audronė pitrėnienė

Skuodo rajone dėl mero posto varžėsi du kandidatai. Suskaičiavus 22 apylinkių iš 22 balsus, tapo aišku, kad laimėjo Statys Gutautas.  Kiek po 21 val. S. Gutautas jau buvo surinkęs 64 proc. balsų, o A. Pitrėnienė 35 proc. Skaičiuojant balsus šis rezultatas iš esmės ir nesikeitė. Dėl mero posto kovojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Stasys Gutautas ir Lietuvos regionų partijos kandidatė  Audronė Pitrėnienė.

Skuodo rajono mero rinkimų antrajame ture galima išvysti seniai matytą veidą – buvusią ministrę Audronę Pitrėnienę, kurios karjera politikoje pažymėta ne viena kontroversiška istorija. Buvusi darbietė rinkimuose dalyvauja su Lietuvos regionų partija.Ji antrajame turė varžysis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu Stasiu Gutautu. Pirmajame ture A. Pitrėnienė surinko 23,09 proc. balsų, S. Gutautas – 33,26 proc.

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Švietimo ir mokslo ministerijos skyriaus sveikinime Mokslo ir žinių dienos proga įsivėlė klaida. Užuot pasveikinusi moksleivius su rugsėjo 1-ąja, Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė savo sveikinime rašo: „Sveikiname mokytojus, mokinius ir jų tėvelius su rugsėjo 1-ąją“. Portalas tv3.lt primena, kad pernai tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo sveikinime Mokytojo dienos proga taip pat įvėlė rašybos klaidą.

Net ir baigus kadenciją parlamente galima išlikti pirmuose žiniasklaidos puslapiuose. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė – geriausias pavyzdys. Buvusi politikė įsidarbino pas tuos, kuriems buvo ypač dosni dar sėdėdama valdžios Olimpe. „Mes turime visuomenę, kurioje politika ir partijos sukurtos tam, kad kurtų partines darbo vietas. Ne tam, kad atstovautų vienų ar kitų gyventojų interesams, o tam, kad kurtų darbo vietas“, - sako Seimo narė Aušra Maldeikienė.

 Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasitraukė iš Darbo partijos. Ji BNS patvirtino žinią apie pasitraukimą, tačiau plačiau neaiškino sprendimo priežasčių. „Taip, o negalima? Tikrai neaiškinsiu“, – sakė A.Pitrėnienė. Paklausta, ar toliau dalyvaus politikoje, ji sakė, jog tai – asmeninis dalykas. Trečiadienį paskelbta, kad A.Pitrėnienė nebedirba Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro padalinyje Palangoje.

Po kreipimųsi į teisėsaugą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pradėto tyrimo buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė išėjo iš darbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. „Taip, tai yra tiesa. Jums nesuvokiama yra, kad taip dergti žmogų ant visos Lietuvos, kai aš negalvoju, kad aš kažką nusikaltusi. Kodėl aš turiu to klausytis, kam man šito reikia?“ – trečiadienio vakarą paklausta dėl ko išėjo iš darbo, naujienų portalui 15min.lt sakė A.Pitrėnienė.

Noras už svetimus pinigus važinėtis itin prabangiais džipais skandina ne tik Kildišienę. Štai Kauno profesinės mokyklos direktorė už mokesčių mokėtojų pinigus nusipirko dar brangesnį džipą nei Karbauskio bičiulė - už tarnybinį visureigį pedagogė paklojo 60 tūkstančių eurų. Aiškėja, kad važinėti prabangiai direktorei galėjo padėti buvusi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, šiuo metu dirbanti būtent toje pačioje mokykloje. 225 arklio galių dyzelinis variklis.

Buvusią švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę per visus kadencijos metus teko matyti visokią. Laidoje „Pakartok!“ aktorius Šarūnas Banevičius pasistengė ir įkūnijo ministrę, pabrėždamas visas ryškiausias A. Pitrėnienės savybes. Aktorius visų pirma pabrėžė, kad jam kliuvo itin sunkus uždavinys, mat vien jau vyrui vaidinti moterį nėra taip paprasta. Tačiau jau savo išvaizda ir atsineštu varpeliu aktorius papirko komisiją.

