atradimai

Net 134-erius metus – tiek laiko vienoje amerikiečių generolo statuloje paslėpta išbuvo dėžė su palikimu ateities kartoms. Dabar ją ne tik pavyko surasti, bet ir atverti. Pilietinio Amerikos karo laikus menantys reliktai įvertinti apvalia suma. Mokslininkai atsargiai atveria metalinę dėžę, kurioje ateities kartoms amerikiečių palikti reliktai – iš viso net 60 istorinių objektų.

Neįtikėtinas ir itin svarbus medicinos atradimas – Amerikos mokslininkai sukūrė sušvirkščiamą preparatą, kuris padeda išgydyti stuburo traumos sukeliamą galūnių paralyžių. Mokslininkai jau privertė vėl judėti paralyžiuotas pelių galūnes ir tikisi kuo greičiau pradėti klinikinius bandymus su žmonėmis.  Į priekį kapanojasi laboratorinė pelė paralyžiuotomis galinėmis letenomis.

Didžiosios sinagogos vietą Vilniuje tyrinėjantys archeologai, atidengę svarbiausią šventovės dalį, šiemet rado komplekso kolonų liekanas, dekoruotą grindų mozaiką, tarp radinių – rankos formos ritualinė Toros rodyklė.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Išorinis Saulės atmosferos sluoksnis – Saulės vainikas – yra beveik 1 000 kartų karštesnis už Saulės paviršių. Nors vis dar nėra aišku, kas lemia šį neįprastą skirtumą, gali būti, kad mokslininkai jau greit šią mįslę įmins. Pernai Europos kosmoso agentūros dirbtinis palydovas „Solar Orbiter“ padarė pirmąsias Saulės nuotraukas, užfiksuotas kaip niekad arti žvaigždės paviršiaus.

Tyrėjai pateikė naujų įžvalgų apie vieną seniausių archeologinių paslapčių – puodynių lygumą, esančią kalnuotoje šiaurinėje Laoso dalyje. Ten yra daugiau nei 2 100 didelių, tačiau skirtingo dydžio megalitinių akmeninių puodynių. Kai kurių jų ilgis siekia beveik 3 m. Ši vieta jau seniai pavergė archeologų vaizduotę. Dabar vyrauja nuomonė, kad anksčiau čia buvo laidojami žmonės, nes vykdant kasinėjimus buvo rasta žmonių ir net vaikų griaučių liekanų.

Luksore Egipte – sujudimas. Štai šie visai neseniai atkasti griuvėsiai reiškia svarbią naujieną – atrastas didelis, kadaise „prarastas“ senovės faraonų miestas. Jis buvo pastatytas prieš daugiau nei 3400 metų – kai valdė vienas galingiausių Egipto faraonų – Amenhotepas III. Tiesa, griuvėsiai slepia daug daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – čia pat gali rasti ir griaučių. Čia tokių ne vienas.

Šylant orams ir laisvėjant karantino ribojimams, į gamtą traukia ir metalo ieškikliais apsiginklavę tautiečiai. Tokia situacija itin nerimą kelia paveldosaugininkams, mat naują pramogą atradę žmonės kartais netyčia suardo unikalias teritorijas, o kai kurie kaip juodieji archeologai specialiai ieško vertybių ir iš to bando pasipelnyti. Kultūros paveldo specialistė rodė įvairius radinius, kuriuos į Kauno skyrių sunešė gyventojai.

Įspūdingų mumijų ir trofėjinių galvų iš ikikolonijinės Pietų Amerikos laikų. Tiesa, archeologiniai eksponatai demonstruojami ne kokiame muziejuje – Peru pareigūnai juos rado vieno žmogaus namuose – pačiame miesto centre. Radinys, kurio tikrai niekas nesitikėjo. Pareigūnai medinių dėžių turinį apžiūri ir viską fiksuoja Peru pietuose esančio Kusko miesto centre. Čia stūksančiuose namuose jie aptiko net pusšimtį dėžių su įspūdingais ir šiurpiais archeologiniais radiniais.

