aplinkos apsaugos departamentas

Aplinkos apsaugos departamentas skelbia informaciją apie tai, kur dėti išrautus kelmus. Išrautų kelmų nemeskite į atliekų konteinerius – tam yra specialios surinkimo vietos. Nemeskite šių atliekų į konteinerį  „Nedidelius kelmus galima priduoti kai kuriose žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse, pvz., Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre kelmus galima priduoti jei jų skersmuo neviršija 20 cm. Prieš atvykimą į svarbu suderinti priėmimo sąlygas.

Rudenį lauko darbai nesibaigia. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti, ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.

Yra žinoma, kad invaziniai augalai gali būti pavojingi ekosistemai. Taip yra dėl to, nes jie gali sparčiai sunaikinti vietines augalų rūšis ir keisti bei mažinti gyvūninių rūšių sudėtį. Vienas iš tokių invazinių augalų – rykštenė. Svarbu neauginti savo sklype rykštenių, nes šios plečiasi milžinišku greičiu.

Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) nuo rugpjūčio 1-osios pradėjus tikrinti transporto priemones dėl skleidžiamos taršos, Seime atsirado siūlymų, kad kai kurie lengvieji automobiliai ir autobusai nebūtų stabdomi.    Siūloma, kad aplinkosaugininkai netikrintų lengvųjų automobilių, furgonų ir iki aštuonių sėdimų vietų turinčių mikroautobusų, taip pat daugiau nei aštuonias vietas turinčių autobusų, jeigu jų bendroji masė neviršija penkių tonų.

Šiuo metu yra tęsiamos tikslinės aplinkosaugininkų išvykos, kuriomis siekiama apsaugoti spygliuočių medynus nuo žievėgraužio tipografo plitimo. Dėl to buvo atlikta kone 200 išvykų, apžiūrėta maždaug pusė Lietuvos eglynų. Tačiau aplinkosaugininkai prašo ir gyventojų pagalbos: pamačius žievėgraužio tipografo veisimosi vietas – pranešti. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti, kiek teršalų jos išmeta į aplinką. Ir nors prabėgo jau daugiau kaip 7 mėnesiai, žadėti reidai keliuose taip ir nebuvo surengti. O dabar atsirado dar ir naujas siūlymas šiuo metu galiojančią tvarką vėl keisti.

Nuvilnijusi vairuotojų pasipiktinimo banga dėl aplinkosaugininkams suteiktos teisės stabdyti ir tikrinti kiekvieną automobilį privertė Seimą sprendimą koreguoti. Tad žadėti patikrinimai buvo atidėti. Tačiau dabar puse lūpų užsimenama, kada gi bus uždegta žalia šviesa pirmiesiems aplinkosaugininkų reidams keliuose. Pasirodo, tai gali būti pradedama daryti jau nuo rugpjūčio.

Aplinkos apsaugos departamentas vasaros metu sulaukia nemažai pranešimų apie neatsakingą automobilių statymą Lietuvos pajūryje. Aplinkosaugininkai primena, kokių reikalavimų reiktų laikytis statant automobilius ir norint būti kuo arčiau jūros kranto.   Kuršių nerija   Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad statant automobilius Kuršių nerijoje reikia vadovautis ne tik kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrindami prekeivius Lazdijų rajone, Veisiejuose esančioje turgavietėje nustatė asmenį, neteisėtai prekiavusį statomaisiais tinklais. Iš prekeivio paimti tinklai ir gresia finansinė atsakomybė iki 1 200 eurų.

Vasaros sezonu daugelis išvyksta pasibūti į gamtą, atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio, todėl su gyvūnija susiduriama dažniau nei šaltuoju sezonu. Dėl to svarbu žinoti pagrindinę klaidą, kuri daroma gamtoje pamačius vienišą gyvūną, ir jos nekartoti. Tai svarbu žinoti, norint nepakenkti gyvūnijai. Pranešė apie dažniausią klaidą Aplinkos apsaugos departamentas savo „Facebook“ puslapyje pranešė, ko šiukštu negalima daryti pamačius vienišą gyvūną gamtoje.

Išsigandęs dalies pasipiktinusių vairuotojų, ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektui, kuriuo buvo sušvelninta administracinė atsakomybė už automobilių keliamą taršą keliuose. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 96 Seimo nariai, 5 buvo prieš, o 6 susilaikė.