Buvusi švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė eidama pareigas buvo dosni Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, jame dabar ir įsidarbino. Naujoji ministerijos vadovybė centre šiuo metu atlieka auditą. Viename iš paskutinių buvusios premjero Algirdo Butkevičiaus vadovautos Vyriausybės posėdžių šiam centrui A.Pitrėnienės siūlymu skirtos patalpos Palangoje.

Galimas Širvintų Meno mokyklos jungimas su Sporto mokykla atskleidžia daugiau, nei norėtų parodyti rajono merė, Darbo partijos narė Živilė Pinskuvienė. Į redakciją kreipėsi sunerimęs Širvintų gyventojas, kuris nusprendė papasakoti, kaip merė tvarkosi su savo aplinkoje esančiais neištikimais darbuotojais. Paskutinė situacija, jo duomenimis, Meno mokyklos jungimas su Sporto mokykla. Tai, anot jo, siekiama iš Švietimo įstaigų administracijų išpurtyti Darbo partijai neištikimus asmenis.

Naujoji septynioliktosios Vyriausybės Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė spėjo užsitikrinti ne tik ją pasiūliusiųjų į ministres, bet ir didelės švietimo bendruomenės pasitikėjimą. Iki šiol ji vadovavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), vykdančiam mokslo ir studijų sistemos stebėseną. Be to, ji visą laiką ir dirbo švietimo srityje. Todėl nenuostabu, kad ji sulaukė tokio palaikymo.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė priėmė sprendimą didinti kompensacijoms skirtas lėšas, kad už studijas sumokėtus pinigus galėtų susigrąžinti kuo daugiau gerai besimokančių studentų. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. 2016 m. šiam tikslui iš viso bus skiriama beveik 5 mln. eurų.

Seime pateikti pirmieji parlamentarų siūlymai 2017 metų biudžete papildomai numatyti lėšų. Melioracijai siūloma rasti 34,7 mln. eurų, o pedagogų atlyginimams bei kitoms švietimo sistemos reikmėms - 51,8 mln. eurų. „Darbiečiai“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė siūlo 35,4 mln. eurų numatyti pedagogų darbo apmokėjimui, 2 mln. eurų - doktorantų stipendijoms laipsniškai didinti, 6,2 mln.

Darbo grupei antradienį bandant pakoreguoti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą, ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad ilgalaikė pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa nestartuos nuo 2017 metų sausio. „Aš manau, kad programos startas ir neturi būti sausį.

Šiemet įvedus privalomą priešmokyklinį ugdymą švietimo ir ugdymo įstaigose rugsėjo 1-ąją laukiama 30 tūkst. 250 šešiamečių. Kaip BNS informavo Švietimo ir mokslo ministerija, tai yra 556 vaikais daugiau nei pernai. Praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė 98 proc. šešiamečių. „Apie 30-40 naujų grupių turi atsidaryti, kalbame tik apie 1,8 proc.

Lietuvai pakaktų dviejų - trijų didesnių universitetų, sako švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Tačiau ji priduria nematanti pagrindo priverstinai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir sako, kad „pats gyvenimas tai sutvarkys“. „Žinot, jei taip jau drastiškai - du trys universitetai dideli ir viskas“, - Žinių radijui antradienį sakė A.Pitrėnienė, paklausta, kelių universitetų reikia Lietuvoje. Tačiau ministrė neįvardijo, kurių universitetų Lietuvai nereiktų.

Seimas trečiadienį priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas. Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 67, keturi buvo prieš, 31 parlamentaras susilaikė. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.

Siekiant didinti mokinių susidomėjimą mokslu, Lietuvoje steigiami dešimt STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo – centrų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė paskelbė centrų kūrimo vietas. Savivaldybių – regionų centrų – merams įteikti simboliniai sertifikatai, patvirtinantys STEAM centro steigimą savivaldybėje.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino  Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo vaikų švietimo plėtra“. Šio projekto lėšos skiriamos ir neformaliojo vaikui švietimo krepšeliui finansuoti. Vyriausybė jau anksčiau patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriuose numatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelis nuo balandžio 1 d. bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Abiturientų skaičiui mažėjant finansavimas studijoms 2016 m. išlieka stabilus, didinamas priėmimas į IT specialybes. Priėmimui į aukštąsias mokyklas šiemet kaip ir pernai numatoma per 8 mln. eurų. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2016 m. pirmakursių studijoms aukštosiose mokyklose pagal studijų sritis. „Džiaugiamės, kad valstybė išlaiko stabilų finansavimą studijoms, nors abiturientų skaičius kasmet mažėja.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) papildomų pinigų padidinti mokytojų algoms šiemet ketina paimti iš lėšų, anksčiau numatytų neformaliajam vaikų ugdymui, o šioms reikmėms pinigai bus kompensuoti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų.   „Mitas – kad bus nuskriausti vaikai, nes nebebus neformaliojo krepšelio. Pareiškiu atsakingai – jis buvo ir bus“, – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete garantavo švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.

Trečiadienio vakarą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako gavusi patikinimą, kad Vyriausybė rado papildomus 2 mln. eurų mokytojų algų kėlimui nuo rugsėjo. Ji aiškino su A.Butkevičiumi nekalbėjusi apie tai, iš kur tie pinigai bus paimti. Tačiau premjeras anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad 2 mln. eurų mokytojų algų didinimui tikimasi rasti peržiūrint švietimo reikmėms skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Dar papildomus 6 mln.

Seimo narys Andrius Mazuronis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu įvertinti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės bandymą daryti įtaką Vilniaus savivaldybei. Sausio 28 d. žiniasklaidoje buvo paviešinta informacija apie Švietimo ir mokslo ministerijos duotus nurodymus Vilniaus savivaldybei „derinti“ sąrašą mokyklų, kurioms turi būti skirtos lėšos renovacijai, su konkrečiais Seimo nariais.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį posėdyje nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.

Mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus kuriamas Kaune, antradienį pranešė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Statyti šį centrą taip pat pretendavo Vilniaus savivaldybė. „Judėsime greitai, pabaigą matome apie 2018 metus“, - žurnalistams sakė ministrė.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad valdžiai neatsižvelgus į iškeltus reikalavimus, sausio pabaigoje planuojamas trijų dienų pedagogų streikas vyks. Švietimo profesinės sąjungos vadovas taip pat pažymi, jog mokytojai mato laisvų lėšų jų reikalavimams įgyvendinti ne tik peržiūrint biudžetą, bet ir tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) asignavimų.

Vyriausybė pritarė, kad nuo 2016 metų rugsėjo pirmo kurso studentai gautų didesnes skatinamąsias stipendijas, tačiau dėl to gali didėti įmokos už mokslą studijuojantiems savo lėšomis. „Siūloma metams skiriamas išlaidas studentams skatinti didinti 24 procentams. Skiriama suma vienam studentui metams padidėtų nuo 2,5 bazinės socialinės išmokos (BSI) iki 3,1 BSI, tai yra nuo 95 iki 117,8 euro“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Streikuoti kitą savaitę besirengiantiems mokytojams švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė žada dar ieškoti papildomų lėšų, bet konstatuoja, kad visų jų reikalavimų įgyvendinti nebus galima. Į taikinimo posėdį Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį susirinkę švietimo profsąjungų vadovai su įvairių ministerijų atstovais tariasi dėl streiko reikalavimų.

 2014–2020 m. ES struktūrinio finansavimo etapu atnaujinama 13 valstybinių kolegijų studijų infrastruktūra atitiks moderniam studijų procesui keliamus reikalavimus. Šiam tikslui skiriama 17,535 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl projektų finansavimo. „Rengiant būsimus specialistus būtina atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas ir augančius darbdavių reikalavimus priimamų specialistų kvalifikacijai.

Švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms planuojant gruodžio 8 dieną rengti mokytojų streiką, reikalaujant gerinti ugdymo kokybę ir kurti tinkamas sąlygas mokiniams bei juos mokantiems mokytojams, tv3.lt pasidomėjo, kaip mokytojų darbo uždarbis atrodo kitų profesijų kontekste.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad tam kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų. Švietimo profesinės sąjungos reikalauja, kad mokinio krepšelis kitąmet dviem etapais būtų atkurtas iki 2009-ųjų lygio: nuo sausio 1-osios - iki 1045 eurų, nuo rugsėjo 1-osios - iki 1093 eurų. Anot ŠMM, vien šiems reikalavimams įgyvendinti kitąmet reikėtų numatyti 77,8 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė mokytojų profesinių sąjungų planuojamą įspėjamąjį streiką sako vertinanti teigiamai - demokratinėje valstybėje visi turi teisę išsakyti savo poziciją. Švietimo profesinės sąjungos sveikina ministrės poziciją tikindami, kad planuojamas streikas nukreiptas ne prieš ją, o prieš Vyriausybės politiką. „Aš manau, kad normalu, visose demokratinėse valstybėse kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę.

Vilniui pageidaujant, kad mokinio krepšelio lėšos būtų peržiūrimos kas mėnesį, o ne kartą metuose, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad problemas perskirstant lėšas ugdymo įstaigoms turi spręsti pati savivaldybė.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta viešosios konsultacijos dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų nuostatų įgyvendinimo. Konsultacijos skirtos mokyklų direktorių pavaduotojams. „Esame priėmę daug gerų, į mokinį ir mokytoją orientuotų, dokumentų, bet svarbiausia yra tai, kad jie veiktų mokyklose.

 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad kuriant suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterį būtinas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, o Klaipėda turėtų tapti centru, kuriame būtų vystomos šios specifinės kompetencijos.

 Lietuva mokinių pavėžėjimui kasmet paskirsto dešimtis geltonųjų autobusų, tad būtinybės paramai iš užsienio nėra. Tačiau mokykloms autobusų nebus per daug, todėl Lenkijos skirta parama lenkiškoms mokykloms - gražus gestas savo tautiečiams, teigia švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Viskas čia labai normalu, manau, kad puiku, ir mes savo lietuviškoms mokykloms Lenkijoje esame davę ne vienus metus po autobusą.

 Nuo spalio savivaldybėse įsigaliojus 15 eurų dydžio neformalaus ugdymo krepšeliui, mažinti kainų būreliai nebus įpareigoti, tačiau problemą turėtų išspręsti pati rinka, mano švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Rinka yra visagalė: jei tėvai neprotestuos prieš kainos nepasikeitimą atsiradus krepšeliui, tai taip ir liks (...). Jei atsinešame savo 15 eurų, vadinasi, mokame jums mažiau 15 eurų. Jei nesutinka mažinti, praktiškai kito kelio nėra, reikia atsiimti vaikus.

Šiemet norintiems studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, kai kuriose studijų programose, užteko tik minimalių rezultatų. Aukštosioms mokykloms priimant studentus buvo rekomenduota įvesti minimalų konkursinį balą: kolegijoms – 0,8, o universitetams – 1, tikintis, kad pačios aukštosios mokyklos apsispręs pakelti kartelę dar aukščiau. Kai kuriose kolegijose su šiuo minimaliu balu buvo gali studijuoti net valstybės finansuojamose vietose, nes konkurencija nebuvo tokia didelė.

Lietuvoje vis dar populiariausia išlieka socialinių mokslų sritis užimdama 41 proc. ir nustumdama į šalį likusias studijų sritis. Nors tai ir liūdna žinia Lietuvos darbo rinkai – matomos jaunos ir teigiamos tendencijos. Tarp dešimties populiariausių universitetų studijų programų – trys medicinos ir dvi informacinių technologijų programos. Šis faktas džiugina ne tik Švietimo ir mokslo ministeriją, bet ir verslininkus.

Auga pretendentų į profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet profesinėse pageidauja mokytis 5 proc. daugiau pirmakursių nei pernai tuo pačiu metu. Mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą beveik 13 tūkstančių moksleivių, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak pranešimo, nors priėmimas dar tęsis iki rugsėjo, keletas profesinių mokyklų jau perpildytos. „Džiaugiuosi, kad vis daugiau jaunų žmonių kryptingai renkasi profesines mokyklas.

