atliekų rūšiavimas

Spalio 8-ąją Ukmergėje, atliekoms surinkti skirtose konteinerių aikštelėse, atsirado penki nauji iki šiol nematyti geltoni konteineriai, skirti naudotam kepimo aliejui surinkti iš gyventojų.

Aplinkos apsaugos agentūra restruktūrizuojamai Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“ trečiadienį panaikino statybos ir griovimo atliekų, taip pat kitų nepavojingų atliekų taršos leidimo galiojimą dėl sąlygų nesilaikymo, trečiadienį pranešė agentūra.

Ar teko kada matyti fabriką, kuris savo procesų nestabdytų niekada – nei dieną, nei naktį ir taip 14 metų? Būtent tokį pamatysime jau šį šeštadienį, TV6 laidoje „Atliekų reidas“. Vedėja Elena Karalienė šįkart domėsis stiklo pakuotėmis, jų rūšiavimu, perdirbimu ir kaip iš stiklo duženų gaminami nauji buteliai. Pirmoji inspektorės Elenos stotelė taps įmonė „Ekobazė“, kurioje ji savo akimis pamatys, kaip ir kur patenka gyventojų rūšiuotos stiklo pakuotės.

Jau beveik pusmetį sostinėje galioja nauja maisto atliekų rūšiavimo tvarka, naudojant nemokamai dalijamus oranžinius maišelius. Juos atsiėmė daugiau nei pusė vilniečių, tačiau naudoja 5 kartus mažiau, nei turėtų. Nors daugelyje savivaldybių yra statomi maisto atliekų konteineriai ir kompostinės, Vilnius maisto atliekas pasirinko rūšiuoti kitu būdu – jas surenkant kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir atskiriant jas pagal oranžinius maišelius.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) antradienį oficialiai ketina paskelbti apie uostamiestyje pradedamą maisto atliekų rūšiavimą.  Kaip pranešė KRATC, bus pristatytas ir šalia Dumpių sąvartyno pastatytas Maisto atliekų apdorojimo cechas. „Klaipėdos daugiabučių kiemuose esame įrengę pusiau požeminius ir antžeminius konteinerius. Iki šiol jų rudi dangčiai buvo užrakinti, tačiau dabar saugikliai nuimti, maisto atliekas, sudėtas į plastikinį maišelį, jau galima išmesti.

Siekiant išvengti viešosios tvarkos pažeidimų (tarp jų – ir neteisingo rūšiavimo) Kauno mieste įrengta šimtai kamerų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek neteisingo atliekų rūšiavimo atvejų buvo užfiksuota vaizdo kamerų pagalba. Pareiga teisingai rūšiuoti atliekas Lietuvoje yra įtvirtinama įstatymais – administraciniame kodekse (ANK) taip pat numatomos ir galimos baudos, už neteisingą rūšiavimą.

Nuo sausio atsirandant prievolei rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes, bet ir maisto atliekas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad to nedarysiantys vilniečiai baudžiami nebus.

„Atliekų kultūra“ didelį dėmesį skirs pokyčiams, kurie laukia visų Lietuvos gyventojų po sausio 1 dienos: būtent nuo tada pradėsime rūšiuoti maisto atliekas. Kaip viskas vyks, ką turėtume žinoti ir kaip elgtis: atsakymai laidoje.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

Šeštadienį „Atliekų kultūra“ svečiuojasi Klaipėdoje! Kodėl sąvartynas čia vadinamas gėlynu? Ką pagamins šarmingoji atlikėja Violeta Tarasovienė iš to, kas liko šaldytuve? Kodėl legendinį grupės „Studija“ vokalistą Steponą Janušką nuvylė Prancūzija?   Daug įdomios bei naudingos informacijos sužinosite laidoje „Atliekų kultūra“, jau šį šeštadienį, 11-ą ryto, per TV6! ...

Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos savivaldybės pradės atskirai tvarkyti maisto atliekas – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Savivaldybės renkasi skirtingus kelius – daugelyje savivaldybių statomi maisto atliekų konteineriai ir kompostinės, tačiau Vilniuje pasirinkta maisto atliekas surinkti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, atskiriant maisto atliekas kitos spalvos maišeliais.

Sutvarkyti kapai parodo mūsų požiūrį į mirusius, vaizdas už kapinių tvoros – į gyvuosius, kuriems tenka ne tik matyti, bet ir sutvarkyti iš kapinių išneštas bei išmestas atliekas. Artėjant lapkričiui, Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo dienoms, kapų atliekų kiekiai milžiniškai išauga. Smarkiai padaugėja darbo ir atliekų tvarkytojams, skubantiems ne tik ištuštinti greitai prisipildančius konteinerius, bet ir sutvarkyti į atliekų tvarkymo įrenginius atvežtas kapų atliekas.

