aloyzas sakalas

Artėjant net trejiems kitų metų rinkimams ir socialdemokratams džiūgaujant dėl gražiai atrodančių reitingų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį partijos tarybos posėdyje leido sau įkąsti oponentams – labiausiai valdantiesiems konservatoriams.

Vyriausybė šią savaitę paskyrė signataro našlės rentą liepos viduryje mirusio Nepriklausomybės Akto signataro Aloyzo Sakalo našlei Daivai Sakalei. Ministrų kabinetas jai rentą paskyrė nuo spalio 12-osios dienos. Signataro našlių renta sudaro ketvirtadalį signataro rentos, t. y. maždaug 330 eurų per mėnesį. Renta nemokama, jei mirusio signataro sutuoktinis turi draudžiamųjų pajamų. Rentą skiria Vyriausybė, ją moka Seimo kanceliarija iš valstybės biudžeto asignavimų.

Vakar, liepos 21 dieną, į paskutinę kelionę išlydėtas Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Amžinojo poilsio velionis atgulė Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. Atsisveikinti su Nepriklausomybės Akto signataru plūdo artimieji, draugai ir bendražygiai.

Į paskutinę kelionę išlydėto Nepriklausomybės akto signataro Aloyzas Sakalo laidotuvėse liejosi ne tik dėkingumo žodžiai iš bendrapartiečių, bičiulių, jautriu „Ačiū“, su mylimuoju atsisveikino ir sutuoktinė Daiva Sakalė. Signataras amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. Atsisveikinti su anapilin išėjusiuoju profesoriumi, Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu į Vilniaus laidojimo rūmus žmonės traukia nuo ankstaus ryto.

Pirmadienį, liepos 18 dieną, Lietuva neteko Nepriklausomybės akto signataro, vieno iš Sąjūdžio iniciatorių Aloyzo Sakalo. Jis mirė eidamas 92-uosius metus. Ketvirtadienį, liepos 21-ąją, A. Sakalas išlydimas į paskutiniąją kelionę. Atsisveikinti su Nepriklausomybės akto signataru atvyko jo šeima, artimieji bei kolegos. Nepriklausomybės akto signataro, buvusio europarlamentaro, Socialdemokratų partijos garbės pirmininko urna palaidota Antakalnio kapinėse.

Lietuva atsisveikina su Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu. Jo draugai ir kolegos dalijasi jautriais prisiminimais ir neslepia – nors politikas buvo garbaus amžiaus ir kamuojamas ligų, vis gi žinia apie jo netektį dažnam it perkūnas iš giedro dangaus. O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų.

Vakar, pirmadienį, liepos 18 dieną, Lietuvą apskriejo skaudi žinia – eidamas 92-uosius metus mirė Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Velionio našlė Daiva Sakalė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino jautriu įrašu, skirtu Anapilin išėjusiam A. Sakalui. „Atleisk, jei buvau per silpna. Kad nesugebėjau išsaugoti. Išplėšti iš negailestingos mirties nagų.

Anapilin iškeliavusį Aloyzą Sakalą jo kolega Česlovas Juršėnas prisimena kaip labai principingą ir atvirai savo poziciją išsakantį žmogų, kuris paskui sulaukdavo įvairaus oponentų puolimo. Č. Juršėnas ir A. Sakalas iš pradžių nebuvo labai artimi politiniai sąjungininkai, nes pirmasis priklausė Lietuvos demokratinei darbo partijai, o A. Sakalas buvo vienas iš socialdemokratų atkūrėjų.

Pirmadienį miręs socialdemokratų patriarchas Aloyzas Sakalas buvo principingas politikas, nevengęs kritikos ir sąjungininkams, sako jo bendražygiai. „Jis tikrai tiesiai šviesiai pasakydavo, buvo tvirtas, kietas – tikras sakalas, visada sakęs tiesą į akis, netgi mums, Socialdemokratų partijos nariams“, – BNS sakė socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Lietuva neteko vienos ryškiausių politikos asmenybių, pirmadienį mirus Nepriklausomybės Akto signatarui Aloyzui Sakalui užuojautose sakė prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A. Sakalas mirė eidamas 92-uosius metus.

Pirmadienį miręs Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ketvirtadienį bus laidojamas Antakalnio kapinėse. Kaip pranešė Valstybinė laidojimo komisija, A. Sakalas trečiadienį, liepos 20 dieną, bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose. Atsisveikinimas trečiadienį vyks nuo 15 iki 20 val., ketvirtadienį, liepos 21 dieną, – nuo 9 valandos. Urna išnešama 11.15 valandą. Šv.

