amatas

Netoli Panevėžio nuosavoje kalvėje jau kelis dešimtmečius prie žaizdro sukiojasi ir plaktuku mojuoja kalvė moteris. Moters rankoms be vargo paklūsta net kiečiausias metalas. Kalvė sako nepažįstanti daugiau nei vienos moters, pasirinkusios tokį amatą. Tačiau džiaugiasi turinti puikią draugiją – sutuoktinį, taip pat kalvį. Jų rankose net senutėlis metalas virsta meno dirbiniais. Spėriai kalvėje sukasi moteris: „Čia reikia suktis greitai, nes atšals metalas.

Veiveriuose atidarytas greičiausiai vienintelis šalyje rimorystės muziejus. Rimorius – arklių pakinktus siuvantis žmogus. Šis amatas seniau buvo labai paklausus, nes arklys būdavo ir vienintelė transporto priemonė, ir nepakeičiamas pagalbininkas ūkyje. Muziejų įkūrė netrukus 90 sulauksiantis klebonas, kuris taip pat užsiėmė amatu. Vilkaviškio parapijai priklausančių Pažėrų klebonas demonstruoja kaip yra siuvami pakinktai arkliams.

Buvusios parlamentarės Gretos Kildišienės kiekvieną žingsnį, regis, stebi ne tik politikai, bet ir visa Lietuva. O jos žingsnių – sunku nepastebėti. Neseniai buvo paskelbta, kad G.Kildišienė palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Daug dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio bei neseniai knygą išleidusios eksparlamentarės G.Kildišienės susitikimas su viešųjų ryšių ekspertais.

Ar norėtumėte išvysti, kaip su darbininkų uniformomis ir suvirinimo aparatais atrodo mūsų garsieji sunkiaatlečiai Ramūnas Vyšniauskas ar Aurimas Didžbalis? Viena uostamiesčio profesinė mokykla pakvietė būrį sportininkų, verslininkų, politikų išbandyti suvirintojo amatą. Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje – neįprastų mokinių būrys. Darbininkų uniformomis čia persirengė krepšininkai, sunkiaatlečiai, politikai, verslininkai. Ir netrukus visi į rankas gauna suvirinimo aparatus.

Masinės gamybos pasaulyje autorinis antspaudas – elegantiškas tapatumo ženklas. Juo galima pažymėti knygas, laiškus, dovanų kuponus, svarbius dokumentus, laiškus. Grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė ir kultūros istorikė Neringa Jarmalienė seną meno šaką bando paversti mažu ir maloniu verslu. Gaivina seną amatą Ex libris pažodžiui išvertus iš lotynų kalbos reiškia iš knygų. Tai knygos ženklas, parodantis, kas jos savininkas.

100-ųjų Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės gimimo metinių minėjimo renginiai eina į pabaigą kartu su 2013 metais. Pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš tautinės mokyklos koncepcijos autorių sakė, kad švietimo sistema – pirmiausia geras mokytojas. Geras, atsakingas švietimas yra prioritetas, kuris keičia visuomenę. Akivaizdu, jog pedagogo profesijos prestižas Lietuvoje yra jau seniai gerokai sumažėjęs.

Lietuvoje iš tradicinio amato išgyventi galima, tačiau reikia atrasti tai, ko reikia rinkai, tvirtina skulptorius, pedagogas, medžio drožėjas ir dailės studijoje Varėnoje savininkas Algimantas Juškevičius. „Skulptoriui, medžio meistrui, išgyventi galima, tačiau reikia daryti tuos gaminius, kurie ras pirkėją. Jeigu darysi rimtas, parodines skulptūras, tai jau yra sudėtinga (išgyventi – red.

Kauno statybininkų rengimo centre daugiau nei du metus buvo vykdomas šis infrastruktūrinis projektas, įrengtos naujos automobilių techninės priežiūros, diagnostikos ir remonto dirbtuvės; automobilių mechatronikos, elektros ir elektronikos dirbtuvės, automobilių ir jų agregatų plovykla bei dažymo kamera.

Kadaise menine kalvyste besivertusios, vėliau bankrutavusios bendrovės „Hefaisto kalvė“ vadovas, kalvis Kęstutis Plyskaitis ėmėsi individualios veiklos. Meldikviršiuose įkurtose jo dirbtuvėse įvykdyti užsakymus (pagaminti tvorą, vartus, turėklus) jam gelbsti kitas, irgi pagal individualiosios veiklos pažymą dirbantis kalvis. Po prieš keletą metų Kęstutį užgulusių skolų vyras sako atsitiesti dar nespėjęs, tačiau tiki, kad tokia diena išauš. Be jį maitinančio darbo, vyras pajuto aistrą peiliams.

