artūro zuoko

Likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ bandė registruotis Seimo rinkimams, buvęs tvarkiečių lyderis ir naujai sukurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis ketina kreiptis į prokuratūrą. „Kreipsimės į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, dėl partijos buvusios buhalterės ir finansininkės, kuri buvo atleista iš pareigų, galimai neteisėto bandymo užvaldyti juridinį asmenį užvaldant dokumentus“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė ketvirtų Susisiekimo ir Kultūros ministerijų viceministrų pareigybių įsteigimui. Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, ketvirto viceministro reikia tam, kad iki kadencijos pabaigos būtų įgyvendintos Vyriausybės programos nuostatos.

Po pasirodžiusių žinių apie byrančią Vilniaus savivaldybės tarybos nario Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės santuoką, pora išgyvena dar vieną dramą. Antradienio popietę Zuokų namuose Vilniuje, Užupyje, kilo konfliktas, į kurį teko įsikišti policijos pareigūnams. Susisiekus su buvusiu Vilniaus meru, šis tikino, kad jokio konflikto nebuvo, tačiau Agnės Zuokienės advokatas patvirtino, kad nesutarimų tikrai būta. Prabilta net apie smurtą, tačiau A. Zuokas tai neigė.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus komandą netrukus turėtų papildyti ketvirtas viceministras. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos siūlymą įsteigti dar vieno viceministro pareigybę.

Artūro Zuoko vadovovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys, buvęs savivaldybės administracijos vadovas Valdas Klimantavičius nuo pirmadienio paskirtas trečiuoju susisiekimo viceministru. Tai BNS antradienį patvirtino pats V. Klimantavičius. Jis kuruos „Lietuvos geležinkelių“ veiklą, taip pat biudžeto sudarymo bei kitus klausimus.

Pirmadienio rytą, Vilniaus apylinkės teisme susitiko Artūras ir Agnė Zuokai. Sutuoktiniai narplioja skyrybų klausimą. Posėdyje šį kartą pasirodė abu sutuoktiniai. Praėjusį kartą, kuomet vyko pirmasis teismo posėdis, nors skyrybų iniciatorė yra A. Zuokienė, tačiau ji teisme nepasirodė. Šiandien teismo duris atvėrė tiek Agnė, tiek Artūras. Susisiekus su teismo atstove, ji patvirtino šį faktą.

Pirmadienį, Vilniaus apylinkės teisme pradėta narplioti buvusio sostinės mero Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės Zuokienės skyrybų byla. Nors skyrybų iniciatorė yra Agnė Zuokienė, tačiau ji teisme nepasirodė. Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt primena, kad visai neseniai pasirodė žinios apie tai, kad byra Vilniaus savivaldybės tarybos nario Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės šeima. Ir nors pati Agnė pirmadienio popietę teigė, kad jokios krizės nėra, panašu, kad yra kitaip.

Garsiausiu Zuokų šeimos skandalu virtęs turtas – per 100 dėžių su nežinomais kūriniais – iš savivaldybės išvežtas ankstyvą rytą. Tiesa, šįkart visi daiktai grįžo ne į pačius Zuokų namus, bet į patalpas greta. Savivaldybės sprendimas grąžinti daiktus Zuokienę supykdė kaip reikiant. Melagiu Jono Meko fondo atstovą išvadinusi politikė žada imtis mįslingų kūrinių ekspertizės, o galiausiai – jų iškraustymo kitur.

Komentuodamas trečiadienį iš Artūro Zuoko namų paimtų Jono Meko daiktų istoriją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad visi veiksmai buvo atlikti teisėtai. P. Poderskis tvirtino, kad nėra dar aišku, kam iš tiesų priklauso Zuokų namuose rasti daiktai ir ar rastose dėžėse nėra vertingų meno kūrinių. Buvusio Vilniaus mero A. Zuoko namuose rasta per 100 dėžių su įvairiais menininko Jono Meko daiktais.

Po pasirodžiusių žinių apie byrančią Vilniaus savivaldybės tarybos nario Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės santuoką, pora išgyvena dar vieną dramą. Skyrybų dramą išgyvenanti Agnė namuose atrado kelias dešimtis įvairiausių dėžių su, Jono Meko darbais, galbūt meno vertybėmis ir kreipėsi į savivaldybę prašydama jas susirinkti. Pasak moters – apie jų egzistavimą buvęs sutuoktinis Artūras Zuokas jai užsiminęs nebuvo, todėl kyla įtarimų, kad jos galimai buvusio mero nusavintos.

