artimuosius rytus

Keliautojas, socialinių tinklų žvaigždė Jokūbas Laukaitis laidoje „Pasikalbėkim“ pasakoja apie savo nuotykius užsienyje, artimiausius kelionių planus ir neseniai pristatytą naujausią kūrinį – 10 minučių vaizdo klipą apie Vilnių. „Aš gimęs ir užaugęs šiame mieste. Tėvai čia vis dar gyvena, todėl man gera grįžti namo.Bet, atvirai kalbant, anksčiau negalvojau, kad Vilnius labai jau „fainas“ miestas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį perspėjo Ankarą, kad jai užpuolus kurdų pajėgas Sirijoje, iš kur Vašingtonas ketina išvesti savo kontingentą, Turkijai grėstų ekonominė smūgis. Tuo pat metu D. Trumpas paragino kurdus „neprovokuoti“ Ankaros. Tokius pareiškimus prezidentas padarė socialiniame tinkle „Twitter“, D. Trumpo administracijai nedideliais kiekiais dalijantis informacija, susijusia su gruodį D. Trumpo netikėtai paskelbtais planais dėl karių išvedimo.

Aukštas pareigas užimantis JAV valdininkas pareiškė, kad amerikiečių karinis laivynas galėtų surengti blokadą Rusijai, jeigu būtų poreikis sutrikdyti šios šalies bandymus perimti Artimųjų Rytų energijos šaltinių eksporto tiekimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad buvęs šalies prezidentas George'as W. Bushas padarė rimtą klaidą įsikišdamas į Artimųjų Rytų reikalus, trečiadienį pranešė leidinys „The Hill“. „Vienintelė ir didžiausia klaida, padaryta per visą mūsų šalies istoriją, yra ta, kad eksprezidentas G. Bushas jaunesnysis išsiuntė amerikiečių karių į Artimuosius Rytus (į Iraką 2003 metais)“, – D. Trumpą cituoja „The Hill“. „Artimiesiems Rytams išleidome 7 trln. dolerių“, – tvirtino prezidentas.

JAV prezidentas šiuo metu vieši Didžiojoje Britanijoje, kur iš žurnalistų sulaukia daug klausimų apie pirmadienį vyksiantį jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Donaldas Trumpas noriai į juos atsakinėjo. Ukraina ir Krymas – tai Obamos nesėkmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusiteikęs aptarti su V. Putinu Ukrainos klausimus, bei tai, kad jei jis būtų valdžioje 2014-aisiais, Rusija nebūtų užgrobusi Krymo.

Didžiosios Britanijos princas Williamas sekmadienį Jordanijoje pradėjo kelionę po Artimuosius Rytus. Jos metu jis pirmasis iš britų karališkosios šeimos narių surengs oficialius vizitus tiek į Izraelį, tiek į Palestinos teritorijas. Dviejų dienų vizito į Jordaniją atvykusį Williamą Amano kariniame oro uoste iškilmingai pasitiko sosto įpėdinis princas Husseinas bin Abdullah.

2017 metais publikuoti tyrimai apie gamtos reiškinių įtaką valstybių likimams. Išdėstytuose tyrimuose klimatas vadina svarbų vaidmenį. Tai buvo seniai, tačiau pasimokyti tikrai yra iš ko ir šiuolaikiniams žmonėms. Klimato ir socialinių procesų ryšio tema dažnai gvildenama tyrimuose. Jų autoriai sugretino 1788 metų nederlių Prancūzijoje su valstiečių sukilimais ir vėlesne revoliucija. 2006 ir 2010 metų sausras Sirijoje – su pablogėjusia ekonomine situacija ir po to kilusiu pilietiniu karu.

Kinija ir JAV pasirašė sutartį dėl suskystintųjų dujų gamyklos Aliaskoje vystymo, praneša „Bloomberg“. Projektas yra vertinamas 43 mlrd. dolerių, ir jis gali tapti viena iš alternatyvų Rusijos dujotekiui „Sibiro galia“. Suskystintųjų dujų terminalo galia bus 20 mln. tonų suskystintųjų dujų per metus (apie 27,6 mlrd. kubinių metrų). Susitarimas pasirašytas JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Pekine metu, skelbia leidinys. Kinijos „China Petrochemical Corp.