Laida „Atliekų kultūra“ svečiuojasi Panevėžyje! Ar dar veikia Stiklo fabrikas? Kodėl į naujus namus aktorius Laimutis Sėdžius parsivežė seną taburetę? Ar iš maisto likučių tikrai galima pagaminti bio dujas? Kodėl maisto rūšiavimo kibirėlyje rasite kokoso drožlių kempinėlę ir daugybė kitos įdomios informacijos sužinosite trečiojoje „Atliekų kultūros“ laidoje.

Šį šeštadienį „Atliekų kultūros“ laida svečiuojasi Panevėžyje! Eilės prie kibirėlių maisto rūšiavimui, sriuba iš kirvio, radiniai mainų stotelėje „Dalinkimės“ ir medinės lentelės virsmas į šešis paukščiukus. Štai tokį Panevėžį pamatė laidos „Atliekų kultūra“ kūrėjai.

Šį šeštadienį TV6 laida „Atliekų kultūra“ svečiuosis Panevėžyje, kuris išties išgražėjęs ir tvarkingas: gyventojai tampa sąmoningesniais, mažiau šiukšlina, aktyviau rūšiuoja, o ir sąlygų gyventi tvarkingiau - vis daugiau. Štai, pavyzdžiui, netrukus Panevėžio regiono gyventojai galės patogiau atsikratyti didelių gabaritų atliekomis: mat duris atvers jau trečia tokia aikštelė mieste.

„Atliekų kultūra“ jau spėjo tapti reiškiniu, kuris keičia požiūrį į atliekas, nuolat skatina tobulėti, gilintis į aktualius klausimus, sekti naujienas, kurios padeda formuotis teigiamiems ir reikalingiems įpročiams kasdieniame gyvenime.

Dauguma lietuvių giriasi, kad savo atliekas rūšiuoja ir bet kur neišmeta. Tačiau atliekų tvarkytojai tokias kalbas paneigia. Konteineriuose, skirtuose plastikui, metalui ir popieriui, net trečdalis atliekų yra netinkamos, kurios sugadina teisingai rūšiuojančių darbą. Tad ragina gyventojus būti atidesniems. Beje, vilniečiai skundžiasi perpildytais konteineriais ir šiukšlių kalnais aplink juos.

Artėjant motinos dienai gyventojai skuba tvarkyti kapus, todėl kapinėse surenkamų atliekų kiekis šiuo laikotarpiu padaugėja mažiausiai 5 kartus. Ekspertai įspėja, kad nevertėtų kapų perkrauti žvakėmis ir gėlėmis, nes didelis jų kiekis jau tapo nebemadinga.

Rūšiavimo konteinerių paprašiusi vilnietė atsimušė lyg į sieną – arba pirk pati, arba stok į eilę, kurioje laukti gali tekti ir kelerius metus. Nors savivaldybė aiškina, kad konteineriai atsiras jau šiemet, moters teigimu, miesto valdžios atstovai tokius pažadus dalina jau ne pirmą kartą. Savivaldybės kasmet gauna nemenką paramą rūšiavimo konteinerių įrengimui, tad situaciją aiškintis ėmėsi ir Aplinkos ministerija.

Teismui nutarus panaikinti Vilniaus rajone, Salininkuose, statybos atliekas tvarkančios įmonės Atliekų rūšiavimo centras taršos leidimą, jos atstovas teigia nesutinkantis su teismo sprendimu ir žada jį skųsti.   Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 7 dieną iš dalies patenkino Vilniaus apygardos prokuroro 2021-ųjų metų pradžioje pateiktą skundą.

Nuo naujų metų daliai vilniečių šiukšlių išvežimas šiek tiek pabrangs. Rūšiuojantiems atliekas paslaugos gali kiek atpigti, tačiau to nedarantiems – pabrangs. Nepaisant, kad kainos už šiukšlių išvežimą kai kuriems gyventojams kyla, tačiau prie jų namų – kalnai šiukšlių. Sausio pirmosiomis dienomis pasipylė vilniečių skundai, kad neišvežamos išrūšiuotos atliekos Senamiesčio, Naujamiesčio, Naujininkų, Karoliniškių, Šnipiškių bei kitose mikrorajonuose.

Jau ketverius metus Vilniaus Salininkų rajono gyventojai varsto aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, miesto valdžios duris prašydami pagalbos – tiesiai po jų langais išdygo sąvartynas, kuriame rūšiuojamos statybinės atliekos. Triukšmas, smarvė, dulkės tapo gyventojų kasdienybė. Salininkuose lankėsi ir situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“. Vilnietė Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą.

