ambasadoriai

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti šešis ambasadorius, taip pat pritarė Nerijaus Aleksiejūno skyrimui ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES). „2010–2014 metai mano buvimas Briuselyje buvo tiesiogiai susijęs su mūsų pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais. Taip susiklostė, kad buvau tas žmogus, kuris iš arčiausiai mačiau, ką reiškia nuolatinio atstovo darbas, nes buvau turbūt dešinioji ranka nuolatinio atstovo.

Rugpjūčio mėnesį siūloma atšaukti šešis Lietuvos ambasadorius, tarp jų – ambasadorių Europos Sąjungoje Arnoldą Pranckevičių. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, jis iš pareigų būtų atšauktas nuo rugpjūčio 13 dienos. Iš pareigų taip pat ketinama atšaukti Lietuvos ambasadorių Vokietijoje Ramūną Misiulį, Giedrių Kazakevičių iš ambasadoriaus Suomijoje pareigų, Marijų Gudyną iš ambasadoriaus Airijoje pareigų, Andrių Kalindrą iš ambasadoriaus Sakartvele pareigų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) kovo pabaigoje baigė tyrimą dėl paviešintų ambasadorių pavardžių. Pranešama, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija buvo nutekinta iš ministerijos ar jos darbuotojų gretų.

Penktadienį posėdžiausiantis Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) toliau svarstys Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamas kandidatūras į diplomatinių atstovybių vadovus. „Tęsime darbus.

Lenkija atšaukia 50 savo ambasadorių, naujajai vyriausybei stengiantis sustiprinti savo diplomatines misijas sudėtingu laikotarpiu, trečiadienį pranešė lenkų užsienio reikalų ministerija. Visi šie diplomatai buvo paskirti ankstesnės dešiniųjų administracijos. Ankstesnė partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė valdė aštuonerius metus, iki praėjusių metų gruodžio.

Dar pernai įstrigęs ambasadorių skyrimo klausimas juda į priekį, Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį apsvarstė daugiau kaip pusę kandidatūrų ir joms pritarė. „Visoms iki šiol svarstytoms kandidatūroms pritarta. Bet nespėjome visko apsvarstyti“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Jo teigimu, spėta apsvarstyti daugiau kaip pusę teiktų kandidatų. „Procesas pradėtas.

Trečias kartas nemelavo – prezidentas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Landsbergis galiausiai susitarė dėl 14-os ambasadorių skyrimo. Tiesa, jokių pavardžių ministras neatskleidžia, o prezidentūra susitikimo apskritai nekomentuoja. Politologai svarsto – kol neišgirdome pavardžių, klausimą vadinti visiškai išspręstu dar anksti.

Prezidentūrai, sukritikavus Seime registruotas pataisas dėl ambasadorių skyrimo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako manantis, kad jos ne varžo, o įtvirtina prezidento konstitucines galias. „Man atrodo, kad jas (konstitucines galias pataisos – BNS) kaip tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis, reaguodamas į Prezidentūros atstovų komentarus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesutinka su Prezidentūros kritika, esą Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti šalies vadovo galias. „Man atrodo, kaip tik jas (prezidento galias – ELTA) tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis. Ministras teigia sprendimą, ar palaikyti šias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, priimsiąs, kai bus pateiktas teisės akto galutinis projektas.

Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo ribotų prezidento konstitucines galias, jei šios galiausiai būtų priimtos, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė. „Jei būtų priimtos pataisos, kurios neatitiktų Konstitucijos, tai būtų galimybė turėti bylą Konstituciniame Teisme“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Prezidento ir konservatorių „karas“ dėl įtakos užsienio politikoje tęsiasi. Gitanui Nausėdai ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui nesutariant, šalis jau kurį laiką negali paskirti nė vieno ambasadoriaus.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Jau kelis mėnesius tvyrant įtampoms tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM), trečiadienį šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda bei aptars įstrigusį ambasadorių skyrimo klausimą.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, kad Konstitucijoje yra aiškiai apibrėžtos šalies vadovo galios užsienio politikoje, taip jis sureagavo į pirmadienį Užsienio reikalų komitete (URK) aptartą iniciatyvą keisti Diplomatinės tarnybos įstatymą. „Visos iniciatyvos turi būti svarstomos Konstitucijos rėmuose.

Tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos neslopstant nesutarimams dėl ambasadorių paskyrimo, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ji, kaip Vyriausybės vadovė, nėra atsakinga už įstrigusį procesą. „Aš visiškai neketinčiau šitų priekaištų prisiimti sau, turint minty, kaip šitas procesas prasidėjo.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir toliau nesutariant dėl diplomatinės atstovybės vadovo Lenkijoje, Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) aptars įstrigusį diplomatų skyrimo klausimą – uždarame posėdyje bus susipažinta su ministerijos pateikta informacija apie pretendentus į ambasadorius.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį priėmė Italijos ambasadoriaus Emanuele De Maigret ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorės Karos McDonald skiriamuosius raštus. Kaip praneša Prezidentūra, susitikime su Italijos ambasadoriumi Lietuvos vadovas teigiamai įvertino pastarųjų metų dvišalių santykių dinamiką, ypač stiprėjantį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo, gynybos pramonės vystymo, ekonomikos ir kultūros srityse.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) konfliktą dėl ambasadorių skyrimo apsunkina institucijų vadovų asmeniškumai bei rinkiminis laikotarpis. Parlamento vadovė viliasi, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras Gabrielius Landsbergis, „būdami atsakingi valdžios vyrai“, sugebės rasti sutarimą dėl diplomatinių atstovybių vadovų.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus šeštadienį patvirtintas Dainius Žalimas sieks visų šeimų lygybės, atvirų teismų ir prezidento institucijos desakralizacijos. „Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą pristatydamas savo programą kalbėjo D. Žalimas.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su vyriausiuoju prezidento patarėju Frederiku Jansonu – apie „valstybininkus“ ir prezidento nesutarimus su konservatorių lyderiais.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako dėjęs visas pastangas, kad ambasadoriaus Lenkijoje klausimas būtų išspręstas. Visgi, nepaisant įstrigusių procedūrų ir kelis mėnesius besitęsiančių ministerijos ir Prezidentūros tarpusavio įtampų, politikas tikina, kad yra pasirengęs toliau dirbti su šalies vadovu Gitanu Nausėda.

Siekiant spręsti ginčą su Prezidentūra dėl ambasadorių skyrimo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis poreikį keisti įstatymą. „Girdžiu kolegas kalbančius apie tai, kad galbūt įstatymo pataisos reikalingos. Aš manau, kad galbūt tai ir yra kelias, kuriuo reikėtų eiti“, – trečiadienį transliuotame interviu portalui „Delfi“ sakė G. Landsbergis. „Mes esame tokioje tradiciškai nusistovėjusių normų pasaulyje, būtent kai kalbame apie užsienio politiką ir tai veikia.

Prezidentūrai siūlant keisti ambasadorių skyrimo tvarką, Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė sako, kad šalies vadovui norint gauti visą atrankoje į diplomatinių atstovybių vadovus dalyvaujančių asmenų sąrašą, tektų keisti Konstituciją. Taip ji kalbėjo tęsiantis Prezidentūros ir URM nesutarimams dėl šalies atstovo Lenkijoje paskyrimo.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas sako, kad Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) susikirtus dėl ambasadorių skyrimo, situacija darosi gėdinga ir ją išspręsti galėtų susitikę prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis antradienį pranešė, kad bus atšaukti kai kurie, anot jo, netinkamai dirbantys šalies ambasadoriai. Naujoji lenkų vyriausybė, perėmusi valdžią iš aštuonerius metus šalį valdžiusios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), ėmėsi įvairių pokyčių. Donaldo Tusko vyriausybė teigia norinti atkurti Lenkijoje teisinę valstybę ir pataisyti santykius su šalies užsienio partneriais.

Vienas žinomiausių ir garsiausių Lietuvos režisierių ir scenaristų Emilis Vėlyvis tapo naujuoju Vilniaus „Wolves“ klubo ambasadoriumi. Prisijungęs prie brolių Lavrinovičių, Sergejaus Maslobojevo, Vytauto Medinecko – Ironvyto ir Simo Kučo, jis yra pirmasis visuomenėje žinomas Vilkų atstovas, neturintis jokių sąsajų su sportu. Keturių „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų laimėtojas E. Vėlyvis išgarsėjo po 2006 m. išleisto filmo „Zero“, kuris susilaukė ir tarptautinio dėmesio.

