atlaidai

Artėja didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje. Šiemet juos švęsime rugsėjo 6–15 d. Per visą atlaidų aštuondienį Mergelės Marijos Gimimo švęsti į Šiluvą atkeliauja piligrimai iš visos Lietuvos ir ne tik. Žmonės tarsi jūra užlieja sakraliąją aikštę, pripildo didžiąsias šventoves, miestelio gatves ir prieigas. Šiluva atgyja, joje kasmet pasijuntame gyva, jauna, viltinga Bažnyčia, rašoma pranešime spaudai.

Šiandien, rugsėjo 8 dieną, minima Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena, turinti ir dar vieną išskirtinį pavadinimą – ši diena taip pat praminta Šilinėmis. Jau nuo senų senovės tai buvo lietuviams svarbi, išskirtinė diena, tik slenkant metams ją prisimena ne visi. Šios šventės proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai.  Ypatingi atlaidai rengiami Šiluvos bažnyčioje (Raseinių raj.

Rugsėjo 8 d. minima Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Ši diena turi ir dar vieną ypatingą pavadinimą – Šilinės. Nuo seno ši šventė turėjo išskirtinę prasmę lietuviams, tačiau laikui bėgant daugeliui ji pasimiršo. Šia proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai.  Ypatingi atlaidai rengiami Šiluvos bažnyčioje (Raseinių raj.), kurioje kabo stebuklingu laikomas Marijos paveikslas.

Iki rugsėjo vidurio Šiluvoje bus minimi didžiausi Lietuvoje Šilinių atlaidai. Nors dėl koronaviruso grėsmės bus imtasi griežtų saugumo priemonių, numanoma, kad šiais metais atlaidai pritrauks mažiau piligrimų nei įprastai. Kunigas Simas Maksvytis teigia suprantantis žmonių nuogąstavimus, tačiau ragina nepasiduoti baimei.  Šiluvoje vykstantys Šilinių atlaidai skirti paminėti Švč. Mergelės Marijos gimimą.

2020 m. rugsėjo 7–15 d. Šiluvoje vyksta didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidai. Kasmet piligrimus pasitinka įspūdingai floristų išpuoštos sakralios erdvės – Švč. M. Marijos Gimimo bazilika, Apsireiškimo koplyčia ir lauko altorius. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro floristikos mokytojos Evelina Grėbliauskė, Kristina Baronienė su gausiu būriu esamų ir buvusių mokinių dirbo 5 dienas po 16 valandų, kad suspėtų įgyvendinti savo kūrybinę puošybos koncepciją.

Kaip ir kasmet daugybę žmonių vėl pritraukė Žemaičių Kalvarijoje vykstantys atlaidai. Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje, kai tikintysis išpildo Bažnyčios nustatytas sąlygas. Tačiau atlaidai turi ir šventės – tikinčiųjų bendruomenės šventės – pobūdį. Visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti rengti nuo XVII a. pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč.

Šį savaitgalį prasideda viena Didieji Žemaičių kalvarijos atlaidai. Jie kasmet į šį Plungės rajone esantį miestelį sutraukia tūkstančius tikinčiųjų. Atlaidai truks iki liepos 12 dienos. Skirtingomis dienomis čia bus meldžiamasi ligonius, priklausomybių varginamus žmones, pedagogus, policiją, žemdirbius ir kitomis intencijomis. Atlaidų metu maldininkai tradiciškai lanko po visą miestelį išsidėsčiusias Kryžiaus kelių koplyčias. Jos čia pastatytos XVII amžiuje.

Rugsėjo 1-8 dienomis Trakuose vyks Trakinių atlaidai. Tai proga atgaivinant seną piligrimystės tradiciją aplankyti Trakų šventovę ir kreipiant savo akis bei maldas į Trakų Dievo Motiną – Lietuvos Globėją, prašyti Jos užtarimo bei reikalingų malonių. Savaitę truksiančių atlaidų metu Trakų šventovėje apsilankys piligrimai iš skirtingų Vilniaus arkivyskupijos parapijų: Vilniaus, Varėnos, Šalčininkų, Nemenčinės, Maišiagalos dekanatų.

Esame įpratę Lietuvą vadinti Marijos žeme, nors nemaža šios žemės dalis buvo apkrikštyta palyginti neseniai, prieš 600 metų. Bet gal ne šiaip sau, ne iš tuštybės prigijo mūsų kraštui šis garbingas vardas? Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas, pats pasikrikštijęs ir nešęs katalikybę į Žemaičius, Dievo Motina, kaip žmonių užtarėja, pasitikėjo labiau nei Kristumi ir labiausiai rūpinosi jos kulto Lietuvoje diegimu.