Žiniasklaidoje dažnai, vos tik pasirodo pranešimai apie teroristų prisiimtą „atsakomybę“ už išpuolį, yra skubama apie tai pranešti skaitytojams. Siekis publikuoti naujieną skaitytojų visame pasaulyje dažnai yra priimamas kaip neatsakingas būdas platinti terorą. Dažnas dar pasako, kad ISIS „prisiima viską ir visur“, todėl į tokius teroristų pasisakymus tariamai nereiktų kreipti dėmesio.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sako, kad netrukus baigs diplomatinę tarnybą Maskvoje, ir grįžęs į Lietuvą pasiners į analitinį darbą bei politiką, kur didžiausiu iššūkiu vadina demografinę krizę. Interviu BNS jis tikino kol kas nenusprendęs, ar dalyvaus 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose.

Prekyba ginkluote nuolat auga nuo 2004-ųjų, o 2012-2016 laikotarpiu pasiekė aukščiausią tašką pagal pardavimus nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Beveik trečdalį ginklų pasaulyje importuoja Sirijos, Jemeno ir Libijos karų įaudrinti Artimieji Rytai. Ekspertų teigimu, atsakomybės nebuvimas lemia tai, kad dalis ginkluotės net ir iš Vakarų valstybių patenka žmogaus teises pažeidžiantiems režimams bei karštųjų taškų smogikams į rankas.

 Žurnalistas Ronanas Bergmanas „The New York Times“ aprašė vaidmenį, kurį Šešiadieniame kare Artimuosiuose Rytuose suvaidino „užsispyręs“ KGB karininkas Jurijus Kotovas, kuris užverbavo „žinomą Izraelio valdančiosios „Darbo partijos“ narį, gavusį kodinį vardą Vou“. Tačiau tas, būdamas Izraelio patriotu, tapo dvigubu agentu ir buvo įvardintas kaip „Shin Bet“, kodinis vardas – „Orange“. Spec. tarnybos iki šiol šią bylą įvardija kaip itin delikačią ir draudžia išslaptinti jo vardą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmuosius savo mėnesius naujosiose pareigose pradėjo nustatydamas savas taisykles ir dažnai pamindamas nusistovėjusias tvarkas. Ne išimtis buvo ir pirmasis užsienio vizitas – D. Trumpas pasirinko Artimuosius Rytus ir Saudo Arabiją. Iki šiol nė vienas JAV prezidentas per visą istoriją nebuvo pasirinkęs šio regiono. Nuo pat Ronaldo Reagano laikų JAV prezidentai pirmojo vizito pasirinkdavo kaimynines Meksiką arba Kanadą.

Į Turkiją, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką eksportuojami lietuviškos kilmės gyvuliai transportavimo bei skerdimo trečiosiose šalyse metu patiria žiaurias kančias, rodo tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atliktas tyrimas.

JAV Gynybos departamentas pateikė Baltiesiems rūmams galimą naują kovos su „Islamo valstybe“ planą, prezidentui Donaldui Trumpui pareikalavus, kad aukščiausio rango kariškiai rastų papildomų būdų džihadistams sutriuškinti. Vienas svarbiausių D.Trumpo rinkimų kampanijos akcentų buvo pažadas paspartinti kovą su „Islamo valstybe“. Šis džihadistų judėjimas neteko tūkstančių savo kovotojų, tačiau tebekontroliuoja kai kurias teritorijas Sirijos šiaurėje bei Irake.

Dimisijos generolas Jamesas Mattisas, Donaldo Trumpo pasirinktas kandidatu į gynybos sekretoriaus pareigas, pareiškė sutinkąs su kariniu JAV buvimu Baltijos šalyse. Ką tik iš kelionės po Baltijos šalis grįžęs senatorius Gynybos komiteto pirmininkas Johnas McCainas paklausė, ar J.Mattisas sutinkąs, kad JAV pajėgos būtų dislokuotos tose šalyse. „Aš ką tik sugrįžau iš kelionės po Baltijos šalis, Gruziją ir Ukrainą. Jose nepaprastai nerimaujama dėl mūsų įsipareigojimų joms“, – paklausė J.McCainas.