Užsienio reikalų ministerijai pradėjus tarnybinius tyrimus iškart dėl 2 diplomatų veiklos, kai kurie opozicijos politikai vieną tyrimą vadina konservatorių politiniu žaidimu prieš rinkimus ar net kerštu prezidentui Gitanui Nausėdai. Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį ministerija įtaria valstybės institucijų suteikto mandato nesilaikymu.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) kol kas nesiima vertinti pranešimų apie galbūt netinkamo dviejų Lietuvos diplomatų – ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno bei Lietuvos atstovo NATO Deivido Matulionio – elgesio, laukia Užsienio reikalų ministerijos (URM) tyrimo, sako komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Užsienio reikalų ministerija (URM) toliau aiškinasi aplinkybes dėl galbūt netinkamo dviejų Lietuvos diplomatų – ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno bei Lietuvos atstovo NATO Deivido Matulionio – elgesio. „Kol kas situacijos komentuoti plačiai negaliu, nelabai turiu ir informacijos, – žurnalistams šeštadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Institucijos veiklos organizavimo rėmuose vyksta apsikeitimas informacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia šiuo metu pasitikintis Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Eitvydu Bajarūnu bei Lietuvos atstovu NATO Deividu Matulioniu. „Ta informacija, kuria aš dabar disponuoju, man leidžia pasitikėti jais“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „LRT Forumas“ teigė šalies vadovas. Kaip praėjusią savaitę pranešė „Delfi“, dėl diplomatų veiksmų jų veiksmų sulaukta skundų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pasiūlė prezidentui Gitanui Nausėdai skirti naujus ambasadorius Kazachstane ir Izraelyje. Lietuvos ambasadoriumi Kazachstane siūloma skirti Egidijų Naviką. Naujas pareigas jis turėtų pradėti eiti nuo rugpjūčio 31 dienos. Šiuo metu jis eina ambasadoriaus Azerbaidžane pareigas. Kazachstane diplomatas pakeistų ambasadorių Gintautą Vasiulį, kurį kitu nutarimu siūloma atšaukti iš šių pareigų, pasibaigus jo kadencijai.

Planuojama skirti naujus Lietuvos ambasadorius Belgijoje, Kazachstane ir Armėnijoje.  Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, Lietuvos ambasadoriumi Armėnijoje turėtų tapti Andrius Pulokas, anksčiau ėjęs Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje pareigas. Naujas pareigas jis turėtų pradėti eiti nuo birželio 19 dienos. A. Pulokas Lietuvos ambasadai Minske vadovavo 2020 metais, kai po suklastotų rinkimų čia kilo masinės gyventojų demonstracijos ir jas numalšinusios valdžios represijos.

Darbą Lietuvoje pradeda nauji Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos ambasadoriai – antradienį prezidentas Gitanas Nausėda priėmė jų skiriamuosius raštus. Susitikime su Lenkijos Lenkijos ambasadoriumi Konstanty Radziwillu alies vadovas pažymėjo, kad Lenkija yra viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkių ir partnerių Europos Sąjungoje ir NATO.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadorius, kad praneštų jiems apie sprendimą išsiųsti iš šalies diplomatų, antradienį žurnalistams pranešė informuotas šaltinis. „12 val. į URM iškviesti trijų Baltijos šalių ambasadoriai dėl abipusiškumo principu pagrįsto Rusijos sprendimo išsiųsti jų diplomatų“, – nurodė šaltinis. Lietuva kovo 18 dieną paskelbė iš šalies išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus.

Ambasadorių į laisvas vietas skyrimas turėtų būti nuoseklus ir standartizuotas procesas. Šiais metais atsilaisvino arba dar atsilaisvins 12 ambasadorių postų, į kuriuos kandidatai Užsienio reikalų ministerijoje jau yra atrinkti, bet derinimo procesas strigo Prezidentūroje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Politikas ketvirtadienį dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, kur atsakinėjo į opozicijoje dirbančių parlamentarų klausimus.

