, prof.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė laikysis Lietuvos sprendimo neįsileisti Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) elektros.  Taip jis reagavo į kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio bei dalies Seimo narių kreipimąsi.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti dviejų konservatorių projektui valstybės lėšomis laidoti visus nukentėjusius nepriklausomybės gynėjus. Konservatoriai Gintarė Skaistė ir Sergejus Jovaiša siūlo, kad laidojimo išlaidų kompensacijos būtų skiriamos visiems nepriklausomybės gynėjams, kurie 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti. Dabar teisė į 1,5 tūkst.

 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasisako prieš Kovo 11-osios akto signatarų pagerbimą gatvėms suteikiant jų vardus. Pasak jo, tokio įamžinimo nereikia – užtektų pavadinti vieną gatvių Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrėjų gatve, pranešė LRT televizija. „Kai kurie buvo išrinkti, bet buvo išvažiavę į Maskvą, jų per tą balsavimą jau nebuvo, nes traukinys jau buvo išvažiavęs, darbotvarkė užsitęsė.

Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis valstybės šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga siūlo skelbti Lietuvoje amnestiją. Pagal jo registruotą projektą, nuo bausmės būtų atleidžiamos iki šešerių metų nelaisvės nuteistos nėščios bei nepilnamečių vaikų turinčios moterys. Taip pat būtų paleidžiami nuteistieji iki trejų metų nelaisvės: vyresni kaip 65 metų, turintys vidutinį ar sunkų neįgalumą, nusikaltimus padarę būdami nepilnamečiais asmenys.

Politikos senbuviui, ilgiausiai lig šiol Seime dirbusiam politikui Česlovui Juršėnui sukanka 80. Ta proga parlamente jam surengtas iškilmingas posėdis, o vėl prie tribūnos stojęs socialdemokratų garbės pirmininkas žodžio kišenėje neieškojo. Šiandien Juršėną sveikina ir buvę mirtini oponentai, o jis pats pripažįsta seniai nebesulaukiantis kritikos dėl praeities komunistų partijoje. Na, o politiko anūkas atskleidžia, koks naujausias senelio pomėgis.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad saugumo padėtis yra blogesnė nei Lietuvai kovojant už nepriklausomybę prieš 27-erius metus. „Esame tokie nesaugūs kaip niekad, nes grėsmės pasikeitė“, – penktadienį per Laisvės gynėjų susitikimą istorinėje Kovo 11-osios salėje teigė jis.

Antradienį minint tarpukario Lenkijos vadovo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines, buvęs Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis paragino atvirai vertinti tiek šios asmenybės nuopelnus, tiek jo klaidas. Lenkijoje J. Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jis dažnai vertinamas neigiamai dėl Vilniaus krašto užgrobimo ir prijungimo prie Lenkijos tarpukariu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su 85-uoju gimtadieniu trečiadienį pasveikino pirmąjį atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Pasak prezidentės, į V. Landsbergio asmenybę telpa labai daug Lietuvos – nuo garbingos giminės, įvairiais laikais branginusios ir gynusios lietuvybę, iki vardo, žinomo visame pasaulyje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia siūlantis buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui pripažinti valstybės vadovo, bet ne prezidento statusą. „Diskusija vyksta dėl žodžio „prezidentas“. Mano kalbose nė vienoje vietoje nebuvo paminėtas žodis „prezidentas“. Toliau laikausi pozicijos, kad mūsų garbingiausių asmenų nuveikti darbai turėtų būti įvertinami.

Prieš 27 metus kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Nepriklausomos valstybės atkūrimas buvo išskirtinis politinis įvykis, turėjęs istorinę reikšmę tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui. Šios svarbios šventės rytą žinomi žmonės nutarė paminėti netradiciškai – šaudykloje išmėgindami tikrus ginklus. ,,Nepriklausomybės atgavimą svarbu minėti kiekvienam Lietuvos piliečiui, bet laisve reikia ne tik džiaugtis.

Mirė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Uoka, pranešė Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės biuras. „Amžinybėn iškeliavo šviesus, sąžiningas, Lietuvai atsidavęs žmogus. Signataras K.Uoka visą gyvenimą išliko ištikimas kovotojas už tiesą ir tautines vertybes. Dora ir tauta buvo svarbiausi jo veiklos prasmės orientyrai, tai jis brangino ir saugojo, negailėdamas nei laiko, nei jėgų“, – sakoma šeštadienio vakarą paskelbtoje Seimo pirmininkės užuojautoje.