Peterburge gimęs Maksimas Freidzonas iškėlė ieškinius „Gazpromui“, „Lukoilui“ ir kitoms rusų kompanijoms bei jų vadybininkams: „Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininkui Aleksejui Mileriui, „Gazprom-neft“ generaliniam direktoriui Aleksandrui Djukovui, kompanijos „Lukoil-bunker“ direktoriui Ali Beglovui ir kompanijos „Horizont International Trading“ direktoriui Gremui Smitui.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas mėgina pakenkti Europos vienybei, kurią jis laiko grėsme. Interviu „CBS News“, kuris bus parodytas antradienį, B.Obama sakė, kad Europos migrantų krizė taip pat yra problema Jungtinėms Valstijoms.

Britų dienraščio „Sunday Times“ šaltiniai valdžioje pranešė, kad pagrindinis „Kogalymavia“ lėktuvo katastrofos organizatorius yra Abu Osama al Masri – „Sinajaus provincijos“ grupuotės vadovas. Ši organizacija pernai prisijungė prie kitos teroristų grupuotės – „Islamo valstybės“ (IS). Britų žvalgybos tarnautojai yra įsitikinę, kad būtent šio asmens užverbuotas oro uosto pareigūnas padėjo bombą „Airbus A321“ bagažo skyriuje.

Netrukus į Artimuosius Rytus bus išsiųsta grupė prancūzų laivų, neišskiriant ir flagmano – lėktuvnešio „Charles de Gaulle“, praneša „Europe 1“. Laivų grupė dalyvaus specialiosiose operacijose prieš „Islamo valstybės“ ir teroristų grupuotės sąjungininkus, praneša Prancūzijos gynybos taryba. Kur būtent bus dislokuoti laivai – Viduržemio jūroje ar Persijos įlankoje – kol kas nėra žinoma. Prancūzų ginkluotosios oro pajėgos jau dalyvauja JAV vadovaujamoje koalicijoje prieš IS smogikus.

Lietuvoje viešintis Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas sako, kad būtina derybomis siekti taikos šalyse, iš kurių Europą užplūdo pabėgėlių banga. Ketvirtadienio popietę susitikęs su žurnalistais Vilniuje, monarchas konfliktų draskomus Artimuosius Rytus pavadino „šiuo metu pačia baisiausia vieta“. Pasak jo, Europos šalys pirmiausia turi pasirūpinti pavojuje atsidūrusiais pabėgėliais, tačiau tuo pat metu užkirsti kelią konfliktams tokiose šalyse kaip Somalis, Sirija ir Afganistanas.

Vokietija kelerius ateinančius metus bus pajėgi priimti po 500 tūkst. pabėgėlių per metus, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel pavaduotojas Sigmaras Gabrielis, Europą krečiant precedento neturinčiai migracijos krizei. „Manau, kad kelerius metus tikrai galėtume susitvarkyti su maždaug puse milijono“ priimamų atvykėlių per metus, vicekancleris pirmadienio vakarą sakė visuomeninei televizijai ZDF.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pasitrauks iš įtemptų derybų dėl Irano branduolinės programos ir sugrįš kitą dieną, jeigu atsiras reali galimybė pasirašyti sutartį, pranešė jos atstovė. „Ko gera, jeigu rytoj (antradienį) bus reali susitarimo tikimybė, jis sugrįš“, – Rusijos URM atstovės Marija Zacharova sakė žurnalistams Šveicarijos mieste Lozanoje.

„Daugiau niekada!“ – pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui šūkavo europiečiai. Vėliau tai pasikartojo. „Daugiau niekada!“ – vėl šaukė europiečiai 1945-aisiais, tačiau baigėsi viskas taip pat. „Daugiau niekada!“ – šaukė europiečiai pasibaigus kruviniems įvykiams Bosnijoje 1995-ais, ir dabar vėl tai prasidėjo iš naujo. „Aš labai tikiuosi (lygiai taip pat abejoju), kad Minsko susitarimas dėl ugnies nutraukimo, pasiektas herojiško Angelos Merkel tarpininkavimo dėka, atneš taiką.

 Vis dažniau pasirodant informacijai apie tai, kad europiečių kovotojų skaičius Sirijoje ir Irake pasiekė tris tūkstančius, terorizmo ekspertai perspėja, kad Vakarų valstybės turi stiprinti religinių mažumų švietimą. Jungtinės Karalystės Lydso universiteto profesorius, terorizmo ir saugumo ekspertas Larsas Bergeris sako, kad jauni europiečiai jungiasi prie radikalių islamistų, nes jaučiasi svetimi Europos visuomenei, o judėjimas „Islamo valstybė“ tampa alternatyva.

