ar lietuva

Daug diskusijų Lietuvoje dėl amžiaus skirtumo sukėlę Aarono Perezo (28) ir lietuvaitės Urtės (16) santykiai, anot milijonieriaus, puikiai klostosi ir toliau. Vis tik internete ir žinomų žmonių lūpose netyla kalbos, kad ši romantiška draugystė tėra reklaminis triukas. Internete savo verslus kuriantis Aaronas tv3.lt papasakojo, kad jo ir Urtės draugystė tikra, o į skeptikus įžymybe tapęs vyras tik numoja ranka. - Jūsų santykiai su Urte tapo viena aktualiausių temų Lietuvos pramogų versle.

 Prieš porą mėnesių JAV politikos veteranas, vienas autoritetingiausių pasaulyje tarptautinės politikos ekspertų, vertindamas įsibėgėjančio šaltojo karo perspektyvas, mestelėjo: „Rusija žaidžia šachmatais, o mes pokerį“. Sakydamas „mes“, jis turėjo galvoje savo šalį. Kalbėdamas apie pokerį, jis įspėjo – šioje situacijoje reiktų mažiau azarto ir euforijos bei daugiau politinės, ekonominės, karinės ir t.t. kalkuliacijos.

Perskaitęs profesionalų ir argumentuotą Lauryno Kasčiūno straipsnį „Veidas.lt“ tinklapyje „Ar pasiduosime multikultūrinės visuomenės iliuzijai“, nenustebau dėl mūsų politinio „elito“ neeilinio susireikšminimo ir arogancijos.

Šeštadienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo į mitingą, pavadintą ,,Už Lietuvą be melo ir smurto“, vėl rinkosi į iniciatyvinės grupės ,,Už teisingumą“ narių kvietimą atsiliepę žmonės. Išvakarėse išplatintame pranešime visuomeninio judėjimo nariai, tarp kurių – keletas Nepriklausomybės akto signatarų bei kultūros ir meno veikėjų, rašė: ,,Metas pasitarti, kaip piliečiams susigrąžinti Valstybę.

Tuo metu, kai Nobelio Taikos premijos laureatas JAV prezidentas Barackas Obama ketina siųsti papildomą karių kontingentą į Afganistaną, karines pajėgas stiprinti ketina ir Lietuva. Visuomenei nepastebėjus konservatorės Rasos Juknevičienės vadovaujama Krašto apsaugos ministerija netrukus ketina Lietuvoje tyliai įteisinti tris kariuomenes. 2010 m. sausio 1-osios rytas daugeliui lietuvių bus tragiškas ne (tik) dėl pagirių, bet ir dėl uždarytos Ignalinos atominės elektrinės – kils kainos.

Lietuvos politinės partijos po dviejų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių vis dar neturi vieningos pozicijos dėl šalies ekonominio modelio. Postsocialistinis liberalizmas, įsitvirtinęs ne tik dešiniosiose – Liberalų ir Konservatorių partijose, bet ir turintis svarų palaikymą centro – kairiojoje pusėje, propagavo laisvą rinką ir menkino valstybės vaidmenį ekonomikos raidoje.

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta. Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai.

Kai patys dar nekaupėme savo krašto etnografinių eksponatų, pasirodo, carinės Rusijos mokslininkai vyko į ekspedicijas po Lietuvą ir iš mūsų krašto prisivežė tokių retenybių, kokių dabar net mūsų muziejai neturi. Tačiau atgauti jų nėra kaip, mat įsigyta legaliai. Iki šiol daug kam atrodė, kad lietuvaitės ir vasarą dėvėjo tik sunkius, šiltus vilnonius raštuotus tautinius sijonus, nes tik tokie mūsų muziejuose išlikę.