Liepos 18-ąją Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – eidamas 92-uosius metus mirė Nepriklausomybės akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Velionio našlė Daiva Sakalė sako vis dar negalinti sudėti minčių į sakinius – netektis sudaužė jos širdį į milijonus gabalėlių. Vos prakalbus, D. Sakalės akis užtvindo ašaros, o balsas vis dar dreba.

Eidamas 92-uosius metus pirmadienį mirė Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Tai BNS patvirtino Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė-Zelenkienė. Vėliau pirmadienį pranešta, kada bus galima atsisveikinti su velioniu.  „Liepos 20 d. Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Atsisveikinimas nuo 15 iki 20 val.

Politiko Aloyzo Sakalo gyvenimas – tarsi Lietuvos istorijos atspindys: gimė nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, mokykloje buvo apkaltintas antitarybine veika, ragavo lagerio, jam priskiriama 16 išradimų puslaidininkių fizikos srityje, bet nepriklausomybės pradžioje fiziką jis iškeitė į politiką. Toks buvo tas laikmetis – nepriklausomybės siekis anuomet į politiką pašaukė daugelio profesijų žmones.

Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs beiskeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Nepriklausomybės akto signataras, vienas žymiausių Lietuvos politikų, profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą.

Grupė Vilniaus socialdemokratų nepritardami Vyriausybės inicijuotam naujajam Darbo kodeksui pirmadienį surengė protesto akciją prie centrinės Socialdemokratų partijos (LSDP) būstinės ir tikino, kad tokio akcija nėra partijos skilimas. „Aš nevadinčiau to (protesto akcijos - BNS) skilimu. Aš vadinčiau tai opozicija.

Jungiantis Lietuvos demokratinei darbo (LDDP) ir Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijoms, sunkiausia buvo įveikti psichologinį barjerą, ypač sunku buvo socialdemokratams priimti į savo glėbį buvusius komunistus, sako LSDP garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas. Pirmadienį LSDP Vilniuje minėjo susijungimo su LDDP 15-ąsias metines.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.

Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas ruošiasi vestuvėms su kone dvigubai jaunesne žurnaliste Daiva Norkiene. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrėjų, o dabar jos garbės pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras, kelių kadencijų Seimo narys, europarlamentaras A. Sakalas, kuriam vasaros viduryje sukako 83-eji metai, ruošiasi vesti kone 40 metų jaunesnę laisvai samdomą žurnalistę Daivą Norkienę.

Socialdemokratų garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje užsipuolė europarlamentarą Zigmantą Balčytį ir paragino jį atsisakyti naujai kadencijai iškovoto Europos Parlamento (EP) nario mandato. A.Sakalas reiškė pasipiktinimą, kad Z.Balčytis nuslėpė savo neva vykusį apsilankymą prezidentūroje, kuomet esą buvo kuriamas planas premjero postą perduoti šiam europarlamentarui.

„Rusija parodė savo dantis. Ja pasitikėti negalima“, - rėžė Europos parlamento narys, socialdemokratas Aloyzas Sakalas, paklaustas apie situaciją Kryme. Politiko teigimu, Lietuva dabar savo veiksmus turėtų derinti su Europos sąjunga. „Pati juk Lietuva negali laikykis kokių nors pozicijų. Lietuva jau priėmė sprendimą uždrausti kai kuriems veikėjams atvykti į Lietuvą, tačiau labai abejoju, ar reikėtų priimti ekonomines sankcijas“, - kalbėjo A. Sakalas.

Naujienų portalas Balsas.lt vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paneigia informaciją, kuri pasirodė naujienų portale Balsas.lt 2013-ųjų birželio 23 dieną publikacijoje „Europarlamentaras A. Sakalas vėl padarė avariją“. Publikacijoje pateikta informacija, kad Aloyzas Sakalas jau antrą kartą per kelerius metus padarė eismo įvykį, kurio metu gerokai apgadinti automobiliai, pareigūnai iš jo atėmė vairuotojo pažymėjimą neatitinka tikrovės. Naujienų portalo Balsas.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Seimas gali pakviesti generalinį prokurorą padaryti pranešimą apie kriminogeninę padėtį Lietuvoje, bet ne įpareigoti, reikalauti ataskaitų ir dėl jų balsuoti, tinklalapiui LRT.lt sako socialdemokratų garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. „Prokuratūrą dabar daužo kas tik nori, o padėti niekas nepadeda. Prokuratūra kaip našlaitė, kurią visi išnaudoja, taip pat ir prezidentė. Kad tai nėra pats geriausias prokuroras, koks yra buvęs, suprantu, bet jo atleidimas nieko nepakeis.