Argentinos prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner) antradienį savo emocingoje kalboje pareiškė, kad vidaus ir Jungtinių Valstijų interesai spaudžia atsistatydinti jos vyriausybę ir galbūt netgi nužudyti ją pačią. Šalies verslo interesai „mėgina sužlugdyti mano vyriausybę su tarptautine (JAV) pagalba“, sakė ji.

Milano prokuratūra atskleidė 1,15 mlrd. eurų šalies mokesčių grobstymo faktą. Pasak spec. tarnybų, šiais pinigais buvo finansuojami islamo fundamentalistai, rašo „Corriera della Sera“. „Ieškojo Osama bin Ladeno, o rado tik kelias sąskaitas-faktūras. Tačiau sąjungininkams dokumentai, kuriuos 2010-ais aptiko specialios operacijos metu, pačioje islamistų širdyje – pasienyje tarp Afganistano ir Pakistano, buvo aukso vertės informacija.

 Krikščionys ir musulmonai sekmadienį suplūdo į Albanijos sostinės Tiranos gatves pasveikinti popiežiaus Pranciškaus, kuris į šią daugiausia musulmonišką šalį atvyko vienos dienos vizito, pagirti jos kaip darnos tarp religijų pavyzdžio. Pontifiko lėktuvas Tiranos Motinos Teresės oro uoste nutūpė 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku.

 Popiežius Pranciškus sekmadienį vyksta į Albaniją intensyvaus vienos dienos vizito, kurio metu bus akcentuojamas šios šalies darnos tarp religijų pavyzdys – Artimuosius Rytus krečiant neramumams, o Europoje didėjant netolerancijai. Nors anksčiau šiais metais Vatikanas reiškė paramą JAV smūgiams iš oro Irake ginant persekiojamus krikščionis, Pranciškus vienu kertinių savo popiežiavimo akmenų padarė dialogą tarp religijų ir labai norės raginimus naudoti jėgą atsverti receptu taikai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pripažino dar neturintis strategijos, kaip įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, sklaidydamas spėliones, kad jis nedelsiant pasiųs Amerikos karines pajėgas prieš tą grupuotę pilietinio karo krečiamoje šalyje.

„Rusijos valdžios politika kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir kitiems kaimynams“, – teigia lietuvių ir azerbaidžaniečių kultūrinių ryšių tyrinėtojas, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas.

 Ne, čia ne eilinis straipsnis apie Ukrainą, nors ir apie ją taip pat. Parašyti jį pirmiausia paskatino žinia, kad Amerika ketina mažinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį iki 440–450 tūkstančių (mažiausias skaičius nuo 1940 m.). Viena vertus, tai suprantama. Ekonominių sunkumų laikmečiu didelės karinės išlaidos yra sunkiai pateisinama našta. Kartu vienas Pentagono atstovas, komentuodamas šį sprendimą, pažymėjo: „Mes vis dar turėsime labai didelę kariuomenę. Ji bus mobili. Ji bus šiuolaikiška.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) išskirtiniame interviu AFP, kurį davė prieš Ženevos 2-ąją taikos konferenciją, sakė, jog yra „reikšminga“ tikimybė, kad jis sieks naujos kadencijos, ir atmetė valdžios pasidalijimą su jo nušalinimo siekiančia opozicija. Sekmadienį duodamas interviu savo prezidentiniuose rūmuose Damaske, B.al Assadas sakė, jog tikisi, kad Sirijos karas dar užtruks.

 Lenkijos tarptautinių santykių instituto direktorius Marcinas Zabarowskis (Marcinas Zabarovskis) sako, kad bendras interesas dėl Rytų partnerystės Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai (ES) padėjo dvišaliams santykiams. Trakuose vykusiame užsienio politikos strategų susitikime dalyvavęs Lenkijos politikos ekspertas teigė, kad Lietuva praėjusį pusmetį sėkmingai vadovavo ES Tarybai - jo teigimu, Lietuvos pirmininkavimas Europoje vertinamas kaip vienas iš geriausių pastaruoju metu.