Šių metų sausį Aplinkos ministerija patvirtino tvarką, pagal kurią Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai galės stabdyti automobilius ir tikrinti jų sukeliamą taršą. Nors ši tvarka turėjo būti įvesta dar balandžio mėnesį, šie patikrinimai iki šiol nepradėti, mat įstatymuose nebuvo numatyta tvarka, kuri leistų visiems vairuotojams taikyti vienodas nuobaudas, pirmiausia, skiriant perspėjimą.

Iki šiol asmeninėms reikmėms vandens gręžinius savo namų valdose įsirengę gyventojai gali naudotis nevaržomai. Tačiau jau dabar jie yra įspėjami nedelsti – laiku neregistravę gręžinio ir negavę jo paso, gali sulaukti baudų ir kitų nemalonumų. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre.

Šiltuoju sezonu prasideda įvairiausių švenčių vajus, o neretai jų akcentu tampa balionai arba dangaus žibintai, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad tai kenkia aplinkai. Socialiniuose tinkluose Aplinkos apsaugos departamentas paaiškino, kokią grėsmę aplinkai kelia paleisti balionai.

Tūkstančiai gyventojų turi žemės sklypus, kuriuose yra ir miško teritorija. Tačiau specialistai įspėja – miško teritorijos bet kada gali būti patikrintos, o jeigu neatliksite šių svarbių darbų ir medžiai nebus prižiūrimi, už tai galima sulaukti ir baudos. Valstybinės miškų tarnyba skelbė, kad Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško, o vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro.

Pareigūnai išaiškino du brakonieriavimo atvejus kilpomis, vienas iš brakonierių pastatė rekordišką kiekį spąstų – 21 kilpą. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, vienas asmuo Lazdijų rajone, Degališkio miške, pastatė 21 kilpą, o kitas pažeidėjas Varėnos rajono Kibyškių miške kilpa sugavo stirnos  patiną.

Prasideda vynuoginių sraigių rinkimo sezonas, todėl Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad sraiges reikėtų rinkti ir supirkti laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Vynuoginės sraigės (Helix pomatia) – saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos (EB) svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Būtina laikytis nustatytų reikalavimų renkant vynuogine sraiges, kad jų populiacija galėtų atsinaujinti ir neišnyktų.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) skelbia, kad vasarį Butingėje į Baltijos jūrą išsiliejus naftai į aplinka pateko beveik 2 tonos teršalų, padaryta žala siekia 146 389 eurų žala. Skelbiama, kad dėl į jūrą išsiliejusios naftos, AAD atliko neplaninį įmonės AB „Orlen Lietuva“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad į aplinką pateko 1,987 t teršalų. Aplinkai ir jūros aplinkos būklei padaryta žala sudaro 146 389 Eur.

Atšilus orams daugelis gyventojų stengiasi susitvarkyti aplinką apie namus ar sodą – sugrėbti pernykščius lapus, šakas, atsikratyti nenaudojamų daiktų ir t.t. Iki šiol daug kur gana dažnai įprasta tokias surinktas atliekas tiesiog čia pat sudeginti ar išvežti ten, kur „niekas nemato“. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja, kad taip darydami gyventojai kai kuriais atvejais rizikuoja gauti nemenką baudą. Jie paaiškino, ką ir kaip deginti galima, o kas yra draudžiama.

Žinia, kad aplinkosaugininkai pradeda be policijos stabdyti ir tikrinti automobilių taršą, išgąsdino ir papiktino ne vieną vairuotoją. Jie nerimauja, ką reikės daryti panaikinus techninę apžiūrą, svarsto, kas bus, jei aplinkosaugininkams stabdant nesustos. Tačiau kai kurie specialistai yra įsitikinę, kad nauja tvarka paskatins automobilių savininkus labiau pasirūpinti savo transporto priemonėmis. Taip pat mažiau kenkti aplinkai ir visų sveikatai.

Nuo metų pradžios įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, dėl kurių be policijos automobilius stabdys, nustatę taršą technines apžiūras naikins ir vairuotojams baudas skirs Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Nauja tvarka itin papiktino dalį gyventojų. Diskusijos apie tai netyla socialiniuose tinkluose. Skaitytojai rašo laiškus žiniasklaidai. Į portalą tv3.lt kreipėsi Lietuvos piliečiu ir pardavimų vadybininku prisistatęs Vytautas.