1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. Tai savo kalboje sekmadienį vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime akcentavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas. "Vakarų demokratinės valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos mantros - "tik nepakenkti Gorbačiovui", nes kitaip, atseit, gali sustoti Tarybų Sąjungoje Gorbačiovo pradėtas pertvarkos procesas.

Nors dvylikai Lietuvos atstovų Europos Parlamente (EP) iki kadencijos pabaigos dar liko dveji metai, net penki mūsų europarlamentarai dalyvaus Seimo rinkimuose. Tačiau atsisakyti EP nario mandato jie ryžtųsi tik tuo atveju, jei savame krašte patektų į valdančiųjų laivą, rašo „Lietuvos žinios“. Į Seimą veržiasi tik opozicinėms partijoms atstovaujantys europarlamentarai. Daugelis jų prisipažįsta, kad EP į Seimą išmainytų, jei jų partijoms po rinkimų būtų patikėta formuoti Vyriausybę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su kiekvienu pareiškimu įgyja vis daugiau priešų. Jos kalbos apie menamus oligarchus ir korupciją tėra šūkiai, kokiais žongliravo nušalintas prezidentas Rolandas Paksas. „Iš kiekvieno draugo ji daro abejojantįjį, iš abejojančiojo – priešą. Racionalus politikas elgiasi priešingai“, – konstatavo socialdemokratas Aloyzas Sakalas, vienas iš nedaugelio viešojoje erdvėje nebijąs kritikuoti Simono Daukanto aikštės šeimininkės. – Veik 80 proc.

Ar tiesa, kad Antanas Butrimas ir Kristina Brazauskienė vėl suka lizdelį? Telefono skambutis ir prašymas pričiupti porelę nuskambėjo likus valandai iki lėktuvo nusileidimo Vilniaus oro uoste. „Su Antanu nesikolioju, tačiau ir nedraugauju. Dėl skyrybų buvau ne aš viena, o abu kalti. Šiaip jis normalus vyras", ‒ tvirtina Kristina Brazauskienė, vos paklausta apie bendravimą su buvusiu sutuoktiniu. 11 valanda ryto. Vilniaus oro uoste ‒ laukimo nuotaika.

Trečiadienį 13 val. 46 min. bendruoju pagalbos telefonu 112 buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Antakalnio gatvėje automobilis „Toyota“ partrenkė partrenkė maždaug 20 metų merginą. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė portalui Balsas.lt patvirtino, kad sidabro spalvos automobilį vairavo Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Europos Parlamento narys 79 m. Aloyzas Sakalas.

Svarbaus amžiaus žmonių viltis, kad įveikus ekonomikos nuosmukį jiems bus kompensuotos pernai gruodį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, sudaužyta. Kompensavimą žadama pradėti ne anksčiau nei 2014-aisiais ir baigti per 5 metus. Toli nukeltas skolos grąžinimas ir jokio eiliškumo nebuvimas demonstruoja cinišką dabartinės valdžios požiūrį į žmones. Dauguma senjorų skriaudos atlyginimo gali nebesulaukti.

Dabartinė Seimo valdančioji dauguma suformavo naują požiūrį į Lietuvos pensininką ir jo pensiją. Pensinis amžius turi būti didinamas, o pensininkams pensijos turi būti mažinamos. Kalbos apie orią senatvę paliekamos geresniems laikams, kai... pensininkų nebeliks.

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta. Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Protestuodamos prieš ketinimus mažinti motinystės išmokas mamos su vaikais apjuosė Seimą. Į Aktyvių mamų sambūrio ketvirtadienį prie Seimo surengtą protesto akciją susirinko apie keturiasdešimt mamų su savo mažyliais. Tarp susirinkusiųjų buvo matyti ir nėščiųjų.