Religinės nesantaikos kurstomas smurtas Sirijoje kelia didelę grėsmę aplinkiniam regionui, tad prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimo pergalė gali būti geriausias iš įmanomų scenarijų, ketvirtadienį pareiškė buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas. Vašingtonas smerkė B.al Assado elgesį per šį konfliktą, grasino aviacijos smūgiais, kai jis buvo apkaltintas atakavęs civilius cheminiais ginklais, taip pat reikalavo jo atsistatydinimo.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) kartu su JT ir Arabų Lygos specialiuoju pasiuntiniu pirmadienį paragino neatidėliotinai surengti Sirijos taikos konferenciją. „Turi būti pereinamojo laikotarpio vyriausybė, Sirijoje turi būti naujas valdžios organas, kuris leistų taikos galimybę“, – sakė J.Kerry. Pasak jo, būtinai reikia iki lapkričio vidurio sušaukti vadinamąją Ženeva-2 konferenciją, – tokį tikslą yra nurodžiusios Jungtinės Tautos.

Du poslinkiai skirtinguose pasaulio regionuose šiomis dienomis verčia sulaikyti kvapą. Tai finansų krizė Europoje ir politinės konvulsijos arabų pasaulyje. Iš paviršiaus žiūrint šiedu reiškiniai neturi daug ką bendro. Tačiau giliau pažvelgus esama panašumo. Taip bent mano vienas svarbus Londono dienraštis. „Dvi didelės globalios krizės juda savo kulminacijos link“, – rašo laikraštis „Independent“, nuo 2010 priklausantis Aleksandrui Lebedevui ir paprastai ginantis liberalias pozicijas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paragino Izraelio vyriausybę nestatyti palestiniečių žemėse naujų gyvenviečių, praneša agentūra AFP. Tai galėtų būti „geros valios gestas Artimųjų Rytų taikos procese“, – pareiškė Ban Ki Moonas bendroje su Izraelio premjeru Benyaminu Netanyahu spaudos konferencijoje. Tačiau B. Netanyahu dar kartą atmetė gyvenviečių statybų sustabdymą ir pabrėžė, kad ši tema gali būti aptariama tik derybose dėl galutinės taikos sutarties.

Pasaulinės gėrimų rinkos tyrimų organizacijos "Canadean" duomenimis, pasaulinis alaus rinkos augimas sumažėjo nuo 6 proc. 2007 m. iki 2 proc. pernai. Analitikai prognozuoja tolimesnį alaus rinkos augimo mažėjimą šiemet, o paklausos padidėjimo galima laukti tik 2010 m. Sparčiausiai alaus paklausa auga Azijoje (pernai išaugo 5 proc.), o labiausiai mažėja Vakarų Europoje (krito 8 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pradeda susidurti su realybe užsienio politikoje. Ji labai paprasta – kiekviena valstybė turi savo nacionalinius interesus arba, kitaip tariant, B. Obamos idealizmas susiduria su skaudžia realybės siena. B. Obama tikriausiai yra pirmasis nuo Johno Kennedy laikų JAV prezidentas idealistas. Drįsčiau sakyti, galbūt net didesnis už jį. Tai pirmasis JAV vadovas, kuris Vakarų Europoje toks populiarus, kad net lenkia reitingus savo šalyje.

Holivudo žvaigždė Raselas Krou (Russell Crowe) žino, ką reiškia tapti žiniasklaidos auka. O filme “Tikroji padėtis” jis pats vaidina į etinius konfliktus įsipainiojusį reporterį. - Ar su personažu, žurnalistu Kelu Makefriu jus siejo ypatingas ryšys, nes jaunystėje pats galvojote rinktis šią profesiją? - Ne tik tai. Per pastaruosius 30 metų reguliariai sėdėdavau prieš žurnalistus ir juos stebėdamas sukaupiau daug charakteringos medžiagos.

"Nabucco" projektas tiesiogiai kėsinasi į Rusijos strateginius energetikos tikslus. Dar neseniai premjeras Vladimiras Putinas piktdžiugavo, kad dujotiekį galima nutiesti, tik iš kur bus dujos? Dabar atsakymą jam pateikė Turkmėnistanas. Rusijos ekspertai jau seniai šito bijojo: Turkmėnija atsisako bendradarbiavimo su Rusija ir sutinka tiekti dujas Europai projektuojamu dujotiekiu "Nabucco", kurio trasa apeitų Rusijos teritoriją.