Klausimai apie tai, ar yra gyvybės formų ne tik mūsų, Žemės, planetoje, ne vieną šimtmetį domino žmones. Ir nors mokslininkai šia tema kalba labai atsargiai, vis tik yra keletas įvykių, kurie yra gana įdomūs šios temos entuziastams. Pulsarų atradimas Britų astronomė Dame Jocelyn Bell Burnell buvo pirmoji, kuri 1967 m. atrado pulsarą, kai pastebėjo radijo pulsarą. Nuo to laiko pastebėti ir kitokio tipo pulsarai, skleidžiantys rentgeno ir gama spindulius.

Sausio 27-ąją žiūrovų pamiltai aktorei Larisai Kalpokaitei sukanka 63-eji. Ir nors iki pat karantino savo gimtadienius ypač mėgusi švęsti moteris šįsyk jį sutinka be didelės kompanijos, aktorė tik šypteli, kad šiandien dienai ji itin jaučia artimųjų palaikymą. „Aš neatsitraukiu nuo telefono visą dieną“, – nuotaikingai pripažįsta aktorė.

Dvi naujovės pasaulyje – laboratorijoje užaugintą vištieną, kurią kaip visiškai saugią jau patvirtino Singapūras, ir autonominius taksi, kurių net 25 išriedėjo į Honkongo gatves. Taksi automobilis be vairuotojo jau važiuoja pasiimti savo kliento. Vadinamasis „robotaksi“ – pasaulyje dar neregėta naujovė. Į gatves 25 „robotaksi“ automobiliai išriedėjo Honkonge.

Puiki žinia Lietuvos istorijos tyrinėtojams ir mylėtojams – istorikai rado ilgiausiai prieš sovietų okupaciją kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkerį-slėptuvę.  Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondui įsigijus Pinkevičių namą Papiškių kaime, Utenos rajone, ir pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, istorikai pradėjo ir tyrimus, kurių metu po namo duonkepiu rado Siaubūno slėptuvę.

Siekdami atstatyti iki Antrojo pasaulinio karo mieste stovėjusią liuteronų bažnyčią, iš kurios telikę tik pamatai, archeologai atrado ne tik senųjų uostamiesčio gyventojų palaikus, bet ir įrodomų, kad tarpukariu bažnyčioje buvo elektra. Vis tik daugiausia mįslių archeologams sukėlė atkasta tą laikmetį lenkianti šildymo sistema. Jos veikimo principo nepavyksta įminti iki šiol. Archeologė Greta valo indų šukes, kurias surado kasinėdama Švento Jono bažnyčios pamatus.

Rekonstruodami vieną pagrindinių Kretingos gatvių darbininkai aptiko senąją Kretingą. Prieš darbininkų ir archeologų akis atsivėrė daugiau kaip tūkstantis archeologinių radinių. 200 jų – muziejinės vertybės. Tęsdami tyrimus, mokslininkai rado ir vienas ant kito tiestus senuosius grindinius, taip pat net septynioliktame amžiuje čia gyvenusių kretingiškių namų liekanas. Darbininkai pačiame Kretingos centre atsargiai šluoja žemes nuo didžiulių akmenų.

Atliekant Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros rekonstrukcijos darbus, šventoriuje darbininkai atkasė prieš daugiau nei penkis šimtus metų palaidotus palaikus. Kapai siekia laikus, kai šalyje siautėjo maras ir kitos ligos. Tačiau specialistai ramina, kad užkrato pavojaus nėra. Rekonstruojant Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrą, darbininkai šventoriuje rado prieš penkis šimtus metų palaidotus palaikus. Kaulams atidengti prireikė dviejų dienų kruopštaus darbo.