Sekmadienį Vilniuje baigiasi visą savaitę vykę tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Sekmadienį Aušros Vartų šventovėje iškilmingas šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai. Visą savaitę Aušros Vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje vykusių atlaidų aštuondienio šių metų tema - „Tikėjimas ir Gailestingumas - Dievo dovana ir užduotis“. Atlaidų metu šv.

Vilniuje prasidėjo tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Sekmadienį Aušros Vartų šventovėje atlaidų pradžios šv. Mišias aukojo vyskupas Arūnas Poniškaitis. Visą savaitę iki kito sekmadienio Aušros Vartų koplyčioje ir Šv.

Vilniuje prasideda tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Sekmadienį Aušros Vartų šventovėje atlaidų pradžios šv. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis. Visą savaitę iki kito sekmadienio Aušros Vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje vyksiančių atlaidų aštuondienio šių metų tema – „Tikėjimas ir Gailestingumas – Dievo dovana ir užduotis“. Atlaidų metu šv.

Žolinės simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą, šį šventė yra neatsiejama nuo krikščioniškųjų tradicijų, mat rugpjūčio 15-oji laikoma Mergelės Marijos Ėmimo Dangun diena. Krikščioniškasis pasaulis šią šventę mini mišiomis, o vienas seniausių lietuviškų Žolinių papročių – augalų ir derliaus šventinimas bažnyčioje. Tiek pakanka žinoti apie vieną didžiausių tradicinių lietuvių liaudies ir religinių švenčių - Žolines. Tačiau net tiek daugumai praeivių yra neįkandama užduotis.

Ketvirtadienį Plungės rajone baigiasi didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Paskutinę atlaidų dieną bus meldžiamasi už Žemaičių Kalvarijos parapijos ir jos kaimynių – Barstyčių, Sedos, Platelių, Alsėdžių, Gegrėnų parapijų tikinčiuosius, kad visi būtų žinios apie Žemaičių Kalvarijos šventovę skelbėjai ir šios šventovės puoselėtojai, svetingai priimantys maldininkus iš Žemaitijos, Lietuvos ir viso pasaulio. Vidurdienį atlaidų pabaigos Šv. Mišias aukos Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta.

Sekmadienį visoje Lietuvoje švenčiamos Sekminės, užbaigiančios Velykų laikotarpį, minint Šv. Dvasios atsiuntimą apaštalams. Daugiametę Sekminių atlaidų tradiciją turinčiose Vilniaus Kalvarijose vykusias iškilmingas Šv. Mišias lietuvių ir lenkų kalbomis aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pasak ganytojo, Sekminės mums atskleidžia nuostabią žinią – ką reiškia būti krikščionimis, ką reiškia būti tikinčiaisiais.

Sekmadienį visoje Lietuvoje švenčiamos Sekminės – trečioji po Kalėdų ir Velykų didžioji katalikų šventė, minint Šv. Dvasios atsiuntimą apaštalams 50-ąją dieną po Kristaus Prisikėlimo. Sekminių iškilmės yra daugiametę tradiciją turinčių Vilniaus Kalvarijų atlaidų pagrindinė dalis. Sekminių dieną Šventoji Dvasia pripildo mokinius nauja vidine jėga. Visos baimės nušluotos Šventosios Dvasios galia. Tai yra Kristaus dovana, veltui.

Sekmadienį Šiluvoje švenčiama Padėkos už Dievo Gailestingumą šventė ir dėkojama Viešpačiui už gailestingumo malonę. Tą dieną į Šiluvą atžygiuoja piligrimai, nuo rugsėjo 9 d. keliaujantys iš Kryžių kalno.

Penktadienį prasidėjo tradicinis dvi dienas truksiantis piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą. Jame dalyvauja daugiau kaip 700 maldininkų. Ne vienas piligrimas šiame žygyje yra dalyvavęs po kelis kartus, o mokiniai, skautai ar kitos jaunimo organizacijos keliauja tiesiog grupelėmis. Kelionė į Šiluvą trunka dvi dienas, maldininkams teks nužingsniuoti apie 70 kilometrų. Žygio metu skamba ne tik giesmės. Vakarais prie laužų dainuojamos dainos, piligrimai organizuoja meninę programą.

Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje penktadienį prasideda Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos atlaidai, dar vadinami Trakinės atlaidų vardu. Pagrindinę atlaidų dieną – sekmadienį – šv. Mišias lietuvių ir lenkų kalbomis aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kiekvieną atlaidų dieną Trakuose vyks vis kitos parapijos piligrimų diena, bus aukojamos šv. Mišios lietuvių ir lenkų kalbomis.

Kražiuose rugpjūčio 19-21 d. vyks kasmetiniai šv. Roko atlaidai, jau kelis šimtmečius sutraukiantys ne tik po visą pasaulį pasklidusius kražiečius, bet ir itin daug tikinčiųjų iš visos Lietuvos. Šiais metais piligrimai turės progos pasidžiaugti itin matomai atgimstančiu Kražių paveldu. LR Kultūros paveldo departamento bei parapijos rūpesčiu toliau yra restauruojama ir Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui rengiama švč. Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės Marijos bažnyčia.