Aplinkos ministerija šiuo metu pluša rengdama permainas šiukšlių tvarkyme. Jau netrukus būsime pratinami rūšiuoti ne tik popierių ir plastiką, bet ir maisto atliekas. Be to, teisingai rūšiuojantieji bus skatinami mažesnėmis sąskaitomis už šiukšlių išvežimą. Deja, jei gyvenate daugiabutyje, jūsų sąskaita tiesiogiai priklausys nuo jūsų kaimyno sąžinės. Vienam teršėjui primetus kitų šiukšlių į rūšiavimo konteinerį, didesnę sąskaitą mokės visas namas.

Deginimui skirtomis atliekomis perpildyta ir dešimtadaliu pajėgumų daugiau nei savaitę dirbusi Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla pirmadienį vėl veikia visu pajėgumu. Tikimasi, kad šią savaitę su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru (VAATC) pavyks pasirašyti šių atliekų saugojimo Kazokiškių sąvartyne sutartį. Dar laukiama, kol įsigalios aplinkos ministro pasirašyta leidimas degias atliekas saugoti Kazokiškėse.

Vilniaus savivaldybės įgaliota UAB VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) sėkmingai užbaigė sudėtingas ir intensyvias derybas su regioninę atliekų rūšiavimo gamyklą (MBA) pastačiusia UAB „Energesman“ dėl atliekų apdorojimo įkainio sumažinimo. Kelis mėnesius trukusių derybų metu pasiekta, kad šis įkainis būtų sumažintas nuo dabartinio 40,26 Eur (139 Lt) iki 31,60 Eur (109,1 Lt) už toną.

Derybas dėl mažesnio atliekų tvarkymo mokesčio Vilniuje tikimasi baigti kitos savaitės pradžioje. Vilniaus valdžia ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) su atliekų rūšiavimo gamyklos operatore „Energesman“ dėl to derasi nuo vasario. Šalims nesusiderėjus iki antradienio, VAATC kreipsis į teismą. „Kaip buvau informuotas, „Energesman“ akcininkai trečiadienį vakare nepriėmė sprendimo dėl suderinto susitarimo teksto. Sprendimo priėmimas atidėtas iki pirmadienio.

Augantis mokestis už šiukšlių išvežimą gyventojus verčia jas rūšiuoti. Deja, didžioji dalis daugiabučių gyventojų verčiau keiksnos komunalininkus, nei ryšis permainoms. Tačiau kai kuriems panevėžiečiams šiukšlės yra galimybė prisidurti prie pensijos ar pašalpos. Užsidirba iš antrinių žaliavų Antrinių žaliavų punktuose superkama ne tik makulatūra, stiklo duženos, plastikinė tara, bet ir buitinė technika ir elektronika, mašinų akumuliatoriai.

Kiekvienas iš mūsų kasdien „pagaminame“ ne vieną kilogramą biologiškai skaidžių atliekų. Jas sudaro maisto likučiai, medžių lapai, nupjauta žolė ir panašios šiukšlės. Dar didesnius tokių atliekų kiekius išskiria pramoninė gamyba: skystos ir kietos maisto atliekos, dumblas, srutos, gyvulių mėšlas ir t.t. Deja, nedaugelis įvertiname, kokio dydžio žalą aplinkai darome, neatskirdami šių atliekų ir išmesdami jas į bendrą šiukšlių konteinerį.

Atskirti stiklą, plastiką ar popierių nuo kitų atliekų esame įpratę. Beveik kiekviename kieme stovi spalvoti konteineriai su paskirtį nurodančiais užrašais. Tačiau pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie dar vieną atliekų rūšį – biologiškai skaidžias atliekas (BSA). Kas tai ir kodėl jas reikėtų mesti atskirai? BSA laikomos vienomis seniausių atliekų. Tai maisto likučiai, sodo bei daržo atliekos, užterštas popierius ir kartonas, taip pat dumblas, mėšlas.

Atliekų rūšiavimas vis dar kelia didelį nerimą. Ekspertai perspėja, kad jų išvežimas gali brangti kelis kartus, o už vangų atliekų rūšiavimą Lietuvai nuo kitų metų gresia ES sankcijos. Mūsų šalyje šiukšlių rūšiuoti dar neįprasta, tačiau panevėžiečiai pasišovė įrodyti, kad tai naudinga. Dalyvauja eksperimente Jau daugiau kaip mėnesį jie skirsto atliekas ir sako pastebėję, kad pūvančiųjų nėra daug.