Festivalis „Jauna muzika“ pristato 2016 m. programą, ją sudaro net keturi pagrindiniai koncertai, taip pat vakarinė programa festivalio klube „Paviljonas“, diskusija ir keturios žymių muzikos kūrėjų ir muzikologų paskaitos.

Lietuvos turizmo departamento duomenimis, pagal iš Azijos šalių į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių pirmauja Japonija. Per pirmą 2014 m. pusmetį turistų iš Japonijos atvyko net 37,5 proc. daugiau.

Nė vienas mokslininkas negalėtų perskaityti visų savo srities darbų – bet mašinos, besirausdamos mokslinėje literatūroje, atradimus daro pačios. Praeitų metų gegužę superkompiuteris iš San Chosė, Kalifornijoje, per porą valandų perskaitė 100 tūkst. tyrimų. Duomenyse jis rado pasislėpusią visiškai naują biologiją. Kompiuteris KnIT yra viena iš nedaugelio sistemų, plečiančių pažinimo ribas be žmogaus pagalbos. „KnIT“ dokumentus skaitė ne kaip mokslininkas – tai būtų užtrukę visą amžinybę.

Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendžius didžiausio kada nors Lietuvoje įvykdyto plėšimo, per kurį 2008 metais pavogtos itin brangios, milijonais vertinamos ikonos, bylose.

Žemės drebėjimas San Franciske, badas Airijoje, Titaniko tragedija – istorijoje yra daugybė milžiniškų tragedijų, nusinešusių tūkstančius gyvybių. Tačiau, kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, ne visos pasaulį ištikusios katastrofos buvo tik žudančios ir naikinančios, nepalikusios jokio teigiamo pėdsako istorijoje. Listverse.com pristato 10 tragedijų, kurių baigtis nulėmė teigiamus pokyčius.

Šiandien Panevėžio apygardos teisme po pertraukos turėtų būti atversta didžiausio kada nors Lietuvoje įvykdyto plėšimo, per kurį buvo pavogta itin brangi, milijonais vertinama ikonų kolekcija, byla. Prieš Panevėžio teismą stos septyni kaltinamieji – Artūras Barasa, Saulius Jankūnas, Nikolajus Glotko, Aleksandras Bespalovas, Remigijus Byčius, Saulius Navickas ir Leonidas Epelbaumas.

 Garsiuose pasaulio kino festivaliuose sulaukę išskirtinio dėmesio ir apdovanojimų kūrėjai šių metų festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatomi programoje „Atradimai“. Debiutuojantys režisieriai dešimtyje juostų kalba aktualiomis ir netikėtomis temomis, kiekvienas radęs savą idėjos perteikimo formą. „Kino pavasaris“ šios programos filmų siūlo nepraleisti ypač ieškantiems kažko naujo, nematyto ir neatrasto kine.

Nuo žilos senovės žmonės pakeldavo akis į dangų ir stebėjo žvaigždynus. Vienos ar kitos žvaigždės pasirodymas dangaus skliaute reiškė naujų darbų ir gyvenimo ciklų pradžią. Žinomas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas neseniai pristatė knygą „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“. Daugiau nei dvidešimtmetį tyrinėjant išlikusius istorinius šaltinius, etnografinius ir tautosakinius duomenis, pavyko užčiuopti lietuviškus Zodiako pėdsakus.

Bulgarijoje archeologai aptiko seniausią Europos miestą, gyvavusį daugiau nei prieš 6 tūkstančius metų. Profesorius Vasilis Nikolovas aptiko miestą netoli druskos įdubų Provadijos miesto kaimynystėje. Provadijos savivaldybė yra Varnos regione, Šiaurės rytų Bulgarijoje. Ten pat aptikta ir pirmoji druskos gamykla Europoje.