Pivašiūnai, nedidukas Dzūkijos bažnytkaimis Alytaus rajone, garsėja savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę. Tuo metu gyvenvietę užplūsta tūkstančiai tikinčiųjų. Jauki ir labai tvarkinga gyvenvietė įsikūrusi vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didžiulio Pivašiūnų-Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Manoma, kad Pivašiūnų pavadinimas siejamas su netoliese tekančia Pievėsos upe.

Pirmadienį visoje Lietuvoje švenčiama Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Visose katalikų bažnyčiose šventinami naujo derliaus vaisiai, žolynai, gėlių puokštės. Didžiausi atlaidai tradiciškai prasideda Pivašiūnuose (Alytaus rajonas). Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai, homiliją sakys Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, bus meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Didžiąją Žemaičių Kalvarijos atlaidų dieną meldžiantis už šeimas, sekmadienio šv. Mišiose Telšių vyskupas Jonas Boruta visus kvietė apginti natūralią tradicinę šeimą, atsižvelgti ir į vaikų prigimtines teises turėti tikrą savo tėvą ir motiną visam savo augimo ir brendimo laikotarpiui.

Sekmadienį iškilmėmis Vilniaus Kalvarijose baigsis didieji Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo atlaidai, trukę keturias dienas. Tūkstančiai Vilniaus ir jo apylinkių maldininkų vaizdingais Verkių kalneliais ir pakalnėmis vėl eis tradiciniu Kryžiaus kelio maršrutu, stabtelėdami 35–iose Kryžiaus kelio stotyse – prie koplytėlių ir vartų, prisimindami Kristaus kančios kelią.

Vilniaus Aušros vartų šventovėje Lietuvos vyskupų aukotomis šv. Mišiomis sekmadienį prasidėjo tradiciniai Gailestingumo Motinos globos atlaidai. Visą savaitę iki kito sekmadienio Aušros vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje vyksiančių atlaidų aštuondienio tema - "Marija - Dievo ir žmonių tarnaitė". Šv. Mišios bus aukojamos ne tik lietuvių ir lenkų kalbomis, bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, kuriomis kalbant galima išgirsti Vilniuje.

Rugsėjo 8-ąją prasidedantys ir aštuonias dienas besitęsiantys garsieji Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės) sulaukia tūkstančių maldininkų, piligrimų. Į juos suplūsta žmonių ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos bei užsienio. Į Šiluvą tris dienas judėjo ir pilnutėliai autobusai iš Mažeikių.

Minios maldininkų iš visos Lietuvos sekmadienį priešpiet nuo Šiaulių katedros pajudėjo į piligriminį žygį Kryžių kalno link. Sakralinę vietą piligrimai pasiekė po beveik tris valandas trukusios kelionės. Žygyje pėsčiomis dalyvavo keli šimtai kaitros neišsigandusių piligrimų. Su giesmėmis ir Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu priešakyje. „Viešpaties palaima visada telydi mus!“ - giesme žygeivių ūpą kėlė vyskupas E.Bartulis. Minia entuziastingai pritarė.

Liepos 24–25 d. Šiaulių rajone (Meškuičių kaime) vyks tradiciniai Kryžių kalno atlaidai, dvasinės piligrimystės dienos, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, 15 val. prie Kryžių kalno bus švenčiamos Mišios. Joms vadovaus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, o pamokslą sakys Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Mišias transliuos Lietuvos televizija.

Plakatai, iškabinti Palangos J. Basanavičiaus gatvėje, trumpai, bet labai aiškiai informavo apie ilgojo savaitgalio kurorto pramogų paskirtį: „13-oji diena - myliu stintą, 14 d. - myliu tave, 15-oji - myliu sveikatą, 16-oji - myliu Tėvynę“. Mylėti stintų į Palangą buvo suplūdę tiek žmonių, kad atrodė, jog patekai į atlaidus Šiluvoje... Brangi žuvelė Nors šviežia stinta buvo prekiaujama vos dviejose vietose, eilių prie pardavėjų nebuvo. Galbūt dėl to, kad kilogramas buvo įvertintas 18 litų.

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma dviejų fotomenininkų – Romualdo Rakausko ir Gintaro Česonio – paroda.Parodos sumanymas kilo atkreipus dėmesį į abiejų kauniečių fotografų gimtadienių datas. Praėjusių metų rugpjūtį R. Rakauskas šventė 66-ąjį, o G. Česonis spalį – 33-ąjį gimtadienį. Netikėtai atradę šį sutapimą, fotomenininkai sumanė surengti bendrą parodą, pavadinę ją simboline abiejų gimtadienių suma.