asta lapinskienė

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Kitais metais aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus numatoma mažinti 10 proc. Penktadienį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, viceministrė Nerija Putinaitė kartu su Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos asociacijos atstovais aptarė, kaip būtų galima kompensuoti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų mažėjimą. Kitų metų biudžeto projekte numatyta 10 proc. mažinti algas. Pasak G. Steponavičiaus, yra būdų, kaip 2-3 proc.

Vyriausybės siekis sumažinti mokytojų atlyginimus iki 8% piktina profsąjungų atstovus. Jų skaičiavimais, atlyginimai būtų sumažinti ne 8%, o 15%. Labiausiai profsąjungų atstovai kovoja dėl to, kad nebūtų sumažinti pedagogų algų koeficientai. Taip pat piktinamasi, jog sprendimas priimamas tokiu metu, kai dauguma švietimo sistemos darbuotojų atostogauja. „Mus kaip avinėlius aukoja biudžetui. Šios aukos turėtų būti pagrįstos – paremtos tam tikrais skaičiais.

Mitinge prieš aukštojo mokslo reformą prie Seimo dalyvauja apie 400 - 500 protestuotojų. Mitingą „prižiūrėjo“ gausios policijos pajėgos, o prie mitinguotojų prisijungė nacionaldarbininkų judėjimo lyderis Mindaugas Murza. Videoreportažą, apie vidurdienį prie Seimo vykusį mitingą prieš aukštojo mokslo reformą, žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Valdančiųjų siūloma aukštojo mokslo reformą akademinę bendruomenę padalino į dvi stovyklas: vienų aukštųjų mokyklų vadovai paskelbė remiantys aukštojo mokslo reformą, kitų - visiškai su ja nesutinkantys. Vilniaus universitetui (VU) po aukštojo mokslo reformos gali tekti mažinti dėstytojų etatus, tačiau pačią reformą VU prorektorius Juozas Lazutka vertino palankiai. „Etatus gali teikti mažinti dėl to, kad galime nesurinkti studentų į kai kurias specialybes.

Politikai ir akademinės bendruomenės nariai aiškina, kad iš naujos aukštojo mokslo reformos naudos neturės nei universitetai, nei studentai, nei visuomenė. „Lietuvių tauta eis ubagais su tais krepšeliais“, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Asta Lapinskienė.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė pirmadienį teigė, kad antradienį rengiamame mitinge prieš aukštojo mokslo reformą LSAS nedalyvaus. Tuo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) noras mitinguoti po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi neatslūgo. „Mes nedalyvausime.

Vakar Klaipėdos universitete apsilankiusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė ir kiti atsakingi ministerijos pareigūnai bandė apmalšinti uostamiesčio akademinės bendruomenės skepticizmą ar net atvirai demonstruojamą priešiškumą numatomai aukštojo mokslo reformai. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos suorganizuotame visuotiniame Klaipėdos universiteto (KU) darbuotojų susirinkime apie aukštojo mokslo pertvarką ir jos grėsmes karštai diskutuota net kelias valandas.

Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos neatsisakė minties rengti ilgalaikį streiką. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo prezidentė Asta Lapinskienė sako, kad šios protesto akcijos reikalavimai bus keliskart griežtesni nei planuota anksčiau. Pasak A. Lapinskienės, pritariančiųjų streikui parašų surinkta pakankamai, kad protesto akcija įvyktų.

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Juozas Olekas pareiškė, kad įgyvendinus naująją aukštojo mokslo reformą  „gali nelikti nei kokybės, nei turto“. Studentų ir dėstytojų atstovai taip pat kalbėjo, kad sistemą galima sugriauti greitai, tačiau argi galima taip eksperimentuoti su Lietuvos jaunimu? Anot J. Oleko, pavertus aukštąsias mokyklas viešosiomis įstaigomis ir suteikus joms teises disponuoti savo turtu, bus sudarytos sąlygos da...

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai jau neabejoja, jog planuojamas neterminuotas streikas tikrai įvyks. Praėjusią savaitę Vyriausybė pakeitė pernai gegužę patvirtintą Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio   didinimo programą. Naujajame dokumente numatyta, kad nuo sausio 1-osios darbo užmokestis dėstytojams vietoje 20 proc. vidutiniškai didės tik 5,6 proc.