Didmeistris, daugkartinis Lietuvos čempionas Vidmantas Mališauskas šachmatus laiko sportu. Taip jis pasakė „Balsas.lt" prieš išvykdamas į Europos čempionatą Serbijoje. Čia yra dopingo kontrolė, būna muštynių, skandalų ir politikos. Tenka ir svorio numesti. – Šachmatai ,vis dėlto – sportas ar ne? – Ko gero, būtent sportas šiuo metu yra pagrindinis likęs šios veiklos aspektas. Antrasis pasaulio čempionas Emanuelis Laskeris, jei gerai prisimenu, sakė, kad tai sportas ir menas.

Ekonominis sunkmetis koreguoja atostogų įpročius: kaip nurodo Statistikos departamentas, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį ilsėtis į užsienį išvyko trečdaliu mažiau gyventojų, negu tuo pačiu metu pernai. Ar tai reiškia, kad per atostogas turistai būriais leidžiasi tyrinėti gimtosios šalies ir jos įdomybių? Nebūtinai: specialistai pažymi, kad poilsiauti Lietuvoje ilsėtis yra gana brangu.

Brangiai nusamdytiems užsienio konsultantams pasakius, kad naujos atominės jėgainės produkcijos kaina bus maža kaip sovietmečiu, energetikų visuomenėje kilo pasipiktinimo audra. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas užvakar Seime džiūgavo iš susižavėjimo, ką per kelis mėnesius sugalvojo investicinio banko „N M Rotschild & Sons“ konsultantai. Gegužę laimėję konkursą ir susižersiantys mažiausiai 5 mln. litų konsultantai parašė, kad naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvai reikia kaip oro.

Šią savaitę Lietuvoje daug kalbėta apie demokratiją. Apie demokratiją kituose kraštuose. Lietuva ėmė pirmininkauti Pasaulio demokratijų bendrijai ir paminėjo Tarptautinę demokratijos dieną. Vilniuje lankėsi kaimyninės nedemokratinės Baltarusijos prezidentas, kurio vizito išvakarėse spėliota, ar Lietuvos valdžia, pasikvietusi Aleksandrą Lukašenką, visų pirma dėl verslo interesų, prabils ir apie demokratijos situaciją Baltarusijoje.

Lietuvoje tabu laikoma siūlyti įvesti progresinius mokesčius bei devalvuoti litą, nors Vakarų valstybėse progresinių mokesčių sistema veikia seniai, o užsienio ekspertai kalba apie lito ir lato devalvavimą. Taip LŽ tvirtino Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas LAZUTKA. Jo požiūriu, kai litas nedevalvuojamas, paskolas eurais pasiėmusiųjų rizika perkeliama ant kitų žmonių pečių.

Gyvenamųjų namų renovavimas turėjo būti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ašis, tačiau Vyriausybės parengtas renovavimo planas neveikia, tvirtina ekonomistas Raimondas Kuodis. R.Kuodis siūlė nebrukti gyventojams paskolų, kaip numato neveikiantis Vyriausybės planas. Jo nuomone, renovavimo iniciatyvos turėjo imtis valdžia, didele dalimi finansuodama šį procesą iš sutaupomų, apšiltinus namus, kilovatvalandžių sąnaudų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad politinis elitas ir suinteresuotosios ekonominės grupuotės praktiškai uzurpavo valdžią Lietuvoje. "Reikia tuo pat metu kovoti su ekonomikos monopolizavimu ir kurti pilietinę visuomenę. Negali būti taip, kad ekonominė padėtis yra gera, o politinė bloga, ir atvirkščiai. Pažanga turi vykti abiem lygiais. Todėl dėmesio skirsiu abiem šioms sritims", - interviu Sankt Peterburgo laikraščiui "Delovoj Peterburg" sakė naujoji valstybės vadovė.

Europarlamentarė Ona Juknevičienė apgailestauja, kad Lietuvos visuomenė dar nesubrendo tikrai demokratijai, todėl teisę išrinkti savo atstovus į Europos Parlamentą perleido saujelei aktyviausiųjų. Po mėnesio kadenciją Europos Parlamente (EP) baigsianti O.Juknevičienė tikina, kad ir vienas aktyvus politikas Briuselyje gali atnešti naudos Lietuvai.

"Leo LT" valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus neneigia, kad privatus investuotojas - "NDX energija" - rengiasi parduoti dalį savo akcijų trečiajam asmeniui. "Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad šios kalbos (dėl dalies "NDX energijos" akcijų bendrovėje "Leo LT" pardavimo - red.) yra pagrįstos.

Negali būti jokių diskusijų, ar Lietuvai reikalingas spermos bankas, – jis būtinas, teigia lrt.lt kalbinti medikai. „Kaip jūs manote, ar geriau savo išnešiotą vaiką auginti, ar svetimą? Dauguma moterų mieliau augintų savo išnešiotą“, – teigia Santariškių klinikų Urologijos centro profesorius B. Dainys. Ar Lietuva turės spermos banką, gali paaiškėti jau vasarą.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikina, kad Lietuva, laikydamasi ankstesnių užsienio politikos krypčių, tuo pačiu metu sieks užsitikrinti didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalių supratimą ir paramą. "Reikia pripažinti, kad ant Lietuvos pečių gula didžiulė atsakomybė, su kuria savo viltis sieja daugelis užsienio šalių", - kalbėdamas apie naujos atominės elektrinės statybą Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" sakė užsienio reikalų ministras V.Ušackas.

Rytoj sueis penkeri metai, kai mūsų kraštas prisijungė prie NATO. Šia proga LŽ kalbino krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę ir jos patarėją, tarptautinės teisės ekspertą Dainių Žalimą. Teiravomės, kaip šiuo metu Lietuva atrodo Aljanse ir ar 60-metį mininčiam NATO pavyksta reaguoti į naujus iššūkius. R.Juknevičienė: „Svarbu nebūti „kraštiniais“. - Ministre, ko galime tikėtis iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo? - NATO - sėkmingiausias aljansas pastarojo meto pasaulio istorijoje.

2011 metais paaiškės, ar Kuršių nerija ir Aukštaitijos nacionalinis parkas taps gražiausių pasaulio vietų konkurso nugalėtojais. Abu parkai pretenduoja tapti vienais iš naujų septynių gamtos stebuklų. Neįprastas stebuklų rinkimo konkursas surengtas šveicaro keliautojo, piloto ir kino menininko Bernardo Weberio iniciatyva. Konkursui buvo pasiūlyta net 261 gamtos grožybė. Kuršių nerija tarp nominantų pateko kaimynės Rusijos dėka.

Penktąsias narystės NATO aljanse metines Lietuvos krašto apsaugos sistema sutinka sumažėjusi, atsisakiusi jaunimo patriotinio auklėjimo funkcijų, pagraužta korupcijos ir nežinanti, kaip gins priešų užpultą valstybę.

Naujosios Vyriausybės iniciatyva įkurta Energetikos ministerija, žadėjusi apginti valstybės ir Lietuvos žmonių interesus nuo energetikų klanų, randa vis naujų argumentų, kodėl delsiama teikti siūlymą kas mėnesį perskaičiuoti dujų ir šilumos kainas, taip palengvinant piliečių gyvenimą. Naujasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas nemato problemos, kad jo vadovaujama įstaiga darbą galės pradėti tik po kelių mėnesių.

191,5 mln. litų už du 25 metų senumo laivus Didžiajai Britanijai nepagailėjęs buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pateikė savo versiją, kodėl Latvija ir Estija panašius laivus įsigijo pigiau nei Lietuva. Pasak įtakingo socdemų veikėjo, Lietuva sau kelia aukštesnius reikalavimus nei latviai ar estai. Apie kaimynių pirkinius girdėjo tik iš kolegų Buvę Krašto apsaugos ministerijos vadovai ir ten likę dirbti žemesnės grandies klerkai kaip susitarę gina už 191,5 mln.

Pasirinkęs Vygaudą Ušacką savo Vyriausybės užsienio reikalų ministru, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius pasirinko kitokią užsienio politiką, nei pats prieš dvejus metus propagavo. Pasirinkęs Vygaudą Ušacką savo Vyriausybės užsienio reikalų ministru, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius pasirinko kitokią užsienio politiką, nei pats prieš dvejus metus propagavo.

Lietuvoje viešėjęs Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) prezidentas Raphaelis Martinetti sutiko duoti išskirtinį interviu portalui „Balsas.lt“, kuris yra pagrindinis kitais metais Vilniuje pirmąkart rengiamo Europos imtynių čempionato rėmėjas. Garbus svečias gyrė Lietuvos pasiruošimą pirmenybėms, bet nesutiko pažadėti, kad varžybų teisėjai pasistengs, jog šeimininkai neliktų be medalių.

Kas pirmiausiai lems Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą su šalimis, nepriklausančiomis  Europos Sąjungai ir /ar Šaiurės Atlantos Sutarties Organizacijai? Pirmiausia – šalies iniciatyva ir noras bendradarbiauti. Bendra ES ir NATO politika, jos vieningumas ir konsolidacija yra šių organizacijų, taigi – ir Lietuvos, sėkmės esminė sąlyga.

Ar Lietuva tikrai homofobiška, kaip tvirtina kai kurie politikai, sakantys, jog neseniai vykusiame gėjų ir lesbiečių festivalyje Stokholme buvo jausti laisvės ir pakantumo dvasia, o Lietuvoje tvyro neapykanta? Ar mūsų šalyje diskriminuojamos moterys? Apie tai savaitraštis „Veidas“ kalbėjosi su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi teisininku Henriku Mickevičiumi.

Ekspremjeras Gediminas Vagnorius teigia iki šiol esąs įsitikinęs, kad 1999-aisiais priimtas įsipareigojimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) buvo veikimas prieš Lietuvą.

2008 m. birželio 24–27 d. Audronius Ažubalis, Seimo TS frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, su Seimo užsienio reikalų komiteto delegacija Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko kvietimu dalyvavo susitikime su Dūmos nariais. Tokie susitikimai jau yra tapę tradiciniai. Užsienio reikalų komiteto delegacija vieną kartą per metus važiuoja į Maskvą arba Rusijos parlamentarai atvyksta į Lietuvą.

Seime pritarta specialaus nutarimo, kuriuo siūloma paskelbti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo, projektui. Tai portalui „Balsas.lt“ patvirtino Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis. Tiesa, Prezidentas Valdas Adamkus tokį valdančiųjų partijų siekį inicijuoti konsultacinį referendumą dėl IAE darbo pratęsimo vadina rinkiminiu triuku. „Šitas referendumo siūlymas Lietuvos žmonėms, manau, net iš dalies nesąžiningas.

Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį balsų dauguma priėmė sprendimą rengti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo. Seimo narių teigimu, toks referendumas būtų „parama“ deryboms su Europos Sąjungos strukūromis. Tačiau lieka vis dar neaišku, ar derybos apskritai vyksta. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis portalui „Balsas.

Eurokomisarė D.Grybauskaitė neabejoja, kad naujai Lietuvos Vyriausybei reikės labai daug politinės valios bandant bent sušvelninti ekonomikos lėtėjimo pasekmes. Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė juokingais ir neleistinais vadina samprotavimus, kad Lietuva 2010 metais galėtų tapti euro zonos nare. Pasak jos, euras pirmiausia yra atsakingos valstybės ekonominė politika. Į vis didesnę ekonominę krizę klimpstanti Lietuva neatsisako ambicingų planų.

