asmenvardžiai

Lietuvos lenkų asmenvardžių istorijoje – naujas posūkis. Teismas pripažino, kad Jaroslavo Volkonovskio pavardė turi būti rašoma ne tik su neseniai įteisinta w raide, bet ir su nelietuviška perbraukta el. Tačiau džiaugtis dar per anksti – valstybės registruose neįmanoma įrašyti nelietuviškų raidžių, taigi paso su protėvių pavarde Jaroslavas dar kurį laiką negaus. Profesorius Jaroslawas Wolkonowskis rodo, kaip teisingai rašyti jo vardą ir pavardę.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska oficialiai pasikeitė vardą ir pavardę – nuo šiol raidę „v“ ir jos varde, ir pavardėje pakeitė dviguba „v“. Keisti rašybą Dobrowolska suskubo iškart, vos įsigaliojo Seimo priimti pakeitimai, įteisinę lotyniškas q, x ir w asmenvardžiuose. Ministrė tikina, kad šitaip ne pasikeitė, o susigrąžino savo tėvų duotą vardą ir pavardę.

Trečiadienį teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pranešė oficialiai pakeitusi savo vardą ir pavardę. Nuo šiol jos asmenvardis rašomas nebe lietuviškais, o lotyniškais rašmenimis, įskaitant raidę „w“. Kol ministrė džiaugiasi pokyčiais, Seimo nariai tokį sprendimą kritikuoja. Opozicijos atstovai laikosi nuomonės, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, o politikai turi laikytis valstybinės kalbos normų.

Prezidentui padėjus parašą galutinai įteisinanti asmens dokumentuose lotyniškąsias X, Q, W raidės, 37 parlamentarai,  valstiečiai ir keli kitų frakcijų nariai, paskutinio šiaudo griebiasi kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą ir prašo įvertinti, ar priimta tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Tuo metu viena iš įstatymo pateikėjų, lenkų tautybės Teisingumo ministrė Dobrovolska džiaugiasi pergale.

Nors prieš priimant sprendimą Seimo salėje virė aršios diskusijos, parlamentas antradienį pritarė, kad asmens dokumentuose rašant asmenvardžius galima naudoti W, X ir Q raides. Priėmus sprendimą Seimo salėje nuskambėjo plojimai. Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas antradienį planuoja grįžti prie originalios vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimo. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje įtraukti du projektai dėl asmenvardžių rašybos, jie yra svarstymo stadijos. Vienu jų siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė teigiamą išvadą pirmam variantui, o alternatyvų projektą pasiūlė atmesti.

Dalis Seimo narių trečiadienį susiginčijo dėl įstatymo pataisų, kuriomis siekiama nustatyti, kaip asmens dokumentuose būtų rašomi nelietuviški vardai ir pavardės. Dalis parlamentarų raidžių w, q, x naudojimą asmens dokumentuose laiko politizuotu klausimu ir teigia, kad taip bandoma pakeisti lietuvių kalbos abėcėlę.

Originalios pavardžių rašybos klausimas yra skaudžiausias už užsieniečių ištekėjusioms lietuvėms, nes norėdamos vienodos pavardės visiems šeimos nariams jos priverstos veltis į teisinius procesus, sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos išvadai, kuria siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti „q“, „x“ ir „w“ raides dokumentuose asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.

Socialdemokratų deleguotos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vadovaujama ministerija šios savaitės pabaigoje per pusdienį pakeitė poziciją dėl Seime svarstomų asmenvardžių rašymo projektų, kurie atvertų kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Penktadienio rytą ministerija įregistravo Vyriausybės išvados projektą dėl šių svarstomų įstatymų. Jame Ministrų kabinetui siūlyta nepritarti abiem parlamente svarstomiems įstatymų projektams.

Pirmadienį Seimo pirmininkei Loreta Graužinienei visuomenininkai pristatys savo siūlymą dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis. Jų projektas privaloma tvarka turės būti įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę, nes buvo surinktas privalomas ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų skaičius.

Dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose turėtų apsispręsti patys politikai, nesidangstydami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis BNS sakė palaikantis nuomonę, jog asmenvardžius originalo kalba lietuviškuose pasuose ar tapatybės kortelėse, įtraukiant ir lotyniško alfabeto raides q, w ir x, būtų leista rašyti ne tik susituokusiems su užsieniečiais, bet ir kitiems Lietuvos piliečiams.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Komisijos nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.

Kol politikai rengiasi nuožmiam mūšiui dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, kalbininkai pabrėžia, kad visuomenė vis dar per mažai žino, ką apie tai mano specialistai. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, savo poziciją šiuo klausimu jie išdėstė Lietuvių kalbos institute (LKI) surengtoje diskusijoje.

„Aš kiek gaunu laiškų, aišku, aš jų neskaitau, bet bent jau kiek man jų atneša mano darbuotojai, tai žinokite, yra labai daug nusiskundimų iš lietuvaičių, kurios išteka už užsieniečių“, – prisipažino premjeras Algirdas Butkevičius. Taip jis sureagavo į konservatorės Vidos Marijos Čigriejienės klausimą apie vietovardžių ir asmenvardžių rašybą. „Man atrodo, kad Lietuvos lenkai turi idealias sąlygas mūsų šalyje. Netgi dirba Vyriausybėje ir Seime“, – apeliavo politikė.

Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad lietuviai, o ne lenkai, Vilnijoje turi integruotis. Lietuviai čia atvažiavo. Čia – lenkų žemė. Jie čia visada gyveno. Ar jis teisus? Mokslininkai neabejotinai įrodė baltų kilmės hidronimijos (upių ir ežerų pavadinimų) išplitimą dideliuose plotuose į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos ir Latvijos. Lietuviai gyveno tų plotų viduryje, kitų baltų genčių apsuptyje. Todėl jie išlaikė labai daug senosios indoeuropiečių kalbos elementų.