Ketvirtadienį surengtame Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) organizuotame nesankcionuotame pikete prie Vyriausybės buvo reikalaujama nežlugdyti aukštojo mokslo, nevykdant ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimų didinti dėstytojų atlyginimus 20 proc. 2009-aisiais. „Šiandien yra visiška Vyriausybės nuostata sužlugdyti aukštąjį mokslą. Sužlugdė mokyklas, o dabar žlugdo aukštąjį mokslą.

Daugumos šalies aukštųjų mokyklų darbuotojai antradienį nuo 10 iki 12 valandos surengė įspėjamąjį streiką, kurio metu neatlikdami savo pareigų, o kai kurie - susirinkę prie mokslo įstaigų pasisakė prieš valdžios „nesiskaitymą su aukštojo mokslo atstovais“. Streike dalyvavo 3 kolegijos ir 12 universitetų bei akademijų. Antradienį prie streikuojančių kolegų paskelbė prisijungiantis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas.

Antradienį vyksiančio įspėjamojo aukštųjų mokyklų darbuotojų streiko metu Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA), Klaipėdos universiteto (KU) bei Šiaulių universiteto (ŠU) personalas su streiko idėją palaikančiais studentais ruošiasi išsakyti savo poziciją susirinkimuose prie šių mokslo įstaigų. Tuo metu daugumos kitų aukštųjų mokyklų streikuosiantys darbuotojai dvi streiko valandas (10 - 12 val.) liks darbo vietose, o jų susirinkimai nebus organizuojami.

Vakar Kauno medicinos universitete (KMU) vykusios Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dalyviai išgirdo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Giedriaus Viliūno patikinimą, jog ministras Algirdas Monkevičius spaudžia Vyriausybę ir „laužia“ Finansų ministeriją, kad šalies universitetai kuo greičiau gautų pažadėtus 28 mln.

Įkandin sostinėje vykusių negausių, bet triukšmingų studentų protesto akcijų, už savo interesus pakilo kovoti ir jų dėstytojai. Jei studentai nepatenkinti ketinimais imti studijų mokestį iš daugumos besimokančiųjų, tai dėstytojai kyla į kovą dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Pirmieji apie galimus streikus užsiminė Klaipėdos universiteto pedagogai.

Aukštųjų mokyklų pedagogai, sulaukę tik formalių atsakymų į pagrįstus skundus, vakar Klaipėdos universitete surengė pirmąją protesto akciją.  Dėstytojai buvo atviri: jie nesitiki sulaukti kokios nors reakcijos į savo protestus ir mato vienintelę išeitį - streiką. „Tam, kad surengtum streiką, reikia žengti visus žingsnius iki jo. Tai visi būtini dokumentai, skundai, atsakymai, surašytos rezoliucijos, kurie įrodytų, kad streikas yra motyvuotas.

Klaipėdos universiteto profsąjunga įsitikinusi, kad šią aukštąją mokyklą užgriuvo skolų našta. Universiteto darbuotojai tvirtino negavę dalies uždirbtų pinigų, rašo „Klaipėda“. Universitetas atlyginimus už paskutinį 2007-ųjų mėnesį mokėjo šį sausį. Darbuotojams, gruodį gavusiems avansą, sausį nebuvo taikomas neapmokestinamasis minimumas. Tad jie pasigedo po 70 litų algos. Neapmokestinamuoju minimumu galima pasinaudoti ne daugiau kaip 12 kartų per metus.

Klaipėdos universiteto dėstytojai sunerimo – esą šiemet nebeliko asignavimų algoms. Už rugsėjį atlyginimai išmokėti, tačiau sklinda kalbos, kad daugiau pinigų nebėra.Universiteto profsąjungos pirmininkė Asta Lapinskienė vakar patvirtino, kad, jos žiniomis, iš tiesų atlyginimams lėšų nebeliko.Tačiau išgirdęs tokias kalbas rektorius Vladas Žulkus nustėro.Jis kategoriškai neigė, kad aukštoji mokykla liko be pinigų.„Sklinda gandai, kad netrukus prasidės III pasaulinis karas kažkur Irake ar Rusijoje.