Pernai gruodį Lietuvai tapo Šengeno zonos nare, pasikeitė dalies lietuvių gyvenimas. Tačiau ne į gerąją pusę, kaip buvo žadėjusios Europos Sąjungos ir mūsų šalies valdžios institucijos - sustojo naudotų automobilių prekybos verslas. Užsidariusios įmonės, atpigę automobiliai, be darbo likę vilkikų vairuotojai - taip pasikeitė gyvenimas srityje, su kuria susiję ir duonai užsidirba nemažai Lietuvos gyventojų.

2008-ieji oficialiai paskelbti Skaitymo metais. Tačiau ar neatsitiks taip, kad kaip tik šiemet Lietuvos vaikai nebeturės kur skaityti? – klausia „Lietuvos žinios“. Valdžios institucijose, atrodo, netrūksta iniciatyvų, akcijų ir programų, skirtų vaikams. Tačiau šiais metais, pavyzdžiui, Vilniuje ruošiamasi uždaryti rekonstrukcijai dvi labiausiai vaikų lankomas – Vilniaus apskrities viešąją A. Mickevičiaus ir Nacionalinę M. Mažvydo – bibliotekas.

Profesorius Vytautas Landsbergis, neseniai pristatęs ne vieną dešimtmetį ruoštą monografiją „Visas Čiurlionis“, sako turįs bent vieną panašumą su didžiuoju kompozitoriumi ir dailininku - tai nedidelis ūgis, rašo „Respublika“. Nors profesorius kaip visada nestokoja šmaikštumo, jo parašyta monografija - neabejotinai rimtas indėlis į Lietuvos kultūrą. M.K.Čiurlionį „Respublikos“ skaitytojai“ išrinko ir projekto „Respublikos“ nacionalinės vertybės 2007“ laureatu.

Lietuvoje iki šiol netoleruojama kritika ir kitokia pozicija – ypač, jei tai iš tikrųjų pozicija, o ne kaprizingas priminimas apie savo personos ir grupės svarbą.     Aleksandras Štromas, regis, 1994-aisiais pastebėjo, kad yra nepriklausoma ir laisva Lietuva, bet vis dar nėra nepriklausomo ir laisvo lietuvio.

Ko tik šiuo metu nesiūloma rinktis – prekių, dievų, tikėjimų, gyvenimo būdų, šeimos ‚modelių“, darbo vietų... Atėjo eilė ir tautybei. Netruks ir tėvynė bei gimtinė. Pasirinkimas laikomas pagrindiniu žmogaus laisvės atributu – juo daugiau dalykų renkiesi, juo laisvesnis manai esąs ir atrodąs. O būti laisvesniam už laisviausius ir dar su lietuviško sidro buteliu rankoj – cool. Nebereikia galvoti nei apie pasirinkimo tikslingumą, nei apie pasirinkimo pasekmes bei iš jo kylančias priedermes.

Premjeras Gediminas Kirkilas prieš kurį laiką pareiškė esąs nusiteikęs optimistiškai, kad pavyks pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą: tereikia parengti pasekmių Lietuvos energetiniam saugumui uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloką studiją. Jis net nurodė, kad tai rimta priežastis, dėl kurios negalima versti dabartinės vyriausybės: mat sutriktų derybos su Europos Komisija dėl šios rimtos problemos. Tačiau daugelis politikų kaltina Vyriausybę neveiklumu.

...Šias eilutes rašau lėktuve. Skrendu iš Turkijos sostinės Ankaros į Belgijos sostinę Briuselį, atgal į darbą Europos Parlamente, ir bandau surikiuoti, apibendrinti pirmos kelionės į Turkiją įspūdžius. Į Turkiją vykau kaip Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacijos narė. Vizito tikslas - demokratijos plėtros, žmogaus teisių padėties Turkijoje, kuri yra kandidatė tapti ES nare, įvertinimas.