Šiemet planuojama paskirti 12 naujų ambasadorių, kandidatai atrinkti ir pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ketvirtadienį susitikime su opozicine socialdemokratų partijos frakcija Algirdas Sysas ministro klausė, ar nestringa ambasadorių skyrimo procesas. G. Landsbergis teigė, kad „procesas didele dalimi nėra pastrigęs“, ir siekiama, kad ateityje ambasadorių skyrimas nuosekliai išsidėstytų laike, pvz.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad kai kurios Vakarų šalys, įskaitant JAV, padarė klaidą, kai dėl Rusijos puolimo grėsmės nusprendė perkelti savo diplomatus iš Kijevo. „Tai, kad kai kurios ambasados – na, tai jų sprendimas – keliasi į Ukrainos vakarus, yra didelė klaida“, – sakė jis, kelioms užsienio misijoms atidarius biurus Lvivo mieste. „Nes nėra Vakarų Ukrainos; yra Ukraina, ji ištisa.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pagrasino išsiųsti Jungtinių Valstijų, Vokietijos ir dar aštuonių Vakarų šalių ambasadorius, jiems pasmerkus vieno turkų pilietinės visuomenės lyderio kalinimą. Paryžiuje gimęs 64 metų filantropas ir aktyvistas Osmanas Kavala kalinamas nuo 2017 metų be teismo nuosprendžio. Jo kalinimas Vakaruose vertinamas kaip prezidento R. T. Erdogano augančio nepakantumo kitamaniams ženklas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Slovakijos ambasadorius, jie turės prisistatyti kitą dieną. „Trečiadienį į URM iškviesti Baltijos šalių ir Slovakijos pasiuntiniai“, – nurodė ministerija. Balandžio 17 dieną Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl Aleksejaus Isakovo paskyrimo ambasadoriumi Lietuvoje. Remiantis penktadienį oficialiajame teisinės informacijos portale paskelbtu dokumentu, į nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas paskirtas A. Isakovas. Jis pakeis dabartinį ambasadorių Aleksandrą Udalcovą.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė atšaukianti konsultacijoms savo ambasadorius iš Lietuvos ir Lenkijos ir paragino šias šalis sumažinti diplomatų skaičių jų ambasadose Minske.  „Ambasadoriai Baltarusijoje ir Lietuvoje nuo spalio 5 dienos atšaukiami į Minską konsultacijų. Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriams Baltarusijoje atitinkamai pasiūlyta pasekti šiuo pavyzdžiu“, – pareiškė URM atstovas Anatolis Hlazas.

Lietuvos valdžia jau kurį laiką dirba be dalies ambasadorių ir atstovų svarbiose valstybėse ar institucijose. Užsienio reikalų ministerija aiškina, kad naujų oficialių valstybės atstovų paskyrimas užtrunka, tačiau politiniuose užkulisiuose kalbama, kad ambasadorių skirti neskubama specialiai, mat laukiama jau kitą mėnesį vyksiančių Seimo rinkimų, po kurių darbo netekusiems valdantiesiems prireiks šiltų vietelių diplomatinėje tarnyboje.

Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pateikė septynių naujų ambasadorių kandidatūras, tarp jų yra du kadenciją baigiančios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjai.

Gyva Vokietijos krepšinio legenda, šiemet profesionalo karjerą baigęs buvęs Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionas Dirkas Nowitzkis, tapo trečiuoju 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionato ambasadoriumi. D. Nowitzkis prisijungė prie ryškiausių krepšinio legendų – pirmąkart rengiamas tokio dydžio (32 rinktinių) pasaulio čempionatas jau turi du ambasadorius: kiną Yao Mingą ir amerikietį Kobe Bryantą.

Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su Lietuvai akredituotais užsienio šalių ambasadoriais. Tai tradicinis prezidentės ir užsienio diplomatinio korpuso atstovų susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė apibendrins svarbiausius praėjusių metų darbus ir įvykius, aptars euro įvedimą ir kalbės apie svarbiausius šių metų tikslus. Susitikime dalyvaus daugiau kaip 50 Lietuvai akredituotų užsienio šalių ambasadorių.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai susitarė dėl kitų metų Bendrijos biudžeto. Daugiausia ginčų kilo dėl šiais metais neapmokėtų sąskaitų. Ambsadoriai nusprendė jas padengti iš ypatingojo rezervo, tačiau kol kas numatyta tam skirti 2 mlrd. eurų iš susidariusios 4 mlrd. eurų skolos. Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimondas Karoblis sako, kad Lietuvai šiose derybose pavyko apginti savo siekius. Pirmadienį dėl Bendrijos biudžeto dar vyks derybos su Europos Parlamentu.

 Trečiadienį Vyriausybės posėdyje nutarta Respublikos Prezidentei teikti Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje skirti diplomatą Šarūną Adomavičių, o Lietuvos ambasadoriumi Rumunijoje – buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių. Valstybės vadovei pritarus, Š. Adomavičius ir A. Pocius pareigas pradėtų eiti nuo spalio 1 dienos.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

Dažniausiai ambasadoriais yra išrenkami diplomatai ir tikrai nėra įprasta, kad jais tampa jauni žmonės, dar studijuojantys universitete. Tačiau šis atvejis kitoks. Keturi studentai iš Lietuvos neseniai buvo išrinkti kaip Tarptautiniai Jaunimo Gerovės ambasadoriai Danijoje, mažoje Skandinavijos šalyje, kuri dažnai vadinama laimingiausių pasaulio žmonių tauta. Pagrindinė užduotis – padėti studentams mainų, tarpkultūrinio pažinimo ir karjeros galimybių klausimais.