Jono Meko fondo direktorius susiklosčiusią situaciją, kai Artūro Zuoko namuose buvo rasti J. Meko daiktai, vadina keista ir komiška. Portalui tv3.lt jis tvirtino, kad jau kreipėsi į savivaldybę dėl nusavintų daiktų. Pats A. Zuokas kirto ir miesto valdžiai, ir buvusiai žmonai. Buvusio Vilniaus mero A. Zuoko namuose rasta per 100 dėžių su įvairiais menininko Jono Meko daiktais.

Po pasirodžiusių žinių apie byrančią Vilniaus savivaldybės tarybos nario Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės santuoką, pora užsivėrė tylos siena. Tačiau praėjus mėnesiui Agnė pasiryžo prabilti ir papasakoti, kodėl su Artūru pasuko skirtingais keliais. Žurnalui „Žmonės“ moteris pasakojo, kad ji tapo skyrybų iniciatore: „Nebekalbėjome apie vaikus, vienas kitą, jausmus, o tik apie tai, ką padarė premjeras, ką sakė prezidentas, kas vyksta partijoje.

Lietuvos visuomenės veikėja Agnė Zuokienė ne retai socialiniuose tinkluose pasidalija sentimentaliomis nuotraukomis ir įrašais. Šį kartą moteris nustebino savo gerbėjus ir ryžosi avantiūrai – kelionei pėsčiomis. Moteris nusprendė išbandyti save ir viena iškeliavo į Ispaniją. „Išeinu link Santiago de Compastela. Kiti galimai keliaudami bando kažką rasti, o aš atvirkščiai – nusikratyti. Galimai tas kelias visai kitoks – papasakosiu, kai grįšiu“, – tada brūkštelėjo Agnė.

Vos vakar pasirodė žinios apie tai, kad byra Vilniaus savivaldybės tarybos nario Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės šeima. Ir nors pati Agnė pirmadienio popietę teigė, kad jokios krizės nėra, panašu, kad yra kitaip. Šiuo metu jau pradėtas jų skyrybų procesas, o iniciatorė – žmona, praneša 15min.lt.

Buvusio sostinės mero Artūro Zuoko žmona ir Lietuvos visuomenės veikėja Agnė Zuokienė ne retai socialiniuose tinkluose pasidalija sentimentaliomis nuotraukomis ir įrašais. Šį kartą moteris nustebino savo gerbėjus ir ryžosi avantiūrai – kelionei pėsčiomis. Moteris nusprendė išbandyti save ir viena iškeliavo į Ispaniją: „Išeinu link Santiago de Compastela. Kiti galimai keliaudami bando kažką rasti, o aš atvirkščiai – nusikratyti. Galimai tas kelias visai kitoks – papasakosiu, kai grįšiu.

Artūro Zuoko vadovaujama neparlamentinė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) antrajame prezidento rinkimų ture palaikys kandidatą ekonomistą Gitaną Nausėdą. „Demokratinėje visuomenėje būtina politinių jėgų pusiausvyra ir dialogas, todėl tik nepriklausomas bei nepartinis prezidentas gali tai garantuoti“, – pranešime nurodė Lietuvos laisvės sąjunga.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų vis dar nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų romai, beveik pusė nenorėtų kaimynų su psichikos negalia, taip pat grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigos, rodo tyrimas. Antradienį Vilniuje pristatyta bendrovės „Baltijos tyrimai“ daryta apklausa parodė, kad tarp nepageidaujamų kaimynų taip pat išlieka homoseksualūs asmenys, musulmonai, čečėnai – jų kaimynystėje nenorėtų matyti apie trečdalis respondentų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė pirmojo šių metų pusmečio valstybės dotacijas – 2,7 mln. eurų. Šiemet lėšų iš biudžeto gaus trimis politinėmis jėgomis daugiau nei pernai, tarp jų – ir valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Pirmąjį pusmetį jai teko 249 tūkst. eurų.