Ar Lietuva skelbs karą ES dėl Ignalinos atominės elektrinės? Ekspertai ir politikai nesutaria, kokios sankcijos grėstų Lietuvai, jeigu ji mestų tokį iššūkį ES. Tačiau pripažįstama, kad problemos sprendimą galėtų pateikti referendumas ir išreikšta tautos valia, kurią ES turėtų pripažinti.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Parlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad, kalbėdama apie Goro provincijos atkūrimą, Lietuva gali apsijuokti prieš tarptautinę visuomenę ir atsirasti ne prie pagiriamųjų, o prie abejotinų valstybių. „Afganistano žmonės mato, kiek kitos valstybės skiria kitoms provincijoms, ir nusivilia, kad Lietuva prisiėmė tokią svarbią misiją, o iš esmės mažai ką daro“, – sako Tėvynės sąjungos vicepirmininkė.

Stodami į Europos Sąjunga (ES) tikėjomės ekonominio, politinio saugumo, tačiau tokios viltys pasiteisino tik iš dalies. Pasirodo, ir čia niekas tau nepadės, jei pats sau nepadėsi, pasirodo, ir čia niekas “visko ant lėkštutės” neatneš, o dėl kiekvieno dalyko teks kovoti, įtikinėti ir derėtis.

Parlamente vis dar atostogos, be to, daug kalbama apie žmonių nusivylimą parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent dėl to „Balsas.lt“ tęsia ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) pirmininką Gintarą Songailą. - Ką tik paminėjome rugpjūčio 23-ąją. Kas Jums įsidėmėjo labiausiai, kaip žmogui, piliečiui, tautininkui? Iš istorijos ir dabarties.

Dėl darbo jėgos stygiaus dūstanti Lietuva priversta plačiau atverti vartus mūsų šalyje norintiems dirbti užsieniečiams. Imigrantų srautų ilgai laukti neteks – darbdaviai nori atsivežti šimtus darbuotojų, ir ne tik iš artimiausių Rytų kaimynių, o ir iš egzotiškesnių šalių – Kinijos bei Turkijos, rašo „Verslo žinios“. Darbdaviai nežada praleisti progos paprastesnės įdarbinimo tvarkos. Pasinaudoti galimybe įdarbinti užsieniečius ketina statybų, transporto, laivybos bendrovės.

Ar Lietuva vis dar teisinė ir demokratinė valstybė? Pastaruoju metu mūsų viešojoje erdvėje nuskambėjo klausimai, ar Lietuva dar yra teisinė valstybė (Aidas Palubinskas) ir ar Lietuva dar yra demokratinė valstybė (Aloyzas Sakalas). Deja, šitie klausimai jau nebėra nei grynos intelektualinės ar teorinės provokacijos, nei poleminio ikarščio padiktuotos stiprios ir sąmoningai perdėtos frazės.

Britų tarybos ir Lietuvos muzikos eksporto biuro gegužės 24-25 dienomis Vilniuje surengtos Baltijos muzikos industrijos konferencijos programa buvo išties įtraukianti ir daugialypė. Kitas klausimas – ar ji buvo ir praktiškai naudinga Baltijos šalių ir konkrečiai Lietuvos muzikos verslo atstovams.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Lietuvoje trūksta darbo jėgos. Statybos, prekybos, aptarnavimo sektoriuose verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu. Atsižvelgdama į šias realijas, valdžia pradėjo formuoti imigracinės politikos nuostatas.

Lietuva yra globalios aukštojo mokslo rinkos dalis, o išsilaikyti šioje rinkoje (švelniau tariant - aukštojo mokslo erdvėje) galima tik būnant konkurencingai. Tai yra, reikia būti nuolat pasirengus adekvačiai reaguoti į pokyčius ir gebėti išspręsti nelengvas finansavimo, kokybės, vadybos problemas. Ar Lietuva yra tam pasirengusi?Ne mažiau svarbi yra dėstytojų atliginimų problema, susijusi su nepakankamu finansavimu.