Kapines prižiūrinčios įmonės teigia jau pasiruošusios gyventojų antplūdžiui per Vėlines, o miškininkams laikas iki lapkričio 1-osios – pats darbymetis. Pasak Kauno miškų urėdijos urėdo Edmundo Kovalčiko, miškuose jau sustiprintas girininkų budėjimas, mat žmonės traukia į jaunuolynus ir lupa medelius, laužo jų šakeles puokščių gamybai. Medžiui tai reiškia pražūtį, ir primenama, kad žmonės, darantys tokius nusikaltimus, baudžiami pagal įstatymą.

Tokie namai yra Panevėžyje. Senos statybos daugiabučiai, kuriuose didžioji gyventojų dalis – socialiai remtini asmenys ir šeimos – studentai, pensininkai, ar bent jau tokie, kurie negali pasigirti esantys mokūs, vis dėlto sugebėjo renovuoti pastatus ir taip sutaupyti nemažą dalį pinigų, kuriuos iki tol mokėjo už šildymą.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planuojama atliekų deginimo gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pavers šalia įsikūrusias bendruomenes sunkiosios pramonės įkaitais. „Nors Kauno LEZ teritorija buvo planuojama logistikos objektams, ji tampa sunkiosios pramonės zona. Šalia gyvenviečių jau turime „ViaCon Baltic Pipe“ poplipropileno vamzdžių gamyklą, „Finnfoam“ izoliacinių plokščių fabriką.

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė pripratusi daug pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti. Tačiau tik maža dalis visuomenės susimąsto apie besaikio vartojimo pasekmes, kurios dažniausiai susijusios su gamtos teršimu. Tai ir atliekų susidarymo problema, o vykdant įvairias gamybos rūšis, t.y. gaminant visuomenės poreikius patenkinti reikiamus produktus ir paslaugas, atsiranda aplinkos taršos, besaikio žaliavų naudojimo problemos. Tuomet ir kyla klausimai ką daryti, kad išvengti šios situacijos.

Alytaus rajone Daugų seniūnijoje Pocelonių kaime vienas gyvenantis 77-erių Vytautas Platūkis jau trejus metus rūšiuoja namie susidarančias įvairias atliekas ir, važiuodamas su įvairiais reikalais į Alytų, jas parduoda čia įsikūrusioms surinkimo įmonėms. Kaime pastatytais šiukšlių konteineriais jis nesinaudoja ir ignoruoja nustatytus mokesčius už atliekų surinkimą. Vyras net pasirengęs bylinėtis su šio mokesčio surinkėjais.

Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes. Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc.

Žodžiui „ekologija“ žmonės suteikia įvairią reikšmę: vieniems – tai „žaliųjų“ judėjimai, kitiems – sudėtingas mokslas, paini sertifikavimo sistema, tretiems – siektinas, bet sunkiai įmanomas gyvenimo būdas, įkandamas tik elitui. Iš tiesų pradinė šio žodžio reikšmė yra kur kas paprastesnė. Ji artima kiekvienam iš mūsų, ją pabrėšime ir šiame straipsnyje. Mokslas apie namus Ekologija – XIX a. susiformavusi mokslo šaka, nagrinėjanti organizmų tarpusavio ryšius ir jų sąveiką su aplinka.

Faktas, jog medicininės atliekos šalyje jau kuris laikas nebenaikinamos, Panevėžyje dar nekelia panikos – kol yra, kur jas išvežti. Bet gali atsitikti taip, kad vietos joms saugoti teks ieškoti pačioje miesto ligoninėje. Kai kuriose šalies ligoninėse jau kyla nerimo banga: joms gresia tapti tiksinčiomis ekologinėmis bombomis. Mat medicininės atliekos Lietuvoje jau kuris laikas nedeginamos, o specialios saugyklos greitai nebesutalpins tų, kurios kaupiasi kiekvieną mielą dieną.

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių atliekos tvarkomos ne vieną dešimtmetį, jau susiklosčiusios jų rūšiavimo, antrinio perdirbimo, panaudojimo bei energijos iš atliekų gavimo tradicijos. Lietuvoje šios tradicijos dar tik kuriamos: pirminį atliekų rūšiavimą daugiausia skatina pilietinės iniciatyvos, o pažangios technologijos, padedančios tvarkyti atliekas globaliai, į mūsų šalį ateina pastaraisiais metais. Visoje ES kasmet susidaro per 2 mlrd. tonų atliekų, iš kurių 200 mln.

Švaistydami popieriaus lapus net nesusimąstome apie tai, kiek dešimtmečių reikia medžiui užaugti! Tačiau kiekvienas nesunkiai galėtumėme prisidėti prie mūsų aplinkos išsaugojimo, jei tik dažniau susimąstytumėme apie mūsų elgesio pasekmes ir būtinumą veikti vienaip ar kitaip. Štai keletas patarimų, už kurių laikymasi jums galės padėkoti ne tik miškas, bet ir būsimos žmonijos kartos.