apsaugos

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Lietuvoje Vyriausybė prieš keletą savaičių sugriežtino karantino sąlygas. Viena tokių – gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąją savivaldybę. Išimtis taikoma tik tais atvejais, jei išvykstantis asmuo kitoje savivaldybėje turi nekilnojamojo turto ar privalo į ją vykti dėl griežtai pateisinamų priežasčių. Vairuotojus prie įvažiavimų stabdo pareigūnai.

Ruduo – tas laikas, kai į namus pradeda ropoti nepageidaujami vorai. Greičiausiai jau išbandėte viską, bet vienas voriukas vis tiek sugeba kažkaip patekti į namus. Viena moteris sugalvojo, anot jos, geriausią sprendimą, kad vorai daugiau prie jūsų namų nesiartintų. Ji sako, kad pasiima difuzorių ir buteliuką pipirmėčių aliejaus. Nuo tada, kai išbandė šią gudrybę, moteris sako daugiau nei vieno voro namuose nemačiusi.

Paskutinė savaitė iki mokslo metų pradžios, o reikalavimai mokykloms tik griežtėja. Jų vadovai sako dalies nebepajėgsiantys įgyvendinti, o tėvai susirūpinę dėl vaikų saugumo. Rugsėjo 1-ąją vaikai ateis į šventę, tačiau vėliau dalis mokyklų prašo nuotolinį ugdymą derinti su įprastu. Tačiau ministerija kol kas neskuba apsispręsti. Vilniaus licėjaus kieme – skamba dainos ir gitara. Mokiniai ruošiasi Rugsėjo 1-ajai.

Valdžiai prakalbus apie privalomą kaukių dėvėjimą tautiečiai ėmė šluoti vaistines. Iš lentynų masiškai graibstomos kaukės ir vienkartinės pirštinės. Kai kur sandėliuose jų jau nebeliko. Visgi sveikatos apsaugos ministras ramina, esą kaukių užteks, o kol sergamumas toks kaip dabar, privalomo kaukių dėvėjimo nebus. Vilnietė Onutė į šalia namų esančią vaistinę užsuko ne tik vaistų, bet ir kaukių. Tačiau čia jos iššluotos: „Ne, bet jau kitą savaitę, kitą savaitę.

Ruošdamasi galimai antrajai koronaviruso bangai Lietuva pildo apsaugos priemonių aruodą. Į valstybės rezervo sandėlius keliaus dešimtys tūkstančių respiratorių, kombinezonų ir kitų apsaugos priemonių. Sveikatos apsaugos ministerija tų priemonių perka už keliasdešimt milijonų eurų. Savus sandėlius pildo ir ligoninės. Tuo metu medikai perspėja, kad antroji susirgimų banga gali būti dar labiau komplikuota nei pirmoji, nes kartu su ja laukia gripo bei kitų virusų antplūdis.

Mūsų šalyje vasara tokia trumpa, o saulėtų dienų tiek nedaug, kad joms atėjus skubame pagauti kuo daugiau spindulių ir gražiai paruduoti. Tačiau besimėgaudami saulės voniomis neretai pamirštame, kad jos gali būti per daug, o ultravioletiniai spinduliai ne visada naudingi.  Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, jie veikia mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos.

Atsižvelgęs į Personalinėje alergijos simptomų prognozavimo sistemoje skelbiamą informaciją apie alergizuojančių žiedadulkių koncentraciją ir keliamą riziką sveikatai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad birželio mėnesį žydinčios žolės gali sukelti alergiją žiedadulkėms jautriems asmenims. Sausi ir saulėti orai skatina žiedadulkių sklidimą. Lietus gali nuplauti ore sklandančias žiedadulkes, tokiu būdu sumažindamas jų koncentraciją.

