atjauta

„Mano kaimynė jums meluoja, kad vaikus augina viena – ji gyvena su nemažą atlyginimą parnešančiu sugyventiniu ir dar neteisėtai gauna valstybės paramą – socialinę pašalpą, kompensacijas“, – tokių ir panašių pranešimų miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyrius pastaruoju metu išgirsta vis daugiau, kiekvieną mėnesį net po kelis. Labdaros draugijos „Atjauta“ vadovė Audronė Kuprionienė sako, kad pamaitinti globotinius labai svarbu, dar svarbiau – juos lavinti, šviesti, mokyti.

Sabina Puntežienė, Garbės kraštotyrininkė Advento rimtyje ir tamsoje laukiame didžiosios metų šventės, sutampančios su saulėgrįža. Tačiau pastaraisiais metais veržlioje mūsų visuomenėje advento sakralumas labai sumenko. Apmaudu, kad šiomis dienomis šurmulys parduotuvėse tik padidėja, akis bado pernelyg ankstyva vitrinų puošyba, rėksminga kalėdinių dovanų pasiūla. O juk ne prekybos centruose dera laukti švenčių.

Aistras kursčiusio konkurso į Bendruomenių rūmų direktoriaus vietą finalas – labai netikėtas. Kultūros įstaigos vadove išrinkta 25-erius metus įstaigoje dirbanti renginių organizatorė, o potencialia laimėtoja laikyta miesto mero patarėjo antroji pusė į konkursą neatvyko. Vis dėlto kovoje dėl direktoriaus sosto taškas nepadėtas. Ką nešvaraus konkurso užkulisiuose įžvelgė Savivaldybę į teismą duodanti laikinoji rūmų vadovė, domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.

Neužimta Panevėžio miesto bendruomenių rūmų vadovo kėdė sukėlė ažiotažą. Į laisvą kultūros įstaigos direktoriaus postą miesto Savivaldybės Personalo skyriui dokumentus iki birželio 21 dienos pateikė penki pretendentai. Tačiau konkurse, kurį Savivaldybės administracija planuoja skelbti liepos antroje pusėje, dalyvauti galės tik trys.

Artėjant didžiausioms metų šventėms būtina prisiminti tuos, kuriems reikia paramos, atjautos ir pagalbos. Nuo 2003 metų TV3 ir SEB bankas organizuoja paramos projektą „Išsipildymo akcija“. Akcijos organizatoriai skaičiuoja, kad per visus šiuos metus akcijai geros valios žmonės paaukojo daugiau nei 20 600 000 litų, o už suaukotas lėšas vaikų globos namų auklėtiniai ir likimo nuskriausti vaikai gavo reikalingą gydymą bei būtiniausią pagalbą.

Kultūros ministerijai išplatinus pranešimą pavadinimu „Kultūros ministerija atsiriboja nuo Nacionalinio dramos teatro aktorių pasisakymų Garliavoje“, sukilo menininkai.

Keistas sutapimas, kad pirmąjį advento sekmadienį, to prasmingo laikotarpio, kai visi dažniau pagalvoja apie atjautą vargstantiems, Vilniaus mieste įsigaliojo naujos Tvarkymo ir švaros taisyklės, kurių 15.24.  punktas be kita ko skamba taip: „Draudžiama prašyti išmaldos ar ją duoti, aukoti.

Švecarijoje gyvenantis Fabianas yra neįgalus, ir dažnai važiuodamas tramvajumi pastebi, kad laisva vieta šalia jo dažniausiai taip ir lieka tuščia, kol prireikia išlipti. Visiems norisi žmogiškos šilumos, tačiau, pasirodo, jos gauti gali tik apsimetęs kažkuo kitu.

Kai dėl akių ligos teko pašalinti vieno D. Britanijoje gyvenančios šuns akis, šio gyvūno tolesnis gyvenimas neatrodė lengvas ir paprastas. Lily buvo dar visai maža, kai dėl infekcijos teko pašalinti jos akis. Tačiau greta buvęs keturkojis Madisonas tapo tikruoju Lily gyvenimo ramsčiu. Netgi žmonės nemanė, kad šuo galėtų turėti gidą - kitą šunį. Vis dėlto, aklasis keturkojis turi tokį gidą. Be to, abu gyvūnai labai susidraugavo.

Į redakciją užsukusi moteris skundėsi Konsultacine poliklinika. Keturias valandas eilėje prie gydytojo kabineto praleidusi moteris vietoj rekomendacijų ir gydymo sulaukė gydytojo pastabos, jog jos nusiskundimas – menkniekis. Norėjo pasikonsultuoti Rašinio herojė skaudviliškė Rasa P. su vyru gyvena ir dirba Anglijoje. Ten, anot moters, ji moka privalomąjį sveikatos draudimą, prireikus  lankosi pas gydytojus. Prieš gerą pusmetį eidama ji užsigavo dešiniosios kojos didįjį pirštą.

Artėjančios Vėlinės daugeliui primena apie mirusius artimuosius, draugus, pažįstamus, o kartu ir apie mūsų pačių baigtinumą. „Mintys apie amžinybę ir baigtinumą, apie būtį ir nebūtį bent šią dieną, tikiu, padaro mus truputį geresniais ir atidesniais vienas kitam ir sau, trumpam suvienija mūsų išgyvenimuose praeitį, dabartį ir ateitį“, – apie artėjančią Mirusiųjų dieną kalba psichologė–psichoterapeutė, dr. Kristina Ona Polukordienė.