andrejus gaidamavičius

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius ragina kandidatę į premjeres Ingridą Šimonytę neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui ir į aplinkos ministrus neskirti Simono Gentvilo. Jis antradienį sukūrė virtualią peticiją erdvėje Peticijos.lt, kurią jau pasirašė per 700 žmonių. „Pasibaigus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiui labai tikėjomės, kad pagaliau pasibaigs Lietuvos gamtos naikinimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo aštuonių iki keturių hektarų sumažinti maksimalų miško kirtimų plotą.  Šalies vadovas penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia tokias Miškų įstatymo pataisas. Anot Prezidentūros, siūloma sumažinti maksimalų plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą, išskyrus sanitarinius kirtimus. Taip norima sustabdyti didelius, didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus.

Ketvirtadienio naktį per Lietuvą ritosi stipri audra, savo kelyje vartydama medžius. Vienas aktyviausių šalies gamtosaugininkų Andrejus Gaidamavičius, pernai pradėjęs prieštaringai vertinamą judėjimą prieš plynus miškų kirtimus, įsitikinęs, kad prie stipraus škvalo prisidėjo gausus miškų kirtimas. Ugniagesiai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio naktį dėl Lietuvoje siautusių audringų orų 11 kartų kviesti šalinti medžių.

Aplinkos ministerija ruošia naują mokestį miško savininkams. Ministerija nesugeba surinkti mokesčių iš visų medienos pardavėjų, tad 5 proc. valdomo miško vertės mokestį žada užkrauti visiems miškų savininkams, net ir miško nekertantiems. Miškų mylėtojai jau nerimauja, kad žmonėms pritrūkus iš ko susimokėti gresiančius mokesčius, prasidės masiniai miškų kirtimai.   Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad Lietuvoje gana liūdnai atrodo kraštovaizdžio draustiniai.

Policijos duomenys rodo itin didelius naminės degtinės, populiariai vadinamos samagonu, gaminimo mastus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad tokie nelegalūs fabrikėliai ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl neaiškios kokybės produkcijos, bet ir padaro didelę žalą gamtai – nelegaliai kertami medžiai, naikinamos žuvys upeliuose, į kuriuos supilami gamybos proceso likučiai ir ruošiniai.

Policijos duomenys rodo itin didelius naminės degtinės, populiariai vadinamos samagonu, gaminimo mastus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad tokie nelegalūs fabrikėliai ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl neaiškios kokybės produkcijos, bet ir padaro didelę žalą gamtai – nelegaliai kertami medžiai, naikinamos žuvys upeliuose, į kuriuos supilami gamybos proceso likučiai ir ruošiniai.

Akibrokštas - laikais, kuomet, atrodo, galime gauti visko, ko tik užsigeidžiame, surasti geros kokybės žaliavų gali tapti misija neįmanoma.   Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Praeitą kartą Laisvajame universitete Vilniuje svečiavosi Žaliųjų judėjimo atstovai Janina Gadliauskienė ir Andrejus Gaidamavičius, kurie pasakojo apie šio judėjimo padtį, dalijosi mintimis apie bendruomenių, kaip atsvaros politinėms institucijoms, svarbą.   Įsibėgėjus pavasariui ir atšilus orams darosi nyku sėdėti uždarose auditorijose. Šią savaitę Laisvojo universiteto (LUNI) studentai nusprendė mokytis gryname ore.

Pastaruoju metu į dažną elektroninio pašto dėžutę atkeliavusi rapsų aliejų kompromituojanti informacija sukėlė nerimą ne vienam, šį aliejų vartojančiam kasdieniam maistui gaminti. Kaip ir dauguma kitų šiukšlių, kurie kaip virusai sklinda iš vienos pašto dėžutės į kitą. "Šiandien rapsų aliejus yra vienas labiausiai vartojamų riebalų ir rapsų pramonės atstovai bando ji pateikti kaip labai gerą ir sveikatai naudingą produktą.

Genetiškai modifikuotų produktų likimas viešojon erdvėn iškyla laikas nuo laiko. Šio reiškinio cikliškumas apgaubtas mito skraiste – apie GMO naudą ar grėsmę esame daugiau ar mažiau viena ausimi girdėję, tačiau „povandeninė“ kova tarp verslininkų ir gamtosaugininkų yra paslėpta nuo smalsių akių.

Vilkų gynėjai įtaria, kad šiuos žvėris medžioti leidusi Aplinkos ministerija kratosi papildomų rūpesčių. Esą uždraudus vilkų medžiokles valdininkams tektų pasirūpinti kompensacijomis ūkininkams, padėti jiems apsaugoti gyvulius nuo plėšrūnų, rašo „Lietuvos žinios“. Šią savaitę vilkų gynėjai prie Aplinkos ministerijos pastato padėjo vilko nuotrauką ir porą vainikų, uždegė žvakes.

Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos taryba pirmadienį prie Aplinkos ministerijos (AM) žada padėti gedulo vainiką ir uždegti žvakes, protestuodama prieš AM spendimą leisti per 2008-2009 vilkų medžioklės sezoną padidinti sumedžiojamų vilkų skaičių nuo 20 iki 30. Minėtos visuomeninės organizacijos bei Aplinkos ministerijos pateikiami vilkų populiacijos dydžio skaičiavimai gerokai skiriasi.

Šimtai milžiniškų kiaulių kompleksų, milijonai kiaulių, smarvė kiekviename kieme. Tokia Lietuvos ateitis. Politikai tik kalba, kad situaciją reikia gelbėti, bet daro tik atvirkščiai: ketinama keisti esamą sistemą, kad kiaulides galima būtų statyti dar arčiau namų, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Srutas pils prie ežerų? Verslininkai per Sveikatos apsaugos ministeriją ketina prastumti sau naudingą idėją - sumažinti sanitarines apsaugos zonas, skiriančias gamyklas ar fermas nuo gyvenamų...

Genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) kuriančios įmonės siekia įsiskverbti į Lietuvos rinką. Jų atstovai mano, kad netrukus Lietuva, kaip, beje, visa Europos Sąjunga (ES), bus priversta sušvelninti savo nuostatas GMO atžvilgiu - tai padaryti esą privers drastiški maisto kainų šuoliai.

Nepaisant visuomenės pasipriešinimo, Aplinkos ministerija rekomendavo išduoti leidimą atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais kukurūzais Dotnuvoje. Pasak ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, ekspertai sutarė, kad eksperimentai nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Žalieji tai vadina „spjūviu visuomenei į veidą“, praneša Lietuvos radijas. Prieštaringai vertinama amerikiečių biotechnologijų bendrovė „Monsanto“ kreipėsi į ministeriją su prašymu leisti auginti 2,5 tūkst.

Šiandien Aplinkos ministerijoje bus sprendžiama, ar įsileisti į Lietuvą, Klaipėdos rajoną, genetiškai modifikuotus rapsus, praneša „Vakarų ekspresas“. „Mes prieštaraujame prieš piktnaudžiavimą tokia padėtimi, kai Lietuvos visuomenė dar nepakankamai žino apie genetiškai modifikuotus organizmus, todėl dar negali priimti sprendimų“, – rašoma ekologinio klubo „Žvejonė“ Aplinkos ministerijai adresuotame laiške.

Lietuvos žaliųjų judėjimas kviečia Lietuvos gyventojus solidarizuotis su prancūzais bei ispanais ir ketvirtadienį, vasario 2 d., nuo 19:55 iki 20:00 išjungti visus elektrinius prietaisus ir 5 min. nenaudoti elektros energijos.Tokia akcija Europoje organizuojama pirmą kartą, rašoma portale "DELFI.