„Vyksta negarbinga konkurencinė kova dėl pinigų“, – sako profesinio rengimo įstaigų darbuotojai apie kovą su gimnazijomis dėl mokinio krepšelio. Gimnazistai agituojami likti gimnazijose, neskubėti į profesines mokyklas. Užsienio universitetų kviesliai dvyliktokus agituoja netrukdomi, o profesinių mokyklų atstovams neretai užtrenkiamos durys.

Amatų plėtros perspektyvų Joniškio rajone tyrėjai pagal Vietos veiklos grupės užsakymą apklausė 39 rajono amatininkus ir 180 kitų gyventojų. Viena iš analizę atlikusių Šiaulių universiteto darbuotojų Aida Jankauskienė teigia, kad pagal apklausos duomenis paaiškėjo, jog tik 26 procentai Joniškio rajono amatininkų gauna pajamų iš amato. 82 procentai apklaustųjų teigia amatu užsiimantys tiesiog savo malonumui. Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų mielai pamokytų kitus žmones amatų.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Sklando mitas, greičiausiai atėjęs iš tarybinių laikų, kad būtinai reikia įgyti aukštąjį įsilavinimą, nes šis esą užtikrins darbo vietą. Šiandien tikrovė yra kitokia. Taip teigia Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas Jonas Dagys. „Žmonės, kurie naktimis kloja asfaltą Vilniaus gatvėse, neabejotinai uždirba daug daugiau už tuos, kurie yra apsigynę rimtas mokslo daktarų disertacijas.

 Sakmės apie žinių ekonomiką, aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą ir technologijas verčia jaunuolius visomis išgalėmis siekti aukštojo mokslo diplomų. Būsimieji studentai raginami rinktis biotechnologijų, informacinių technologijų ir inžinerinius mokslus.

Užsiimantiems kaimo turizmu šv. Velykos – ypatinga šventė. Po jos dažniausiai prasideda naujasis, džiaugsmų ir rūpesčių kupinas sezonas. Planavo pabėgti iš miesto Užpalių krašte Šeimyniškių kaime įsikūrę Rasa ir Dainius Širviai margučius ridens ten, kur svajojo būti ne vienus metus – savuose namuose gamtos pašonėje. Pabėgti iš miesto kauniečiai planavo ilgai ir kantriai. Sukaupę pinigų iš nedidelio verslo ir pardavę viską, ką turėjo, kaime jie pradėjo kurtis nuo nulio.

Pak­ruo­jie­tis ava­ly­nės tai­syk­los sa­vi­nin­kas Pra­nas La­pins­kas jau sep­ty­nio­li­ka me­tų ver­čia­si bat­siu­vio ama­tu. Bat­siu­vio žo­džiais, šiais lai­kais ko­ky­biš­kus ba­tus dė­vi in­te­li­gen­tai. Su to­kia ava­ly­ne į meist­ro dirb­tu­vė­lę už­su­ka ir ato­sto­gų į gim­ti­nę grį­žę emig­ran­tai... Be dar­bo ne­liks Tik pra­vė­rus ava­ly­nės tai­syk­los du­ris iš­kart užuo­di kli­jų, odos ir ace­to­no kva­pą, iš­girs­ti plak­tu­ko kauk­šė­ji­mą.

Į Klaipėdoje prasidėjusį tarptautinį kalvystės plenerą „Keturi vėjai“ susibūrė Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Ukrainos ir Rusijos kalviai. Per tris plenero dienas senojo amato meistrai žada įvairių staigmenų bei nukaldinti dekoratyvinę tvorelę Danės krantinei. Jau nuo vidudienio kruizinių laivų terminale, vieno iš didžiausio į uostamiestį užsukusio lainerio pašonėje, skambėjo kalvių kūjai.

Kuo skiriasi amatas nuo verslo? Pirmasis dalykas, kurį noriu pabrėžti – ne kiekvienas gali būti verslininku. Galiausiai, ne kiekvienam žmogui ir reikia tokiu tapti. Amatininkai yra lygiai taip pat gerbiami žmonės kaip ir verslininkai – tiesiog kiekvienas turi pasirinkti sau priimtinesnį kelią. Amatininkas yra žmogus, kurio įmonei didžiąją dalį (daugiau nei 50 proc.) pajamų ir vertės sukuria pats įmonės savininkas. Verslininkas yra žmogus, kurio įmonei didžiąją dalį (daugiau nei 50 proc.