TV laidų vedėja Lavija Šurnaitė specialiai „Laisvalaikiui“ apie laisvalaikį ir keliones. - Kiek vidutiniškai turi laisvų dienų per savaitę? - Skirtingai nei daugelis žmonių, kuo arčiau savaitgalis, tuo darbingesnė tampu. Didžiausias krūvis šeštadienį, kai reikia vesti tiesioginę ryto laidą. Dvi dienas prieš tai ruošiuosi. Tad visos kitos, keturios dienos, lieka laisvos.

NATO jubiliejaus išvakarėse amerikiečių portalas „Democracy Now!“ kalbino žymų politologą, lingvistą, Naujosios Pasaulio Tvarkos, o taip pat ir ją užtikrinančios NATO kritiką Noamą Chomsky. Pateikiame sutrumpintą šio interviu tekstą. AMY GOODMAN: Pradėkime nuo NATO šešiasdešimtmečiui skirto susitikimo. Po daugiau nei keturių dešimtmečių prie aljanso iš naujo prisijungė Prancūzija. Ką apie tai manote? NOAM CHOMSKY: Kyla klausimas, ar išvis verta švęsti NATO jubiliejų.

„Hamas“ politinis lyderis Khaledas Meshaalas teigiamai įvertino JAV prezidentą Baracką Obamą, dėl jo „naujo tono“ kalbant apie Artimuosius Rytus, praneša „bbc.co.uk“. Interviu Italijos laikraščiui K. Meshaalas teigė, jog dabar tik „laiko klausimas“ kada JAV atsivers deryboms su jo vadovaujama organizacija. Interviu pasirodė praėjus trims dienoms po B. Obamos kalbos, kuria jis pažymėjo „naują pradžią“ santykiuose su Iranu.

Naujoji JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton išvyko į pirmąją savo užsienio kelionę nuo kadencijos pradžios - Aziją, praneša agentūra AFP. Pirmadienį ji lankysis Tokijuje, po to - Indonezijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Šia kelionė H. Klinton, jos pačios teigimu, nori signalizuoti, kad Vašingtonas suinteresuotas gerinti santykius su Rytų Azijos šalimis. H. Klinton pirmtakai savo pirmųjų užsienio kelionių tradiciškai leisdavosi į Europą arba Artimuosius Rytus.

Artimieji Rytai buvo vienas iš tų pasaulio regionų, kurie Baracko Obamos pergalę sutiko džiaugsmingai, išreikšdami viltį, kad naujasis JAV prezidentas demokratas pakeis Amerikos užsienio politikos liniją regione. Tačiau šiandien entuziazmas pamažu blėsta, to priežastis yra B. Obamos tylėjimas per neseniai vykusį Izraelio puolimą Gazos ruože. Arabų šalyse viešoji nuomonė pasidalino tarp vilties ir skepticizmo, tarp tikėjimo ir nepasitikėjimo.

Nekomercinio kino festivalio „Gala“ sezonas įgauna pagreitį – skelbiama jubiliejinė, jau dešimtoji filmų programa. Nuo šio penktadienio iki vasario 12 dienos kino gurmanai trijuose Lietuvos miestuose mėgausis nauja išskirtinių juostų porcija, kurioje puikuosis net penkių skirtingų valstybių kino kūrėjų darbai. „Švęsdami apvalią festivalio sukaktį, tiesiog privalėjome savo žiūrovams pateikti malonių staigmenų ir kai ką, ko kino teatre jie dar nėra matę.

Artimųjų Rytų problema tapo vienu „amžinųjų“ dabarties klausimų. Palestiniečių ir Izraelio piliečių žydų tarpusavio neapykanta tokia stipri, kad be įtakingos jėgos iš užsienio, kuri priverstų juos spręsti savo santykių problemas konstruktyviai, nieko gero net neverta tikėtis. Kaip rodo praėjusių penkiasdešimties metų istorija, jokios Jungtinių Tautų rezoliucijos, kad ir kokios griežtos ir kiek daug jų būtų, nepadeda. Izraelis jas dažniausiai ignoruoja.