Rugsėjo 20 dieną JAV Harvardo universitete bus įteiktos Antinobelio premijos („Ig Nobel prize“), kitaip dar vadinamos Šnobelio premijomis, kurios skiriamos už pačius kvailiausius ar beprasmiškiausius atradimus bei išradimus. Jau 22-ąjį kartą vyksiančiuose apdovanojimuose premiją gali tikėtis pelnyti mokslininkai, kurie „pirmiausiai priverčia žmones juoktis, o vėliau – susimąstyti“, skelbia organizatorių šūkis.

2012 m. liepos pabaigoje penkiolikos lietuvių speleologų laukia nepaprastas nuotykis – vienas iš didžiausių urvotyros klubų Baltijos šalyse „Aenigma“ jau ketvirtąjį kartą organizuoja kelionę į „pasaulio dugnu“ bei „Everestu po žeme“ tituluojamą giliausią urvą Žemėje. Galbūt šiemet lietuviui narui pavyks pasiekti naują pasaulio urvų gylio rekordą? Vakarų Kaukazo kalnuose esantis Kruberio – Voronjos urvas – tai šiuo metu giliausias žinomas urvas Žemėje.

Turbūt daug kam teko girdėti, kad tik maža dalis užpatentuotų išradimų yra komerciškai sėkmingi. Vienais duomenimis, save atperka 10 proc., kitais – žymią grąžą sukuria tik 5 proc. patentų. Ką daryti, kad patentai būtų sėkmingi? Žinoma, dažniausiai galvoje turimas tiesioginis atsipirkimas honorarų ar didesnės parduodamų produktų kainos, galimos dėl turimo monopolio, pavidalu. Kitus atsipirkimo ar gaunamos naudos faktorius įvertinti daug sunkiau.

Senoji verslininkų karta nesupranta interneto. Lietuviškų startup'ų kūrėjai ieško į internetą orientuotų žmonių ir jų neranda. Sėkmingai į internetinius projektus investuojantys žmonės į internetą žiūri tik kaip į investavimo galimybę. Tačiau su internetu užaugusiam ir tamsiausiuose jo užkampiuose pabuvojusiam man internetas yra gyvenimo dalis, o dažnai ir pats gyvenimas. Ne tik rasti informacijai, kaip sakiau mamai prašydamas, kad įsivestume internetą.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijų konkursui. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet numatoma apdovanoti tris iškiliausius užsienio lietuvius. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus palaikyti glaudžius dalykinius ryšius su Lietuva, būti Lietuvos mokslo ambasadoriais užsienio šalyse ir su žymiausiais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Senovės Ankoro miestas žlugo dėl narsių, tačiau neskėkme pasibaigusių bandymų įveikti sausrą, teigia mokslininkai.Senovės Ankoro miestas, garsėjantis kvapą gniaužiančia Ankor Vato šventykla, žlugo dėl narsių, tačiau neskėkme pasibaigusių bandymų įveikti sausrą, teigia mokslininkai. Dydysis Ankoro miestas Kambodžoje, įkurtas IX amžiuje, buvo khmerų imperijos, didžiausios žaidėjos pietrytinėje Azijoje beveik penkis amžius, sostinė.

Anksčiau daugumą svarbiausių atradimų fizikos, chemijos ir medicinos srityse padarydavo iki 40 metų amžiaus mokslininkai, tačiau laikai pasikeitė, atskleidė tyrimas. Ohajo universiteto (JAV) ekonomikos profesorius Bruce'as Weinbergas ir Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkas Benjaminas Jonesas nusprendė išsiaiškinti, kokio amžiaus mokslininkai per praėjusį 100 metų padarė svarbiausius atradimus fizikos, chemijos ir medicinos srityse.