„Geriau uždirbsiu vieną procentą nuo šimto darbuotojų sukuriamos vertės, negu šimtą procentų nuo vieno darbuotojo sukurtos vertės“, – garsi Deivido Renė Rotšildo citata. Dažnai klaidingai manome, jog kiekvienos UAB ar IĮ savininkas yra verslininkas. Tiesa, kad tam tikra veiklos forma suteikia juridinį statusą, tačiau už įmonę atsakingas asmuo nebūtinai yra verslininkas.

„Geriau uždirbsiu vieną procentą nuo šimto darbuotojų sukuriamos vertės, negu šimtą procentų nuo vieno darbuotojo sukurtos vertės“, – Deividas Renė Rotšildas. Dažnai klaidingai manome, jog kiekvienos UAB ar IĮ savininkas yra verslininkas. Tiesa, kad tam tikra veiklos forma suteikia juridinį statusą, tačiau už įmonę atsakingas asmuo nebūtinai yra verslininkas.

Ką tik atšventę įkurtuves moderniame Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų praktinio mokymo centre kauniečiai vadovai, pedagogai ir specialistai iš Kauno statybininkų rengimo centro jau imasi naujų inovacinių projektų bei sėkmingai tęsia anksčiau pradėtus darbus. Nes, kaip naujienų agentūrai ELTA sakė šios profesinės mokyklos Stanislovas Janukaitis, nėra kada laukti, – reikia vaikus mokyti amato.

Į perkvalifikavimo kursus bedarbius vilioja ne noras išmokti amato, o gera stipendija. Kai gatvėje sutiktas vaikystės draugas Viktoras pasigyrė grįžtąs iš mokesčių inspekcijos su nauju verslo liudijimu ir paprašė pavaišinti alumi, nori nenori teko jam prikišti, kad juk verslininkas turėtų vaišinti seną draugą – eilinį samdinį, o ne atvirkščiai. „Verslininkas? Tai keičiam tą šiukšlę į bokalą alaus, – pamojavęs man prieš nosį dokumentu pasiūlė Viktoras.

Prieš kelis mėnesius savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie geriausius verslo seminarų vedėjus Lietuvoje. Tuomet vieną geriausių seminarų vedėjų mūsų šalyje daugelis pašnekovų nurodė verslininką ir lektorių Tomą Bagdonavičių. Su T. Bagdonavičiumi susitinkame iškart po jo vesto seminaro. Jau kitą dieną jis turi išvykti į Prancūziją, kur daugiausia laiko praleidžia su žmona.

Šį savaitgalį Alytaus Suvalkų gatvėje miela šventė: artimieji ir kaimynai su 90 metų sukaktimi sveikina batsiuvį, karo veteraną Joną Packevičių. Kartu bus paminėtas ir pono Jono vyresnio sūnaus Romualdo eilinis gimtadienis: tėvas ir sūnus gimę tą pačią dieną – rugsėjo 5–ąją. Šią dieną gimusi ir viena iš dviejų Romualdo dukterų, tiesa, ji šventėje nedalyvaus – abi su sese jau senokai gyvena Anglijoje.

Panevėžiečiai jau žino, kad penktadienio pavakarę užsukę į Respublikos gatvės 28 kiemelį, ras kur akis paganyti. Čia veikiantis blusų turgelis, pernai įkurtas ir iš karto tapęs populiarus, šį sezoną vėl įsisuka į veiklos ratą. Daugelyje Europos šalių ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose jau senokai veikia vadinamieji blusų turgeliai.

Tikrų tėvų meilės nepatyrusio jaunuolio prieš porą metų nedrąsiai išsakyta svajonė išsipildė: Vitalijus Pališkevičius mokosi miesto Dailės mokykloje, o jo darbai eksponuojami parodose. Dvidešimtmetis Vitalijus Pališkevičius, buvęs „Panevėžio balso“ ir fondo „Bėdų turgus“ bendro projekto herojus, svajojęs tapyti, dabar, prabėgus porai metų, netverdamas džiaugsmu pasakoja, kad likimas siunčia tik gerus žmones, visos svajonės pradeda pildytis.