Lietuva išsirinko naujuosius merus, beliko suskaičiuoti balsus. II-ojo rinkimų turo iš viso prireikė 41-ai iš 60-ies savivaldybių. Balsuoti į apylinkės šiandien žygiavo ir vilniečiai. Sostinė rinkosi tarp Remigijaus Šimašiaus ir Artūro Zuoko. Už vieną jų atiduoti savo balsą atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė rėžė, kad pasirinko nevagiantį kandidatą. Tačiau dar kandesnė prezidentė buvo Sauliui Skverneliui.

Nors savivaldos rinkimuose Darbo partija pasirodė silpnai, partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tikisi sėkmės kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Darbo partija per šiuos rinkimus gavo 5,1 proc. balsų. Planuoja patekti į Seimą Nepaisant silpno partijos pasirodymo rinkimuose, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas mano, kad partijai pavyks sėkmingai pasirodyti 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, jog bus perrinktas į šį postą. Tačiau ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas neabejoja dalyvausiantis antrajame ture Vilniaus mero rinkimuose. O vykstant kovai dėl Vilniaus mero posto, valstiečiai ir žalieji skaičiuoja, kiek vietų savivaldybės tarybose gali užimti visos Lietuvos mastu. Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako tikintis, kad jo komitetas laimės tvirtą daugumą, tačiau prognozuoti rezultatų nenorintis.

Buvę bankrutavusios Vilniaus savivaldybės valdomos taksi bendrovės „Vilnius veža“ vadovai ir įmonės savininkė – miesto savivaldybė – ir jos valdoma įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ turės atlyginti įmonei 0,5 mln. eurų žalą, nutarė teismas. „Vilnius veža“ savininkų ir Vilniaus valdžios skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas lapkričio 15 dieną paliko galioti prieš metus priimtą jiems nenaudingą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) dalyvaus savivaldos rinkimuose, pranešė partija. Šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje nuspręsta kandidatų sąrašus ir merus kelti ne mažiau kaip pusėje šalies savivaldybių. „Lietuvos partinės sistemos suirutėje artėjantys rinkimai itin svarbūs. Iššūkiai mūsų valstybei reikalauja ryžtingų sprendimų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus vandenys“ būstinės sostinės senamiestyje pardavimo. STT atstovė spaudai Renata Endružytė BNS informavo, jog sprendimas nepradėti tyrimo buvo priimtas rugsėjį, nes nebuvo rasta korupcijos požymių. „Vilniaus vandenys“ vasarį aukcione už 3,9 mln. eurų pardavė 2,5 tūkst. kv.

Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį išreikštas palaikymas administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei rodo politikų, įskaitant ir dalies valdančiųjų, nepasitikėjimą pačiu meru Remigijumi Šimašiumi, teigia savivaldybės opozicijos atstovai. Į koaliciją kviečiamų socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad meras užsitikrins palaikymą tik užbaigęs formuoti koaliciją.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus skyriaus taryba ketvirtadienio vakarą svarstys savo vaidmenį būsimoje valdančiojoje daugumoje. „Spręsime, kokiomis sąlygomis liekame dirbti vilniečiams“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkė Auksė Kontrimienė. Sostinės socialdemokratai parengė darbų sąrašą, su kuriuo jie dalyvautų naujoje liberalų mero Remigijaus Šimašiaus buriamoje koalicijoje. Šis sąrašas nusiųstas merui.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį mero teikimu atleido Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovą Valdą Benkunską iš vicemero pareigų bei paskyrė šias pareigas eiti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovę Editą Tamošiūnaitę. „Daugiau kaip pusę kadencijos mes kartu dirbome ir šioje koalicijoje, ir su šiuo vicemeru, visų pirma norėčiau padėkoti už tuos dalykus, kuriuos kartu padarėme, – kalbėjo Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius.

Vilniaus socialdemokratai lieka dirbti valdančiojoje koalicijoje, bet kelia reikalavimus partneriams. „Mes nepriėmėme sprendimo, kad išeiname iš koalicijos.

Finansų ministerija siūlo Vilniaus miestui kompensuoti 55,8 mln. eurų už 2009-2012 metais skirtą per mažą gyventojų pajamų mokesčio dalį. Vyriausybė gegužės pabaigoje įpareigojo Finansų ministeriją derėtis su miesto valdžia dėl 55,8 mln. eurų kompensacijos. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad lėšos būtų išmokėtos per trejus metus. „Ministerijos pasiūlymas buvo suformuotas, remiantis Konstitucinio Teismo išvada, kurioje buvusi GPM skirstymo tvarka pripažinta diskriminacine vilniečių atžvilgiu.

