apželdinimas

Šiuolaikinė architektūra nebėra tik didmiesčių skiriamasis ženklas. Kurortinius miestelius vis dažniau gyvenimui besirenkantys lietuviai čia atranda ne tik gamtos prieglobstį, bet ir moderniai suprojektuotus išskirtinius apartamentus. Vieni jų – Prienuose.  Aukščiausius kokybės standartus atitinkantis gyvenamųjų namų kvartalas „Nemuno parkas“ Prienuose iškilo prie pat Nemuno upės vingio.

Itin judriame Taikos prospekte, Kaune, besikartojant avarijoms, gyventojai keikia Kauno valdžią. Esą ši, kaip anuomet ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skiriamojoje žalioje juostoje prisodino tokių augalų, kurie vairuotojams užstoja matomumą. O Kauno savivaldybės aplinkosaugininkai teisinasi, kad augmenijos aukštis atitinka reikalavimus.

Lietuvoje įsišakniję gilios kapų lankymo ir apželdinimo tradicijos, ypač dabar, artėjant Tėvo dienai, daugelis trauks aplankyti jau Anapilin iškeliavusių artimųjų, tvarkys jų amžinojo poilsio vietas ir ieškos geriausių būdų, kaip augalais sukurti tvarkingą kapo vaizdą.  Kad būtų lengviau apsispręsti, kokias gėles sodinti kapuose, „Eram service“ įkūrėja, apželdinimo specialistė Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie augalai dabar tinkamiausi.

Nors žiemą įprastai ilsimės nuo įvairiausių sodo ir daržo darbų, tačiau pamažu galvoti apie ateitį ir pavasario planus dabar yra kuo puikiausias metas. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ autorė Lina Liubertaitė teigia, kad darbų lauke šiuo metu gali rasti ir tie, kuriems itin knieti noras po truputėlį rūpintis savo aplinka bei ruoštis artėjančiam sezonui. Pasak specialistės, žiema yra pats geriausias metas galvoti apie darbų planus ateityje.

Lapkritis dažnai būna metas, kada žmonės skuba ant kapų. Norint, kad žiemą kapavietė atrodytų patraukliai, šaltuoju metų laiku vertėtų juos sutvarkyti. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė pasidalino patarimais, ką reikėtų nuveikti dabar nuvykus tvarkyti kapų. „Paprastai kapai tvarkomi šiltuoju metų laiku, bet jei po Vėlinių turite galimybę nuvykti į kapines, tikrai galite pasirūpinti kapo estetika.

Vilniuje siekiama griežtinti galimybes kirsti medžius. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių atnaujinimo, numatant sugriežtinti leidimų kirsti medžius išdavimą. Leidimai būtų reikalingi kiekvienam medžiui – nesvarbu, jis saugotinas, ar ne, išskyrus pripažintus invaziniais.  Galutinis sprendimas bus priimtas po diskusijų komitetuose, kitame Tarybos posėdyje.

Sodas, kuriame galima vaikštinėti basomis ar ramiai atsisėdus gerti kavą, žiūrint į augalų grožį – tikra poilsio oazė. Tačiau kartais galvoje sukasi mintys, kad norint gražaus sodo, reikia įdėti be galo daug darbo ir laiko, tačiau jau devynerius metus savo sodą puoselėjanti Jurgita Sėjūnaitė įsitikinusi – tinkamai apželdinus, kančių nebus, o grožis džiugins akis.

Kaip sukurti sodo apželdinimą, kad jis netrukdytų žaisti vaikams, bet ir tiktų pavakaroti lauko terasoje mėgstantiems tėvams? Įmonės „Žali sodai“ vadovas, agronomas ir želdynų specialistas Tautvydas Gurskas TV6 laidai „Svajonių sodai“ parodė, kokį apželdinimą padėjo sukurti jaunai vilniečių šeimai. „Konkrečios vizijos neturėjome, tiesiog norėjome, kad dominuotų minimalizmas, kadangi pas mus interijere visur dominuoja minimalizmas, tai norėjosi, kad tai būtų išlaikyta ir kieme.

Vasarą, kai orai lepina, saulė šviečia, o gėlės pražysta, daugumai norisi jomis puošti ne tik savo namus ir sodus, bet ir balkonus.  Tai akivaizdu: pakanka pakelti akis ir pažiūrėti į vilniečių balkonus. Kai kurie iš jų tikrai atima žadą. Sostinės gyventojai negaili nei laiko, nei pinigų, norėdami papuošti net ir mažiausius balkonėlius visą vasarą žydinčiomis gėlėmis.  Begonijos, petunijos, serenčiai, surfinijos. Tai vos kelios vasarinių gėlių rūšys, kurias jau pamėgo vilniečiai.

2011 metais Valstybės žemės fondui pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio žemės palydovo nustačius apleistų žemių plotus, paaiškėjo, kad apleista žemė Lietuvoje praėjusiais metais sudarė apie 0,3 mln. ha., t. y. apie 9 procentus visos žemės ūkio paskirties žemės, o šiais metais šios žemės plotai dar sumažėjo. Lietuva yra agrarinė šalis, todėl visomis įmanomomis priemonėmis buvo siekiama sumažinti apleistos žemės plotus.

Nuo šimto iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tiek aplinkai tvarkyti ir želdiniams prižiūrėti, anot šias paslaugas teikiančių bendrovių, negaili ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai. Profesionalų teigimu, pagal klientų ir užsakymų skaičių rinka jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį. Nuosavų namų savininkams yra ką veikti. Vien lietaus laistoma žolė neleidžia atsipalaiduoti.

Šį sekmadienį, birželio 17-ąją, 10.00 val. paskutinė šio sezono TV3 „Svajonių sodai“ laida žiūrovus prikaustys prie ekrano. Laidos kūrėjai pasiryžo įgyvendinti 28 metus santuokoje gyvenančių vilniečių Rasos ir Egidijaus Vaidagų svajonę – turėti savo svajonių sodą. Lygiai tiek pat metų pragyvenę daugiabutyje, kuriame ir dirbo, fizinę negalią turintys sutuoktiniai pernai įgyvendino savo didžiąją svajonę – vasarą mėgautis gamta ir augalais – kai už visas savo santaupas nusipirko sodo sklypą.

Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku. Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui.

Panevėžietis Algirdas Jonušis įdomiai gaivina Birutės gatvėje apdžiuvusį uosį: ant jo kamieno jau prikalta per pusantro tūkstančio raktų. Iš viso per trejus metus jų ant medžio ketinama sukabinti 300 tūkstančių. Keramikas, rašytojas, knygos vaikams „Panevėžio mitai, legendos, tikrovė“ autorius Algirdas Jonušis „Panevėžio balsui“ prisipažino, kad mintis atgaivinti apdžiuvusį uosį kilo ne jam vienam. „Nusprendėme keliese, nes nesinorėjo nykstančio medžio nukirsti, – pasakoja Algirdas.

Televizijos gyvenimo būdo laidose kartais pamatome tokių gražiai ir originaliai apželdintų namų aplinkos, kad džiaugiasi akis. Tiek gyvenamųjų namų, tiek biurų savininkai rūpinasi grožiu aplink save. “Susidomėjimas supančios aplinkos grožiu visuomet buvo, - sako 14 metų gėlininke apželdintoja dirbanti Inesa Ivinskaitė. - Gražios aplinkos poreikis tiesiogiai susijęs su statybomis. Yra naujų namų - yra alpinariumai, nėra - tai nėra.

Stogas yra daugiau nei statinio dalis, skirta apsaugoti jo vidų nuo aplinkos poveikio. Stogas suteikia individualumo ne tik atskiriems pastatams, bet ir ištisiems miestų kvartalams. Verta prisiminti nedažnai taikomą technologiją – apželdintus stogus. Vakarų Europoje tokio tipo stogus nevengiama projektuoti kaip bendros paskirties zoną. Tai ypač aktualu intensyvaus miestų užstatymo zonose, kur viršutiniuose aukštuose atsiveria pilkos sutapdintų stogų panoramos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Apsodinti mišku tiek žemės ūkio paskirties, tiek apleistą ar nenaudojamą žemę tampa vis populiariau. Apie tai liudija gausėjančios pareiškėjų, siekiančių paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, gretos.

Kaune per vieną naktį žaibiškai apvogta vaistinė, drabužių parduotuvė ir įsilaužta į apželdinimo įmonės ūkinį pastatą. Kaip pranešė Kauno vyriausiasis policijos komisariatas, visos vagystės įvykdytos trečiadienio (01.15) naktį. Partizanų gatvėje, išdaužę bendrovės "Savrida" vaistinės langą, vagys pačiupo skystųjų kristalų kompiuterio monitorių ir paspruko iki atvykstant apsaugos bendrovės darbuotojams. Tyrimą atlieka Kauno Dainavos policijos komisariatas.