Daugelis žmonių jau pastebėjo – šiemet erkės labai aktyvios. Pabuvus gamtoje ir net kieme, kur aukšta žolė, šių kraujasiurbių parsineša ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Didesnis erkių aktyvumas siejamas su šilta žiema. Specialistai perspėja, jog norint išvengti šių gyvių platinamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos, apsauga reikia pasirūpinti jau dabar. Ypač tiems, kurie daugiau laiko praleidžia gamtoje.

Pasiilgę saulės, dažnai vos atšilus orams imame svajoti apie įdegį. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad pirmiausiai turėtume saugoti sveikatą, o tik po to galvoti apie bronzinę odą. Tiesa, nemažai žmonių vis dar mano, kad papildoma apsauga nuo saulės reikalinga tik vykstant į šiltuosius kraštus.  „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė sako, kad apsaugos nuo saulės priemones dažnai naudojame nepakankamai.

Dantų skausmo išvarginti žmonės plūsta į odontologijos kabinetus ir poliklinikas, kai kur net formuojasi eilės. Po dviejų mėnesių pertraukos odontologai, apsiginklavę specialiais kombinezonais ir skydais, pradeda teikti planinę pagalbą pacientams. Tiesa, pakliuvus pas odontologą žmonės nemaloniai nustebins smarkiai pabrangusios paslaugos – į kainą bus įskaičiuotos ir gydytojų apsaugos priemonės, tad vienas vizitas gali brangti net 20-čia eurų.

Kybartuose nuo pat karantino pradžios vietos valdžia ir net policijos pareigūnai dirba lyg vaikų darželyje. Bando auklėti romų tautybės gyventojus ir priversti juos nešioti apsaugines kaukes. Čigonai jų nenori nešioti. Romų tautybės moteris, ką tik karštai su kažkuo diskutavusi, vos tik pamačiusi TV3 žinių operatorių skuodžia į automobilį. Jos kaukė – pasmakrėje. Įkandin skuba ir vyriškis. Pakeliui į mašiną jis dar bando užsitempti ant veido kaukę. Ir tokie vaizdai – Kybartų kasdienybė.

Kol šalies gyventojai renka namuose užsilikusias kaukes, gumines pirštines, respiratorius ir neša tokios pagalbos stokojantiems itin laukiantiems medikams, savaip ištiesti pagalbos ranką skuba ir didžiosios įmonės. Štai biodegalų gamintojai rajonų ligoninėms dovanoja tonas dezinfekcinio skysčio paviršiams valyti. Į kovą su koronavirusu telkiasi ir bibliotekos. Jų darbuotojai turimais 3D spausdintuvais gamina veido apsaugai skirtas plastiko detales.

Šiuo metu laiku ir šiaip visi imamės kokių nors priemonių, kad tik nesusirgtume kokiais nors virusais ar peršalimu. Tačiau plintant koronavirusui dar svarbiau savo organizmo vidinę apsaugos sistemą palaikyti geriausios būklės. Nenuostabu, kad sveikas maistas, kokybiškas miegas ir reguliarus rankų plovimas gali padėti organizmui atbaidyti infekcijas, bet gal yra ir kitų būdų, kaip sustiprinti organizmo gynybą? Kaip veikia mūsų imuninė sistema ir kaip ją stiprinti pasakojama mirror.co.uk.

Medikai sunerimę dėl išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų. Dažnai kelionės jais baigiasi nelaime. Smarkiai daugybinių traumų bei sužeidimų kuriuos patiria įvairiausio plauko poilsiautojai. Medikai kasdien gydo šimtus žmonių, kurie nukenčia aktyviai pramogaudami, maudynių metu ar neatsargiai besivažinėdami dviračiais. Į keltą, plukdantį į Smiltynę, lenkdami vienas kitą, skuba vasarotojai.