2024 m. sausio mėnesį įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, suteikiantiems teisę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams keliuose patiems be policijos stabdyti lengvuosius ir krovininius automobilius, autobusus ir tikrinti automobilių keliamą taršą.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje priėmė aplinkos ministro Simono Gentvilo nusišalinimą nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD), kol atliekamas tyrimas dėl jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype vykdytų miško kirtimų. Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime, tam laikui minėtos aplinkos ministro funkcijos perduotos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Jau netrukus automobilius pradės stabdyti ir tikrinti jų taršą ne policija, o aplinkosaugininkai, praneša Aplinkos apsaugos departamentas. Pasirodžius šiai publikacijai jo atstovai patikslino, kad ketvirtadienį bus vykdomas automobilių taršos „demonstracinis patikrinimas“, skirtas tik žurnalistams. Kokie ar kieno automobiliai bus tikrinami, jie neatsakė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Vidaus tyrimų skyrius, gavęs Panevėžio valdybos pareigūnų pranešimą dėl galimo bandymo papirkti, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Kaip rašoma departamento išplatintame pranešime, vasario pradžioje Panevėžio valdybos pareigūnams pranešus apie galimą bandymą papirkti valstybės tarnautojus ir Vidaus tyrimų skyriui surinkus papildomą informaciją, ikiteisminį tyrimą pradėjo STT.

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.  Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, ką reikia žinoti leidžiant sulą ir kada už šį veiksmą galite sulaukti baudos.

2021-iais Lietuvoje pirmą kartą buvo parengtas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašas, tačiau, kaip praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jo laikosi ne visi. Informuojama, kad institucijos neatsigina pranešimų apie nelegalią veisėjų, dar vadinamų daugintojais, veiklą.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.  AAD specialistai teigia, kad šiandien teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis. Jie taip pat pabrėžia, kad siekiama nustatyti, koks yra į aplinką patekusių teršalų kiekis, tai pat įvertinti aplinkai padarytą poveikį, suskaičiuoti žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) trečiadienį patvirtino, kad pradėjo neplaninį naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ patikrinimą, ties Būtingės naftos terminalu Baltijos jūroje išsiliejus įmonės naftai. AAD teigia, kad dar tikrins tikslų į jūrą patekusių teršalų kiekį, vertins aplinkai padarytą poveikį.

Miestų ir miestelių pašonėje gyvena ir stambesni laukiniai gyvūnai. Vieni dažniausiai sutinkamų – stirnos. Tačiau šie gyvūnai vis dažniau užklysta ir į miestų bei miestelių centrus, kur gausu žmonių. Prieš keletą dienų tokį stirnų apsilankymą galėjo matyti ir kėdainiečiai. Stirna atklydo į Kėdainių centrą Prieš porą dienų kėdainiečiai pranešė, jog stirna atklydo kone į patį miesto centrą – prie Tilto gatvės tilto.

Aplinkos ministerija patvirtino tvarką, pagal kurią Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai galės stabdyti automobilius ir tikrinti ne tik jų taršumą, bet ir vežamus daiktus. Už neleistinų daiktų vežimą gresia baudos, o viršijus leistinas taršos normas, teks registruotis automobilio techninei apžiūrai.

Jau šiais metais aplinkosaugininkai galės be policijos pagalbos stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų taršą. Jie užsimena, kada prasidėtų pirmieji reidai. O vairuotojus įspėja – apie aplinkosaugininkų planuojamus reidus iš anksto sužinosite ne visada. Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas yra įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą.

Pernai šalies įmonėms ir įstaigoms 234 kartus privalomai nurodyta pašalinti aplinkosauginius pažeidimus, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Daugiausia – 37 proc. – tokių nurodymų skirta dėl atliekų tvarkymo, 26 proc. – įvairios dokumentacijos sutvarkymo, 15 proc. – nuotekų tvarkymo, 10 proc. – su oro tarša susijusių pažeidimų, 3 proc. – laukinių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų, 3 proc. dėl kraštovaizdžio ir miško, 6 proc. sudaro kiti pažeidimai.

Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą. Teisės aktų pakeitimai leis aplinkosaugininkams be kitų institucijų dalyvavimo tikrinti ir nustatyti, ar automobiliai viršija numatytas oro taršos normas techniškai tvarkingiems automobiliams ir „čia ir dabar“ panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.  Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. daugiau nei 50 proc.

Neatsiejama žiemos šventinio laikotarpio dalis – eglučių puošimas. Aplinkos apsaugos departamentas (ADD) įspėja, kad paskutinį metų mėnesį – gruodžio 1–24 d. – atliks akcijos „Saugom eglutę“ patikrinimus, stebės miškus, stabdys ir tikrins transporto priemones. Kita vertus netrukus miškininkai nemokamai gyventojams dalys pušų šakas pasipuošti Kalėdoms.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ iki kitų metų gegužės turės sutvarkyti 3 tūkst. tonų Radviliškyje sukauptų ir naudoti netinkamų medinių pabėgių, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentas „LTG Infrai“ pateikė privalomąjį nurodymą, pagal kurį bendrovė pradėjo tvarkyti 38,5 tūkst. vienetų senų medinių pabėgių. Bendru sutarimu jie turi būti sutvarkyti iki kitų metų gegužės 23 dienos.