Liberalų sąjūdžio lyderis į Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) siūlymą vienytis per  šių metų spalį vyksiančius rinkimus į Seimą vertina skeptiškai. Eligijus Masiulis abejoja A.Zuoko nuoširdumu. „Kalbėti apie kažkokį tarp partijų bendradarbiavimą, šiuokart ėjimą kartu.

Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) liberalsąjūdiečiams siūlo vienytis per  šių metų spalį vyksiančius rinkimus į Seimą. „Yra priimtas sprendimas kreiptis į Liberalų sąjūdį ir vienytis, kad per rinkimus nebūtų skaldomi balsai. Kad į rinkimus eitų viena liberali partija“, - šeštadienį po partijos Tarybos posėdžio BNS pranešė A.Zuokas.

Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Vilnius veža“ veiklos. Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas teigė, kad į prokuratūrą kreipėsi pagal tris straipsnius: aplaidus apskaitos tvarkymas, nusikalstamas bankrotas ir turto iššvaistymas. „Rėmėmės savivaldybės vidaus audito skyriaus atliktu įmonės auditu, kurio metu buvo nustatyta eilė apskaitos ir buhalterijos tvarkymo pažeidimų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį šiurkščiu pažeidimu nepripažino Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderiui Artūrui Zuokui naudingos paslėptos reklamos, dėl to jis atgaus savivaldos rinkimų užstatą. Kad pažeidimas būtų pripažintas šiurkščiu, balsavo keturi VRK nariai. Iš viso VRK yra 16 narių.

Trakuose kovą vykusiuose tiesioginiuose savivaldos rinkimuose, kaip įtariama, 16 asmenų galbūt pirko rinkėjų balsus. Kad tokiam skaičiui asmenų pateikti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, BNS patvirtino tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius. Anksčiau skelbta, kad šeši Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatai Trakuose įtariami pirkę balsus. Vykstant tyrimui, įtariamųjų skaičius išaugo iki 16-kos.

 Kovą vykusiems savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams jų dalyviai išleido per 5,82 mln. eurų, o aukų surinko kone 4,74 mln. eurų. Skolos sudaro per 1,36 mln. eurų. Iš beveik 300 politinės kampanijos dalyvių neskolingų liko mažiau kaip trečdalis, pirmadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos duomenimis, didžiausią aukų dalį sudarė kandidatų asmeninės kandidatų lėšos. Jos siekė apie 1,74 mln. eurų. 1,4 mln.

 Trečiadienį darbą pradėjo naujoji Vilniaus valdžia. Pirmajame sostinės savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kiti tarybos nariai, jiems įteikti pažymėjimai. Valdančiojoje koalicijoje dirbs liberalai, turintys 16 atstovų, konservatoriai su aštuoniais mandatais, keturias vietas iškovoję socialdemokratai, taip pat „Lietuvos sąrašo“ bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, turinčios po tris tarybos narius.

 „Didesnė koalicija yra ir didesnė atrama. Reikės priimti sudėtingus sprendimus, reikės daugumos. Ir ta dauguma turi išlikti per visas audras. Net jeigu kažkas pavargs ar palūš, man svarbu, kad koalicija būtų tvirta nuo pat pradžios“, – teigia išrinktasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, suklijavęs plačią koaliciją iš penkių partijų, nors būtų užtekę ir trijų partijų mandatų. Apie naują koaliciją, postų dalybas ir būsimas naujoves – pokalbis su R. Šimašiumi.

 Artūrą Zuoką žavi Remigijaus Šimašiaus linksmumas ir atvirumas, o šį – dabartinio mero proto greitumas. Tai kandidatai į Vilniaus merus antradienį sakė Žinių radijo laidoje „Vilniaus ringas“. Siūlome laidos ištrauką. Atsako A. Zuokas. Grįžkime prieš 20 metų. 1995-ieji. Jeigu jums kas nors tuomet būtų pasiūlęs perspektyvią politiko ar verslininko karjerą, šios dienos akimis, kurią būtumėte pasirinkęs? Žurnalisto, kurią tuo metu pasirinkau.