Gražutės regioninio parko plotas - beveik 32 tūkstančiai hektarų, įsteigtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą kraštovaizdį su Šventosios aukštupiu, jų ekologinę sistemą bei kultūros paveldą. Daugiau nei pusę parko užima miškai. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, išlikusi dar nuo senovinio miškų masyvo. Čia tyvuliuoja grožiu pasižymintys Luodžio, Švento, Dūkšto, Šiurpio, Zalvo, Samavo ir kiti ežerai.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė tikisi, kad su „Hitachi“ investicijomis į „atomą“ Lietuvą pasieks ir vėžinių susirgimų gydymo kokybę gerinanti Japonijos mokslininkų ištobulinta protonų pluošto terapija. Oficialų darbo vizitą Japonijoje tęsianti Lietuvos parlamento vadovė bei vicepirmininkai Algis Čaplikas ir Virginija Baltraitienė apsilankė „Hitachi, Ltd.

Švedijos Nobelio premijos komitetas 2011 m. Nobelio medicinos premiją skyrė trims JAV ir Prancūzijos mokslininkams. Šiemet ši premija buvo padalinta perpus ir skirta amerikiečiui Bruce'ui A. Beutlerui ir prancūzui Jules A. Hoffmannui už jų atradimus, susijusius su įgimto imuniteto stiprinimu. Antroji premijos dalis atiteko amerikiečių mokslininkui Ralphui M. Steinmanui už dentritinių ląstelių atradimą ir jų vaidmens įgyjamo imuniteto procesuose tyrimus. 10 mln. Švedijos kronų (apie 3,8 mln.

Šiaurės Atlanto vandenyne mokslininkai aptiko giliai po nuosėdomis palaidotą vietovę su upių išgraužtomis vagomis ir viršukalnėmis.Geologai šį maždaug 56 mln. metų senumo pasaulį aptiko naudodami naftos kompanijoms rinktus duomenis, praneša LiveScience.com. „Tai atrodo kaip dalies teritorijos prie kranto žemėlapis. Tai kaip senovinis fosilijų kraštovaizdis, užkonservuotas 2 kilometrų gylyje po jūros dugnu“, – teigė vyresnysis tyrėjas Nicky White.

Nešiojamieji ir internetiniai kompiuteriai  daugeliui tapo kasdienėmis darbo priemonėmis, be kurių sunku apsieiti. Tad vis daugiau žmonių susiduria su labai nemalonia situacija juos praradę: duomenis kietajame diske šifruoja retas, tad vagystės ar kompiuterio pametimo atveju asmeninė ir tarnybinė informacija gali patekti į svetimas rankas. Patirta žala gali būti nepalyginamai didesnė už naujo kompiuterio kainą.

Kelią Taidžou mieste (Dziangsu provincija) Kinijoje tiesę darbininkai maždaug 2 metrų gylyje iškasė kelis medinius karstus. Viename iš jų archeologai aptiko moters mumiją, kuriai, kaip manoma, yra 700 metų, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinxua". Šioje miesto dalyje vykdant žemės kasimo darbus, 1979 – 2008 m. buvo rastos 5 mumijos. Pasak specialistų, visos jos - Mingų dinastijos laikų.

Politikams nedrąsiai prakalbus apie sunkmečio pabaigą, Lietuvos jaunimas nesnaudžia ir jau po didžiųjų metų švenčių itin aktyviai suskato planuoti vasaros keliones į užsienį. Įdarbinimo paslaugas studentams Jungtinėse Amerikos valstijose siūlančios organizacijos stebisi, kad šiemet norinčių išvykti į svajonių Ameriką skaičius žymiai išaugo, nors tokia kelionė ir reikalauja nemažų investicijų.

  NASA Astrobiologijos instituto (NAI) vadovas Karlas Pilčeris (Carl Pilcher), apibendrindamas ryškiausius su astronomija susijusius 2010 m. gamtos mokslų atradimus, pareiškė: „Atrandama vis svaresnių požymių, ir šiandien jau drąsiai galima pareikšti – gyvybė už Žemės ribų tiesiog privalo būti.“ Visai neseniai astronomai paskelbė, kad Visatoje žvaigždžių gali būti gal net ir trigubai daugiau nei manyta iki šiol.

Pasaulyje kasdien yra padaroma šimtai atradimų. Apie daugumą jų niekas nesužino, kai kurie pasiekia rinką, o būna tokių, kurie pasaulį apverčia aukštyn kojomis. Buvęs IBM vadovas Tomas Votsonas (Thomas Watson) šiandien yra prisimenamas dėl klaidingos kompiuterių paklausos prognozės: visame pasaulyje jų reikės gal kokių penkių, pareiškė jis 1943-iaisiais. Tai yra puikus pavyzdys, kaip galima apsirikti vertinant pažangą.

Rytų Turkijoje, ant Ararato kalno, tyrinėtojai teigia atradę septynis didžiulius medinio laivo skyrius. Manoma, kad garsiausio senovės istorijoje laivo - Nojaus arkos - liekanų paieškos gali būti baigtos. 99,9 procento Penkiolika religijos tyrinėtojų, kinų ir turkų, tvirtina turėję galimybę dirstelėti į biblinius laikus, o tai, ką jie išvydo, leido patikėti, kad Nojaus arka iš tiesų egzistavo.

„Dviračio išradimas truko ilgai, daugelio žmonių pastangomis. Dviratį bandė išrasti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vieniems jų priklauso idėjos, kitiems – realizavimas. Pirmoji idėja buvo bandymas pakeisti arklį. Babilonijos, Egipto reljefuose, Pompėjos freskose pavaizduoti dviračių prototipai“, skelbia laisvoji interneto enciklopedija. „Per 20 metų mes išmokome sutvarkyti popierius taip, kad viskas atrodytų teisėta.

Žemos, į beždžionę panašios ir prieš 4 mln. metų gyvenusios moters atradimas – vienas svarbiausių šių metų moksle, skelbia „Science“. Ardi – maždaug 1,2 metro aukščio moteris, kuri riaumojo Afrikos miškuose prieš 4,4 mln. metų, yra seniausia šiuo metu žinoma moterų atstovė. Ji iki 2009 metų seniausia pasaulio moterimi laikytą Lucy amžiumi pralenkė maždaug milijonu metų. Priduriama, kad jos atradimas pakeitė mūsų supratimą apie ankstyvąją žmonių evoliuciją.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Fondas „Positive Image”, Amerikos centras ir Prancūzijos kultūros centras kviečia į vieno žymiausių pasaulio fotografų, XX a. fotografijos pionieriaus, eksperimentinių filmų kūrėjo ir dailininko, dadaizmo ir siurrealizmo atstovo, MAN RAY (1890-1976) darbų parodą, kurios atidarymas įvyks 2009 m. balandžio 30 d. 17. 30 val.

Balandžio 30 dieną Tolerancijos centre Vilniuje (Naugarduko g. 10/2) bus atidaryta vieno žymiausių pasaulio fotografų, XX a. fotografijos pionieriaus, eksperimentinių filmų kūrėjo ir dailininko, dadaizmo ir siurrealizmo atstovo Man Ray'aus (1890-1976) paroda. Ją "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" programos rėmuose surengė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Fondas “Positive Image”, Amerikos centras ir Prancūzijos kultūros centras.

Dvi savaites Vilniuje žiūrovus džiuginęs naujais, įdomiais ir įvertintais filmais iš viso pasaulio, festivalis „Kino pavasaris“ iškeliauja į kitus miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatruose festivalis svečiuosis balandžio 28-gegužės 15 d. „Mintis parodyti festivalį didesnei Lietuvos kino mėgėjų auditorijai kilo jau seniai.

Balandžio mėnesį visoje Lietuvoje vyksiantis 13-asis festivalis „Kino pavasaris“ skleis kino magiją. Ryškiausiu metų kino renginiu vadinamame festivalyje žiūrovai išvys naujausius, bet jau įvertintus ir pastebėtus filmus bei vertingas retrospektyvas. Festivalio rengėjai taip pat žada kviesti į parodas, vakarėlius, susitikimus ir diskusijas su kino kūrėjais.