Raudonas siūlas dabar yra daug kur: jį gali nešioti jūsų kaimynė, televizijos žvaigždė, verslininkai ar žymūs politikai. Raudonas siūlas ant rankos buvo pastebėtas pas tokius žmones, kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ar atlikėją Madonna. Tačiau ar žinote, kam jis iš tiesų reikalingas ir iš kur kilo ši mada? Šio raudono siūlelio, perduodamo iš kartos į kartą, ir turinčio apsaugoti nuo „nužiūrėjimo“ ar užkeikimų, tradicija yra kildinama iš Izraelio, kabalistų išminčių patirties.

Be šalmo, be jokių apsaugų, tik tėčio laikoma. Taip dvimetė išbandė šuolį su guma, o įvykis iššaukė pasipiktinimo bangą. Socialiniame tinkle „Instagram“ Malaizijos realybės šou žvaigždė Redhas Rozlanas patalpino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vyrui suskaičius 3,2,1, Redhas leidžiasi 60 metrų į apačią. Tiesa jis laikomas gumos, tačiau jo dukra dvimetė Mecca Mikaela be jokių apsaugų tėra jį apsivijusi rankomis per kaklą, praneša news.com.

„Nepaisant to, kad švedai ir suomiai daugiau nebesilaiko įsitvėrę neutralumo tvirtinimų, kuo jie užsiėmė Šaltojo karo metais, jiems politiškai sunku paneigti šalies viduje išplėtotus neprisijungimo prie kažkurios iš pusės pliusus. Rodosi, jie pradeda pavojingą žaidimą, viena koja atsidūrę NATO, o kita – ir ne itin tvirtai, – išorėje“, – rašoma „The Wall Street Journal“ publikuotame buvusios JAV ambasadorės Švedijoje Azita Raji straipsnyje.

Skaitytojų aktyviai graibstomoje iš naujo perleistoje rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje „Tikroji Daktarų istorija” skelbiama ir apie pirmuosius kovinių sporto šakų kovotojus, kurie buvo prilyginami anų laikų mafijozams. Petrikų šeimyna 1987 metais Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto (SSKP CK) politbiuras ir vyriausybė parengė įstatymą „Apie kooperaciją“, įteisinantį privatų verslą.

Šių metų „Autoplius Fast Lap“ lenktynėse dėl greičiausio Nemuno žiedo trasos įveikimo rato kovojantys sportinių automobilių „Pro“ klasės lenktynininkai kausis dėl labai vertingo prizo – R18 dydžio sportinių Michelin Pilot Sport Cup 2 padangų komplekto. Tačiau gatviniais automobiliais besigrumiantys „Street“ klasės lenktynininkai neturėtų nusivilti – greičiausias iš jų laimės truputį daugiau nei fiziškai apčiuopiamą prizą.

Kartais tėvai atrodo apgailėtinai. Kai vaikas žaislų parduotuvėje raičiojasi ant grindų ir reikalauja žaislo, jie tik stovi šalia ir bando išspausti šypseną. Kai atžala be perstojo meluoja, niekaip negali suvokti tokio elgesio priežasčių ir nuleidžia rankas. Psichologė Aušra Kūrienė šį tipiško tėvų elgesio sąrašą galėtų dar ilgai tęsti.

Svečiai, atvykę į Lietuvą iš užsienio, dažnai pastebi, kokia čia graži gamta. Ošiantys ir žaliuojantys miškai, gausybė ežerų, piliakalniai, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Dar labiau turistai stebisi, kodėl ne visada tokios gamtos dovanos yra vertinamos ir tinkamai prižiūrimos. Daug kur trūksta paprasčiausių nuorodų, takelių ar laiptelių, o kur kažkada buvo įrengta – viskas apleista, nublukę ar sulūžę.

Rusijoje maždaug 300 m virš žemės pakibusiose Vladivostoko tilto konstrukcijose du rusų paaugliai Vitalijus ir Kirilas surengė neeilinį šou. Ekstremalai jaunuoliai nufilmavo filmuką, kuriame abu vaikšto ant tilto konstrukcijų. Kaip vaikiniai pramogauja tokiame aukštyje nenaudodami jokių apsaugų, užgniaužia kvapą.