Šiltuoju metų sezonu daugelis iš mūsų laisvalaikį leidžiame gamtoje – automobiliais skubame aplankyti miškus, vandens telkinius ir kitas unikalias šalies vietas. Tačiau kiekvienas poilsiautojas turėtų atkreipti dėmesį, kad automobilius galima statyti tik tam skirtose vietose, kad nebūtų niokojama aplinka. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėtis tik keliais.

Antrojoje vasaros pusėje vis dažniau išsiruošiama į miškus ne tik ilsėtis, bet ir papildyti uogienių ar marinuotų grybų atsargas. Svarbu žinoti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas). Pravartu įsidėmėti, kad lankantis miškuose negalima laužyti šakų ir kitaip niokoti augalų. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai ir gresiančios baudos.

Aplinkosaugininkai vertins šeštadienio rytą Vilniuje atliekų perdirbimo įmonės „Ecoservice“ teritorijoje kilusio gaisro padarytą žalą, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Kaip pranešė departamentas, sužinojus apie gaisrą į įvykio vietą išsiųsti aplinkos apsaugos pareigūnai, iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kad būtų paimti oro užterštumo mėginiai. Taip pat skubiai imtasi veiksmų uždarant paviršinių nuotekų sistemos sklendes.

Prasidėjus paskutiniajam vasaros mėnesiui Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vis dažniau sulaukia užklausų dėl grybavimo ir uogavimo. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai ir gresiančios baudos. Antrojoje vasaros pusėje vis dažniau išsiruošiama į miškus ne tik ilsėtis, bet ir papildyti uogienių ar marinuotų grybų atsargas.

Seimas ėmėsi svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma labiau kontroliuoti automobilių taršą. Jas galutinai priėmus, atsirastų galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, jei jos tarša neatitinka normų. Automobilius keliuose galėtų stabdyti ir tikrinti ne tik policija, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Prasidėjus ankstyvajai javapjūtei, dirbamuose laukuose dažnai slepiasi ir jauniklius veda stirnos, kiškiai ar paukščiai. Kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti nuo sužalojimų ar žūties, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, kaip elgtis.

Aplinkos apsaugos departamentas sulaukė vilniečių pranešimų matomų putų Neryje. Informuojama, kad ties „Green Hall“ upėje yra žiedadulkių suplaktas vanduo. Pirmadienį „Grinda“ atliko bandymus kaip nauja kaupykla reaguoja į didesnį vandens kiekį ir dabar vanduo po truputį yra išleidinėjamas. „Per lietaus nuotekų vamzdyną žiedadulkės patenka į kolektorius (surinktuvus), o paskui per išleistuvus – į Nerį. Išleistuvų srovė žiedadulkes suplaka į tirštas putas.

Savaitės pradžioje Kaune, Raudondvario plente, esančios įmonės kanalizacijoje pavojingų cheminių medžiagų keltas pavojus – likviduotas, penktadienį pranešė Kauno savivaldybė. „Savaitės pradžioje operatyviai į taršos atvejį Raudondvario plente 101 reagavusios institucijos ir tarnybos praneša apie pavojaus likvidavimą“, – nurodoma pranešime.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Dėl į Nemuną iš užterštos teritorijos Kaune nuolat patenkančių naftos teršalų Aplinkos apsaugos departamentas šią savaitę veiksmų nesiimančiai Kauno savivaldybei ketina teikti privalomąjį nurodymą, o nesureagavus kreipsis į prokuratūrą. „Šią savaitę mes privalomąjį nurodymą Kauno savivaldybei teiksime – čia Aplinkos apsaugos departamentas. Tam, kad sutvarkytų, nes jie tiesiog nesilaiko įstatymo.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį patenka kuro, tepalų, degimo produktų, korpuso dažų, rašoma departamento pranešime spaudai.

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) įspėja gyventojus, kad genėti ar šalinti želdinius galima ne visada ir tam yra būtinas atskiras leidimas. Tad jeigu savo sklype nupjausite, pavyzdžiui, medį, vėliau už tai galite sulaukti ir baudos iki 300 eurų. AAD atstovai primena, kad galiojančios tam tikroms išimtys, draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos.