atliekų tvarkymas

Kauno rajono Ramučių gyventojai nebegali apsikęsti juos kamuojančio dvoko – reikalauja uždaryti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą. Aplinkosaugininkai kasmet nustato didelę taršą, o gyventojai jau prabyla apie vietinius kamuojančias ligas, pasibaigusias net mirtimi. Gamyklos atstovai sako, kad reikia papildomų investicijų įrangai, bet ne visi dalininkai sutinka didinti atliekų tvarkymo mokestį. Kauno rajono Ramučių gyventojų kantrybės taurė persipildė.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie Klaipėdos rajone Ežaičių kaime privačiame žemės sklype rastas išmestas žaliąsias atliekas, greitai rado pažeidėją.

Kai kurie atliekų tvarkytojai sako, kad ateityje plastiko pakuočių bus mažiau – jas pakeis popierius, tačiau kiti mano, kad popieriaus tvarkymas yra ir brangesnis, ir taršesnis.

Dėl nelegalių atliekų vežėjų Vilniaus rajone, Juodžių kaime, vykdytos veiklos Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Jungtinių operacijų centrą. „Departamentas imasi visų priemonių šiai veiklai stabdyti. Tikrieji asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – pranešime cituojamas departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Teismas daugiau nei penkis kartus sumažino galutinę Panevėžio miesto valdžiai skirtą 34,2 tūkst. eurų baudą už nenutrauktą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ – miesto savivaldybė turi sumokėti tik 6,3 tūkst. eurų.

Didžiulis naktį siautėjęs gaisras pavojingų atliekų tvarkymo įmonėje Kaune ant kojų sukėlė gausias ugniagesių pajėgas ir išgąsdino gyventojus. Degė pavojingos atliekos – tepalai, filtrai, plastikas, aidėjo sprogimai. Išsiskyrė ir žmonėms nuodingos medžiagos. Į gaisravietę sulėkę ministrai įmonę kaltina pažeidimais. Ar jų buvo, paaiškės per pradėtą ikiteisminį tyrimą. Milžiniškos liepsnos naktį nušvietę dangų virš Kauno. Pleška atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“ Palemone.

Seimui ketvirtadienį teikiami Aplinkos ministerijos naujai parengti valstybinis, regioniniai ir savivaldos atliekų prevencijos ir tvarkymo planai.  Juose numatoma, kad komunalinių atliekų tvarkymas nuo šiol turi būti organizuojamas taip, kad gyventojai būtų skatinami atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino nauju atliekų tvarkymo rinkliavų dydžius, kurie bus taikomi kitais metais. Rūšiuojantiems atliekas paslaugos kiek atpigs, tačiau to nedarantiems – pabrangs. „Rinkliavos nuostatų pakeitimus inicijavome atsižvelgdami į atliekų sistemos administravimo praktikoje pasitaikančius probleminius atvejus, kurie kildavo dėl įvairių teisinių interpretacijų.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė komunalinių atliekų priėmimo konkursą. Jo laimėtojas per 1,5 metų sutvarkytų ir parengtų deginti iki 50 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Karantino laikotarpiu gyventojams komunalines atliekas siūloma tvarkyti griežčiau, o daiktų keitimosi punktus laikinai uždaryti, taip pat siūloma stabdyti užstato pakuočių priėmimą ne taromatuose, trečiadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo rekomendacijos gyventojams.

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Dabar kainos už atliekų tvarkymą yra skirtingos visose šalies savivaldybėse.

Nuo šių metų sostinėje tekstilė bus surenkama patogiau ir tvarkingiau: statomi nauji konteineriai visame mieste, parinktos patogesnės jų vietos, o tekstilės atliekas surinkinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, rašoma pranešime spaudai. Šiandien įrengti pirmieji 24 iš 105 konteinerių, kurių visas tinklas įvairiuose Vilniaus rajonuose atsiras iki sausio mėnesio pabaigos.

Vilniuje viso yra apie 3000 daugiabučių, kuriuose yra įrengtos šachtinės atliekų šalinimo sistemos. Visgi, jau nuo 2020-ųjų sausio 1-osios įsigalioja naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias atliekų šalinimo šachtos turės būti užsandarintos, o konteineriai po jomis jau nuo vasario 1 dienos bus išvežami.  Tiesa, savivaldybės atstovai teigia, kad tokie pokyčiai nuo naujųjų laukia tų daugiabučių, šalia kurių jau yra įrengti požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Per dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja 2 kilogramus atliekų, tarp jų – nemaža dalis maisto likučių. Pasaulyje vis labiau plintant judėjimo be atliekų (angl. zero waste) idėjoms ir susidomėjimui aplinkosaugos temomis, Lietuva taip pat nelieka nuošalyje. Zero waste šalininkai ir aktyvistai pastebi, kad renkantis tvaresnius vartojimo įpročius, kiekvieno indėlis į švaresnę ir sveikesnę aplinką yra svarbus. Be to, toks gyvenimo būdas gali padėti ir nemažai sutaupyti.

Trečiadienį Šiaulių rajone kilo didelis gaisras atliekų tvarkymo įmonėje. Pranešimas apie gaisrą Šiaulių rajono, Jurgeliškių kaimo sąvartyne gautas apie 10.33 val.  Trečiadienį apie 13 val. jau buvo aišku, kad gaisras išplito į 10 kv. m ir pasiekė pakankamai didelį gylį. Atliekos smilksta daugiau nei 4 metrų gylyje, tai vadinama giluminiu degimu, tv3.lt patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento komunikacijos skyriaus specialistai.

Vilniečius metų pradžia pasitiks naujove dėl atliekų tvarkymo. Nuo šių metų sausio 1-osios Vilniaus miesto savivaldybėje įsigalios naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias nebus galima naudoti šiukšlių išmetimo šachtų, o šalia daugiabučių įrenginėjamos požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Šiuo metu viliečiai už šiukšlių išvežimą moka per mažai, dėl to kitais metais šią paslaugą reikėtų gerokai branginti. Toks sostinės savivaldybės specialistų parengtas sprendimas buvo svarstomas miesto taryboje. Tačiau trečiadienį skubiai jo priimti nepavyko. Nors po pateikimo tarybos nariai pritarė projektui, tačiau toliau jis bus svarstomas komitetuose.

Didesnius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius kitiems metams Vilniaus savivaldybės taryba planuoja tvirtinti liepos 10 d. Nors rinkliava didės ir toliau didžią dalį rinkliavos lems ne išvežamų šiukšlių kiekis, o gyventojų butų ir namų plotas. Savivaldybė praneša, kad šis sprendimas užbaigs pernai pradėtą atliekų surinkimo reformą. Planuojama, kad šios paslaugos kaina ūgtels, tačiau iki reformos buvusio lygio esą nesieks.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ir grąžino Seimui tobulinti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis, anot jos, be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.

Didžiosioms Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėms paskelbus norą trauktis iš sostinės dėl patiriamų nuostolių, miesto meras Remigijus Šimašius ramina vilniečius – šiukšlių išvežimo kaina keistis neturėtų. Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ ketina trauktis iš sostinės, nes jų veikla po įgyvendintos atliekų tvarkymo reformos tapo nuostolinga.

Sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą sulaukusi Rokiškio rajone gyvenanti šeima nustėro, jis adresuotas jų mirusiai giminaitei. Kaip paaiškėjo vėliau, prieš vienuolika metų mirusi moteris savo kieme net neturėjo konteinerio. Tą pačią dieną kito laiško su sąskaita už komunalinių atliekų tvarkymą sulaukė mirusios moters anūkė, nors taip pat jai priklausančioje sodyboje neturėjo konteinerio.

 Po kruopštaus ir slapto tyrimo, nustatyta galimai tarptautiniu mastu veikusi, organizuota grupė asmenų, galimai vykdžiusi tarptautinio turtinio sukčiavimo veikas atliekų tvarkymo sektoriuje. Nusikalstamos veikos mastas gali siekti daugiau nei 500 000 eurų.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Elektronines atliekas Lietuvoje tvarkančiai Elektronikos platintojų asociacijai (EPA) siekiant, kad Aplinkos ministerijos vadovai viešai paneigtų teiginius apie neva netinkamą atliekų tvarkymą ir pinigų nusavinimą, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius mano, kad EPA tokiu būdu bando daryti spaudimą, nes dėl nesutvarkytų atliekų bylinėjasi teismuose.

Artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybai turėtų būti teikiamas pasiūlymas gerokai didinti vadinamąjį sąvartyno vartų mokestį - jis, „Lietuvos žinių“ duomenimis, gali didėti nuo 33 eurų iki 70 eurų. Valdantieji sostinės politikai mokesčio augimą sieja su netrukus pradėsiančia veikti atliekų rūšiavimo gamykla. Jos operatoriai tvirtina, kad savivaldybė taip pridengia savo interesus.

Nuo senų šaldytuvų iki lempučių. Toks platus atliekų spektras bent artimiausiu metu nebus tvarkomas. Dėl įvairių pažeidimų iš pagrindinės elektronikos atliekas tvarkančios asociacijos atimta licencija. Pastaroji ją nubaudusią Aplinkos ministeriją kaltina siekiu perimti rinką, o ši atskleidžia, kad atliekos ir taip nebuvo tvarkomos jau ilgus metus. Štai kalnai elektronikos atliekų. Bent jau kol kas didžioji jų dalis taip ir liks pūpsoti.

Spalį pradėjęs veikti visą parą dirbantis Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo centras pateisino lūkesčius. Žmonės aktyviai informuoja apie aplinkos apsaugos pažeidimus, brakonieriavimo atvejus, sužeistus gyvūnus, netinkamai tvarkomas atliekas ir kitą aplinkai daromą žalą. Daugiausia pranešimų apie pažeidimus Pranešimų priėmimo centro darbuotojai gauna iš Bendrosios pagalbos centro operatorių.

Radijas „Laisvoji banga“ Artėjant padangų keitimo sezonui susiduriame su problema, kur dėti naudotas padangas. Ar automobilių padangų pardavėjai ir servisai gali atsisakyti jas priimti ir kaip jie bando to išvengti bei kur kreiptis automobilių savininkams susidūrus su problema „Laisvosios bangos“ eteryje pasakojo Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

Aplinkos ministerija, vos prie jos vairo sėdus Valentinui Mazuroniui, ėmėsi skambios retorikos atliekų tvarkymo sektoriaus adresu. Gyventojai vis gąsdinami didėsiančia rinkliava, o tarp atliekų tvarkytojų, panašu, keliama tik sumaištis. Nors ministras neseniai kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti tyrimą dėl trukdžių kurti šalies atliekų tvarkymo sistemą, tačiau tos pačios ministerijos veiksmai atliekų tvarkytojams nesuteikia jokio aiškumo dėl ateities.

Jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos švietimo įstaigų dalyvauja Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungusiose švietimo ar ugdymo įstaigose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be televizoriaus, šaldytuvo ar kompiuterio, tačiau kur jie paprastai keliauja, kai mes nusprendžiame, kad šie daiktai mums jau pakankamai ilgai tarnavo ir metas įsigyti naują? O kur dedame perdegusią elektros lemputę? Juk ant jos pakuotės yra specialus ženklas – perbraukta šiukšlių dėžė,  vadinasi, atsikratyti jos su įprastomis buitinėmis atliekomis negalima.

„Įrenginys Šiauliuose , „Toksikoje“ kada nors pradės veikti, o „Senovėje“ esančio įrenginio panaudojimas yra tik laikina išeitis. Sveikatos apsaugos sistema turi būti paruošusi atsarginius variantus, kad situacija, dėl kurios šiemet net kelis kartus buvo paskelbta ekstremali padėtis, nesikartotų“, – šiuos žodžius kartojo ne vienas Druskininkuose vykstančios kasmetinės konferencijos „Atliekų tvarkymas2011“ dalyvis, kalbėdamas apie medicinos atliekų tvarkymą Lietuvoje. „Tik apie 10 proc.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas teigia, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje turi būti decentralizuota ir išsiaiškinta, kas atsakingas už tai, kad Kazokiškių sąvartynas veikia neteisėtai. Teismo sprendimu sąvartynas po mėnesio turi būti uždarytas, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų padėčiai pakeisti.

Vilniaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisija skelbia ekstremalią padėtį dėl beveik 500 sostinės gydymo įstaigų susikaupusių medicininių atliekų ir ragina atsakingas institucijas kuo greičiau spręsti šią problemą. Jeigu situacija nesikeis, gali tekti uždaryti kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas. „Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijos turi kuo greičiau spręsti šią problemą.

Gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei reikia harmoningos ir švarios aplinkos. Po beveik bet kokios žmogaus veiklos lieka atliekų. Daugelis jų pačios nėra pavojingos sveikatai, bet tinkamas jų tvarkymas sumažina arba padeda išvengti ir galimo pavojaus. Medicininės atliekos – tai pavojingos ir nepavojingos žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos (pagal dabar galiojančią Lietuvos higienos normą HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, (Žin.

Pavojingų medicinos atliekų šalinimas kartu su buitinėmis daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, pažymi Valstybės kontrolė. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas medicinos atliekas, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, šalinti kartu su buitinėmis.

Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius šiandien pristatys parlamentui įstatymo pataisą, kuri numato gyventojams teisę pasirinkti, kaip mokėti už buitinių atliekų tvarkymą: ar pagal šeimos narių skaičių, ar pagal faktinį šiukšlių kiekį, ar pagal gyvenamojo būsto plotą. Parlamentaras pateiks Seimui Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Karas dėl atliekų persikėlė į teismus ir gyventojų kiemus. Bandoma nusikratyti bendrovės „Specializuotas transportas“ paslaugų ir vienas po kito traukiami koziriai. Šiaulių priemiesčiuose ir visame rajone jau žadama atpiginti atliekų vežimą ir atliekų vežėjams metami nauji įtarimai.

Skaičiai rodo, kad Lietuvoje perdirbama tik 8 proc. atliekų. Pasak specialistų, valdžia tam neskiria pakankamai dėmesio. Ketvirtadienį Druskininkuose prasideda dviejų dienų Atliekų tvarkymo forumas, kuriuo siekiama diskutuoti kaip gerinti tokią padėtį, praneša Lietuvos radijas. Per kelis šimtus savivaldybių, gamintojų, atliekų tvarkymo įmonių atstovų ir kitų specialistų forume svarstys, ką būtina padaryti, kad sumažėtų komunalinių atliekų kiekiai, kurie patenka į sąvartynus.

Šiau­lių re­gio­ni­nia­me są­var­ty­ne Aukštrakiuose pa­sta­čius me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio at­lie­kų ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nį, at­lie­kų iš­ve­ži­mo kai­na žmo­gui per me­tus gali šok­telti nuo da­bar mo­ka­mų 56 li­tų mies­te ar 60 li­tų ap­skri­ties ra­jo­nuo­se iki 83 li­tų. Tai numato Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdybos už dalininkų nugaros priimtas sprendimas.

Seimo socialdemokratai siūlo taisyti Administracinių bylų teisenos įstatymą, siekiant supaprastinti rinkliavų už atliekų tvarkymą skolų išieškojimą ir sumažinti teismų apkrovimą. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo LSDP frakcijos nariai Edvardas Žakaris, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Algis Rimas, Bronius Bradauskas ir Bronius Pauža. Projekto rengimą paskatino VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kreipimasis.