 Kainų komisija ragina Vilniaus valdžią pradėti rūpintis šilumos ūkiu. Pasak komisijos pirmininkės Ingos Žilienės, siekiama, kad savivaldybė taupytų ir efektyviau valdytų šilumos ūkį, o ne tik perleistų kainų nustatymą komisijai. Dėl to komisija pirmą kartą išsiuntė raštą miesto tarybai ir paragino vykdyti jos funkcijas. „Norim, kad savivaldybė pasižiūrėtų į šilumos ūkį kaip savininkė, galbūt yra kažkur įmanoma sutaupyti, gal efektyviau šilumos tiekėjo veiklą galima vykdyti.

Žinių radijas   Šešiems Vilniaus mero Artūro Zuoko bendrapartiečiams sulaukus įtarimų dėl galimo balso pirkimų į Trakų rajono savivaldybės tarybą, o prieš tai žiniasklaidoje balsų pirkimo fone skambėjus ir Liberalų sąjūdžio partijos vardui, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Jonas Udris „Žinų radijui“ sakė, kad pagal turimus duomenis, Liberalų sąjūdžio atstovai jokio balsų pirkimų neorganizavo.

 Šeši Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatai į Trakų rajono savivaldybės tarybą įtariami organizavę rinkėjų balsų pirkimą. Vilniaus apygardos prokuratūros prašymu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino šių kandidatų teisinę neliečiamybę.

 Daugiausia mandatų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje gavęs Liberalų sąjūdis ketvirtadienį preliminariai susitarė dėl valdančiosios koalicijos sudarymo su dar trimis partijomis - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir „Lietuvos sąrašu“. Jei politikai galutinai susitars, iš viso valdančiąją koaliciją turėtų sudaryti 32 tarybos nariai, įskaitant R.Šimašių, jei jis bus išrinktas meru. Iš viso taryboje yra 51 tarybos narys.

  Dėl silpno pasirodymo rinkimuose kai kuriuose didmiesčiuose atsakingi socialdemokratų skyrių lyderiai, todėl skyrių laukia reformos, sako premjeras ir socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius.   „Laukia, manau, reformos Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos miestuose. Nes jei skyrių lyderiai gauna mažiau balsų, nei balsuojama netgi už partiją, problema, aš manau, yra lyderiuose“, - Žinių radijui ketvirrtadienį sakė A.Butkevičius.

Žiūrint į rinkimų rezultatus akivaizdu, kad didžiausią pagrindą švęsti turi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), – rinkėjų skaičius išaugo nuo 6,42 proc. praėjusiuose rinkimuose iki maždaug 15 proc.

Dar viena neiškalbėta tema apie Vilnių ir jo pranašumus yra dalijimosi ekonomikos (angl. – sharing economy) plėtra mieste. Tai – puikus atkirtis mėgstantiems skųstis, kad sostinėje trūksta to ar ano. Dalijimosi ekonomikos pagrindu Vilniuje jau veikia viena pasiteisinusi iniciatyva – oranžiniai dviračiai, todėl akivaizdu, kad mieste puikius šansus prigyti turi ir kiti tokios ekonomikos pavyzdžiai.

 Sovietinę okupaciją šlovinančios skulptūros ant Vilniaus Žaliojo tilto stovi, nes nėra pakankamai jomis nepatenkintų vilniečių, kurie jas nuverstų, kaip vokiečiai Berlyno sieną. Mano nuomone, jas seniai reikėjo išvežti, bet nesunkiai paaiškinu, kodėl taip nebus. Tiesiog pavėluota Kai buvo paskelbta, kad šitų bjaurybių likimą spręs didelių ir gudrių ekspertų kompanija – buvo aišku, kad viskas baigsis būtent taip, kaip ir baigėsi.

Savivaldos rinkimuose dalyvauja 264 teisti kandidatai į tarybos narius bei 23 kandidatai į merus, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Daugiausia - per šimtas kandidatų - įrašyti į valdančiajai koalicijai priklausančių partijų sąrašus.

Kovą vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nutarė dalyvauti būrys žinomų meno, sporto žmonių. Nemažai jų jėgas politikoje išbandys pirmą kartą.

Trys Lietuvos politinės partijos šeštadienį Vilniuje rengia tarybos posėdžius, per kuriuos bus tvirtinami kandidatai į merus, savivaldybių tarybų narius, svarstoma rinkimų programa.