Vilniaus apygardos teismas antradienį Sausio 13-osios bylose liudytoju apklausė tanko vairuotoją–mechaniką Andžejų Revko, kurio valdomas tankas 1991 metais iš Šiaurės miestelio atvyko iki Radijo ir televizijos pastato S.Konarskio gatvėje. Norėdamas patekti į teritoriją, A.Revko tankas išgriovė netoli pastato esančią betoninę sieną. A.Revko kaltinimai dėl nebuvo pateikti, kadangi jis buvo eilinis, nebuvo įvykdęs konkrečios veikos, nuo kurios būtų nukentėję žmonės.

Nors Seimas ir atsisakė šiemetinę Laisvės premiją skirti pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui, mūsų širdyse ta premija jam įteikta, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. „Ponui V.Landsbergiui ši Laisvės premija priklausė, ir jei ji šiandien neįteikta, aš manau, mūsų širdyje ta premija įteikta jam“, – trečiadienį žurnalistams Seime po iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo sakė V.Adamkus.

Sovietų tankus prieš 25 metus turėjusios sustabdyti barikados prie parlamento statytos iš gimdymo namams skirtų blokų, be brėžinių ir schemų, prisiminė vienas jų statytojų Ričardas Jasponis. Trečiadienį minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Vilniaus statybos tresto Statybos valdybos Nr.3 vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs vyras pasakojo, kaip 1991 metų sausio 13 dieną gavo nurodymą skubiai užtverti prieigą prie Aukščiausiosios Tarybos iš Gedimino prospekto pusės, pastatant barikadą.

Nevyriausybinės patriotinės organizacijos trečiadienį Vilniuje pirmajam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui už nuopelnus laisvei įteikė Laisvės ženklą. „Šiandien yra didžiosios pergalės, aplaistytos krauju ir ašaromis, bet vis dėl to pergalės prieš baisų priešą diena“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė V.Landsbergis. Atminimo ženklą V.Landsbergiui įteikė Medininkų tragedijos liudininkas pastorius Tomas Šernas.

Trečiadienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dienos 25-ąsias metines, pagerbdama 1991 metų sovietų agresijos aukas. Legendinės nuotraukos autorius, fotografas Andrius Petrulevičius įamžinęs sausio 13-osios įvykius pamena ką tuo metu jautė ir matė. „Prieš 12 valandą buvau prie Aukščiausiosios Tarybos, ten ir sužinojome, kad važiuoja tankai. Sėdau į mašiną ir važiavau iš paskos. Vienos karinės mašinos važiavo televizijos bokšto link, kitos suko į Konarskio gatvę.

„Lietuvai nereikia aukų, Lietuvai reikia liudininkų“, – tokie žodžiai buvo ištarti 1991 metų sausio 13-osios išvakarėse. Tačiau aukų išvengti nepavyko. Beginkliai žmonės savo kūnais gynė tautos nepriklausomybę. Gynė iš visos širdies, tačiau krito nuo kulkų arba po bejausmiais rusų tankų vikšrais... Apie tai prieš trejus metus pasakojo televizijos bokšte dirbęs televizijos siųstuvų viršininkas Algirdas Ramanauskas.

Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime. Antradienį V.Landsbergio nebuvo Laisvės gynėjų rikiuotėje, jis BNS patvirtino nebūsiąs ir Laisvės gynėjų susitikime, ir iškilmingame Sausio 13-osios minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet dalyvaudavo.

Lietuvoje antradienį prasidėjo Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, skirti pagerbti 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresijos aukas.   Seime, Vitražo galerijoje, buvo atidengta atminimo lentelė, skirta 1991 metais prisiekusiems gynėjams pagerbti. Lentelę atidengė ir palaimino kunigas Robertas Grigas.   Atminimo lentelėje – 1991 metų sausio 11 dieną gynėjų ir savanorių duotos ištikimybės priesaikos Lietuvos Respublikai žodžiai.

Lietuvoje antradienį prasideda Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, skirti pagerbti 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresijos aukas. Seime, Vitražo galerijoje, bus atidengta atminimo lentelė, skirta 1991 metais prisiekusiems gynėjams pagerbti. Lentelę atidengs ir palaimins kunigas Robertas Grigas. Atminimo lentelėje – 1991 metų sausio 11 dieną gynėjų ir savanorių duotos ištikimybės priesaikos Lietuvos Respublikai žodžiai.

  Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pareiškė nepritariantis Seimo sprendimui neskirti Laisvės premijos Sąjūdžio įkūrėjui, buvusiam Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.   „Visi politikai, nepaisant partijų programų ir ideologinių skirtumų, savo sprendimus turi grįsti ne emocijomis, o vadovaudamiesi istoriniu sąmoningumu ir objektyviais mūsų laisvės kovos faktais“, – pranešime spaudai sakė Vyriausybės vadovas.

Minint pirmąsias Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, politinio kalinio, monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metines, Vilniuje atidengta atminimo lenta. Lentą su bareljefu penktadienio vakarą atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Rusijos valstybės Dūma išsiuntė užklausą prokuratūrai dėl SSRS Valstybės Tarybos įkūrimo legitimumo. Užklausą su prašymu įvertinti nekonstitucinio valdžios instituto, SSRS Valstybės Tarybos legitimumą, buvo surašytas „Jedinaja Rossija“ partijos narių Jevgenijaus Fedorovo ir Antono Romanovo ir skirtas Rusijos Federacijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai, praneša „RIA Novosti“. Dokumente pažymima, kad 1991-ais, be reikiamų pakeitimų įvedimo tvarkos SSRS Konstitucijoje buvo įkurtas naujas, tų...

Penktadienio vidurdienį smagiai nusiteikę į simbolinį posėdį, skirtą paminėti pirmosios atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vyriausybės sudarymo 25-mečiui rinkosi pirmosios Vyriausybės ministrai, buvę ministrų kabineto aparato darbuotojai, diplomatai, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė užuojautą dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, aktyvios visuomenės ir politikos veikėjos Rūtos Gajauskaitės mirties. „Lietuva neteko plataus spektro gebėjimų žmogaus, atsidavusiai dirbusio įvairiose srityse – nuo teisės iki gamtosaugos.

Penktadienį Vilniuje netikėtai mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, socialinių mokslų teisės daktarė, docentė 69 metų Rūta Gajauskaitė, informavo Signatarų klubas. R.Gajauskaitė gimė 1946 metų sausio 24 dieną. Ji studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, baigė Maskvos sąjunginio prokuratūros instituto aspirantūrą ir apgynė disertaciją gamtosauginės teisės tema.

 Eidamas 44-uosius ketvirtadienio vakarą, sausio 15 d., netikėtai mirė ilgametis „Respublikos" žurnalistas Julius Girdvainis. Kolegų ir dienraščio draugų jis buvo laikomas „Respublikos" simboliu., praneša „Respublika“ J.Girdvainis nuo 1989 m. rugsėjo 16-osios pradėjo dirbti neetatiniu dienraščio „Respublika" korespondentu, 1990-ųjų sausį tapo jo etatiniu reporteriu.

 Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, Kovo 11-osios Akto signataras ir buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis siūlo grąžinti šauktinių kariuomenę, kol kyla grėsmės iš Rytų. „Mūsų gynybos reikmės dar pasidės, o gynyba prasideda nuo dvasios. Tikiuosi, kad politikai, pareigūnai, istorikai ir šviesuomenė bus vieningi, nepamirš garbės. (...) Gynėjai, jūsų darbas nebaigtas, budėjimas tęsiasi.

Lietuvos laisvės gynėjai ragina šalies politikus bei diplomatus telkti paramą Ukrainai, priešintis bet kokiam sankcijų Rusijai švelninimui, o siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą grąžinti šauktinių kariuomenę. Tokia rezoliucija pirmadienį priimta Sausio 13-osios išvakarėse Seime vykusiame Laisvės gynėjų susirinkime.

Minint tragiškų Sausio įvykių 24-ąsias metines Generalinėje prokuratūroje vyksta proceso dalyvių susipažinimas su praėjusių metų pabaigoje baigto šio išskirtinio ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasibaigus nustatytam susipažinimo laikui, prokurorai rašys kaltinamąjį aktą ir perduos bylą nagrinėti teisme. Planuojama, kad tai įvyks 2015 metų vasarą, praneša Generalinė prokuratūra. Praėjusių metų lapkritį paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas 69 įtariamųjų atžvilgiu.

 Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Išgirdus, kad Rusija bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems, kurie po 1990-ųjų pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti, tapo aišku, kad duomenys apie tuos jaunuolius yra Maskvoje, mano buvusios Jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijos pirmininkė Dalia Tarailienė.

Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai, paskelbę rytines Donecko ir Luhansko sritis suvereniomis „liaudies respublikomis“, pareiškė savo prioritetu laikantys sąjunginės valstybės su Rusija įkūrimą ir sutartimis grindžiamų santykių užmezgimą su Kijevo vyriausybe bei kitomis šalimis. „Ukraina ir Rusija 23 metus ėjo visiškai skirtingomis kryptimis. Mūsų sistemos – bankų, mokesčių ir finansų - visiškai skirtingos.

 Vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Denisas Pušilinas paskelbė apie pradedamą Donbaso įmonių nacionalizavimą. „Mes neišgalime sustabdyti Donecko liaudies respublikos lūkesčių ir ketinimų. Skelbiame visišką visų srities įmonių nacionalizavimą.

 Skatinamas priešiškumas yra didžiausia žala Lietuvos lenkams, iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime sakė pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai pirmadienį demonstratyviai paliko salę, kai kalbą pradėjo sakyti V.Landsbergis.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, „Balsas.lt savaitė“ žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

 Šiandien sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, kartais pritrūksta vienybės, o politikai neretai asmenines ambicijas ir tikslus iškelia aukščiau paprastų žmonių lūkesčių, Seime minint Laisvės gynėjų dieną teigė parlamento vadovė Loreta Graužinienė. „Deja, šiandien, sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, pripažinkime, vienybės kartais pritrūksta.

Vilniuje šeštadienį vyksta tradicinis Laisvės gynėjų dienai skirtas bėgimas. Tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ sostinėje surengtas 23 kartą. Devynių kilometrų ilgio bėgimo trasa tradiciškai driekiasi nuo Antakalnio kapinių iki Vilniaus televizijos bokšto. Pernai šiame bėgime dalyvavo per 3000 įvairaus amžiaus žmonių. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

Pastaruoju metu LR Prezidentė svetur buvo pamaloninta garbingais titulais ir vardais. Šaunu. Tai pliusai ir Lietuvos vardui. Tačiau norėtųsi matyti tam tikrus Prezidentės darbus namuose. Tiesiog tam, kad žmonėms būtų aiškiau. Juolab, jog D.Grybauskaitė lieka ne tik vienintele kol kas įvardijama pretendente į LR Prezidento postą, bet ir yra reali kandidatė užimti jį antrą kadenciją. D.Grybauskaitė buvo aktyvi, griežta ir reikli formuojant ministrų kabinetą.

 Parengė Stasys Vaitkevičius, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Buvusios Sovietų Sąjungos ekonominio, socialinio, finansinio ir politinio formalaus žlugimo išvakarėse Lietuva, 1990 m. kovo 11-ąją teisiškai atkūrusi savo nepriklausomą valstybę, neišvengiamai susidūrė su daugybe objektyvių ir subjektyvių veiksnių, didele dalimi nulėmusių vyriausybių veiksmus arba bent jau padariusių joms didelę įtaką.

Vasario 16-sios minėjime skambėjo Vytauto Landsbergio priekaištai specialiosioms tarnyboms, savai valdžiai ir kaimynamsprašymas

Lietuva mini 22-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių.

Lavrentijus Berija mums daugiausia žinomas kaip nekaltų žmonių budelis ir moterų prievartautojas. Tačiau kaip tik jis susilpnino Lietuvos rusinimą. Katynės tragedija Praėjusį rašinį baigėme pasakojimu apie tai, kaip į valdžią atėjo L. Berija. Jis greitai išsikovojo Josifo Stalino pasitikėjimą ir 1941 metais buvo paskirtas Liaudies komisarų tarybos (taip tuo laiku buvo vadinama ministrų taryba) pirmininko pavaduotoju.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 21–ąsias įkūrimo metines. Minėjimo renginiai antradienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje prasidėjo kovinės vėliavos įteikimu atkurtai rinktinei ir geriausios metų pajėgų kuopos paskelbimu. Vėliavą rinktinei ir kalaviją geriausiai karių savanorių pėstininkų kuopai įteikė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. „Mums smagu tradiciškai susirinkti ten, kur viskas prasidėjo – Nepriklausomybės aikštėje.