Aukštosioms mokykloms, konkuruojant dėl studentų, vis dažniau siūlo naujas ir įmantrias specialybes su skambiais pavadinimais. Universitetai ir kolegijos rengia reklamines kampanijas ir bando prisivilioti kuo daugiau studentų, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Švietimo ir mokslo ministerija pateikė sąrašą net vienuolikos aukštųjų mokyklų, kurių studijų programos nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, o kai kuriais atvejais nesulaukė nė vieno stojančiojo.

Visos šalies savivaldybės dar šiemet galės gauti papildomų lėšų neformaliajam vaikų švietimui. Tokia galimybė sudaryta švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei patvirtinus neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo 2015 metais tvarkos aprašą. Iš valstybės biudžeto tam skiriama 3 mln. 240 tūkst. eurų. „Džiaugiamės, kad daugiau vaikų galės dalyvauti neformaliajame švietime.

 Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikams skirtoje lituanistėje stovykloje Alantoje apsilankiusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ne tik stebėjo, kaip jie mokosi juostų rišimo ar vilnos vėlimo meno, bet ir pati išbandė kalvio amatą. Kaip teisingai kalti įkaitusią geležį, ministrei aiškino dešimtmetis iš Karelijos Respublikos šiaurės vakarų Rusijoje, pats visa dieną mokęsis kalvystės meno. Tokia unikali amatų diena – tik viena iš lietuvių kilmės jaunimui skirtų renginių.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė penktadienį lankysis Švėkšnos specialiojo ugdymo centre Šilutės rajone. Ministrė susitiks su centro bendruomene, susipažins su jo pertvarkos eiga, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Šis centras nuo balandžio perduotas Švietimo ir mokslo ministerijai. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė iki rugsėjo 1 dienos turi parengti detalų centro pertvarkos planą.

 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, susitikusi su Lietuvos studentų sąjungos atstovais, aptarė kovos su akademiniu nesąžiningumu, doktorantų stipendijų kėlimo, spartesnės studentų bendrabučių renovacijos ir kitus akademinei bendruomenei aktualius klausimus. Ministrė pakvietė studentus prisijungti prie savo visuomeninių padėjėjų komiteto. Švietimo ir mokslo ministrė pažymėjo akademinio sąžiningumo svarbą.

Mokslo metai neilgės. Tokį sprendimą priėmė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Susitikau su mokinių ir pedagogų organizacijomis, mokyklų bendruomenėmis, socialiniais partneriais – visi beveik vienbalsiai pasisako už tokią mokslo metų trukmę, kokia yra dabar“, – sako ministrė. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, šiuo metu nesame tinkamai pasirengę mokslo metų ilginimui. Geriau pasirūpinti, kaip neprarasti nė vienos pamokos per tokios trukmės mokslo metus, kokia ji yra dabar.

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje Apeliaciniame teisme ketvirtadienį liudijusi švietimo ir mokslo Audronė Pitrėnienė neigė gavusi 15 tūkst. litų premiją už sėkmingus Seimo rinkimus. „Jokių pinigų nesu gavusi, nei tos sumos, nei kitos. Iš tikrųjų aš įsijungiau į visą procesą prieš pat rinkimus, pakviesta skyriaus (Skuodo - BNS)“, - sakė gynėjų prašymu liudijusi A.Pitrėnienė. 2004 metais politikė laimėjo parlamentarės mandatą vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Būtina tobulinti teisės aktus ir skatinti didesnį švietimo įstaigų bendradarbiavimą, kad visos mokyklos galėtų pasinaudoti modernia profesinių mokyklų baze. Tai šiandien sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitikime su Profesinių mokyklų asociacijos nariais. "Beveik pusė šalies profesinių mokyklų aprūpinta pačia naujausia praktinio mokymo įranga. Svarbu, kad ja galėtų naudotis visi norintieji įgyti profesiją ar atitinkamą kvalifikaciją, - sakė ministrė.