Dvi mūsų šalies valdžios, turinčios būti savarankiškos ir nepriklausomos, bando įtakoti viena kitą. Politikai prieš įstatymus trokšta būti lygesni už kitus. Ar tai lietuviška demokratijos išraiška?   Visi žinome, kad pagal Lietuvos Konstituciją valstybės valdyme dalyvauja trys valdžios: Seimas, prezidentas su Vyriausybe ir – teismai. Visos šios valdžios savarankiškos ir nepriklausomos, jos vykdo tai, kas atitinka jų kompetenciją. Pastaruoju metu ypač didelio dėmesio susilaukia teismai.

Sklando vis garsesnės kalbos apie teisėjų klaną, jo tarpusavio nesutarimus. Stokodama viešumo trečioji mūsų šalies valdžia pati griauna savo įvaizdį. O gal jis tyčia griaunamas? „Pamintas teisingumas. Klanas. Komunistų partija. Kagėbistai. Varnas varnui akies nekerta“, – taip ir panašiai pastaruoju metu apibūdinami teismai ir teisėjai.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Jaunystėje privalomai giedoję „Inernacionalą“ Lietuvos kandidatai į Europarlamentą dabar tikisi gauti nemažus honorarus už uolumą mokantis niūniuoti Bethoveno 9-osios simfonijos finalą.

Naujasis Lietuvos vadovas kartais paaiškėja ir per slaptas derybas užsienio viešbutyje. Po kelių savaičių, birželio 13 d., sukaks 15 metų, kai sveikata anksčiau nesiskundęs netikėtai mirė buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone, kandidatas (1993 m.) į Lietuvos prezidentus Stasys Lozoraitis. Šiemet rugpjūtį bus minimos jo gimimo 85-osios metinės.

Šiandien akivaizdu, kad Česlovas Jezerskas yra oficialus partijos “Tvarka ir teisingumas” kandidatas į Lietuvos Respublikos postą. Kad “tvarkiečiai” kandidatu pasirinko būtent šį įspūdingo stoto vyrą, matyt, nieko keisto ir nuostabaus. Č. Jezersko ryšiai su Rolando Pakso aplinkos žmonėmis pastebėti jau seniai. Tačiau šiuo rašiniu noriu atkreipti dėmesį visai į kitus Č. Jezersko biografijos faktus.

Opozicinę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) į Europos Parlamento (EP) rinkimus ves buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Jos pavardė įrašyta pirmąja kandidatų sąraše. Antrasis jame - europarlamentaras Justas Paleckis. Toliau į EP keliami Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Zigmantas Balčytis, Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas, Aloyzas Sakalas, Vytenis Andriukaitis, Irena Šiaulienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Juras Požela.

Prieš aštuonerius metus, sausio 27-ąją, LDDP galutinai aneksavo LSDP ir taip Lietuvos socialdemokratijos istorijoje atvertė naują juodą puslapį. Tačiau šiemet, skirtingai nuo ankstesnių metų, centrinė partijos būstinė ta proga neišleido jokio viešo signalo. Tomis dienomis tepasirodė 174 punktų pažadų projektas, pavadintas „Lietuvos socialdemokratų partijos alternatyvioji programa“ – labiau visgi panašus į desperatišką siekį bet kokia kaina grįžti į valdžią.

Kadenciją šiemet baigiantys Lietuvoje išrinkti europarlamentarai nebuvo vienodai aktyvūs rengdami dokumentus ir pasisakydami plenarinių sesijų metu - dažniausiai Briuselyje ir Strasbūre skambėjo Danutės Budreikaitės balsas, kuri pasisakė net 172 kartus, o rečiausiai savo nuomonę reiškę Europos Parlamento nariai kalbėjo mažiau nei 10 kartų. Tuo tarpu svarbius dokumentus dažniausiai iš lietuvių rengti būdavo patikima Onai Juknevičienei.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - žurnalistė narplioja skandalingojo piketo prie Seimo rūmų priežastis. Žmogus, kuris nori vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą. Šia kapitono Džeimso Kuko išmintimi tikriausiai vadovavosi „vienos nakties antikrizinio plano” gimdytojai.

Socdemų lyderis Gediminas Kirkilas nemato reikalo pristabdyti per 8 socdemų valdymo metus pradėtų įtartinų milžiniškų projektų, mat tikina, esą jie yra nepriekaištingi, - rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Vertingas projektas Reikia pripažinti, kad dauguma prieštaringai vertinamų projektų yra socdemų darbo vaisius. Vien per valstybės turto atnaujinimo programą, kurią vykdo socdemo Jono Budrevičiaus vadovaujamas Turto bankas, G.Kirkilo Vyriausybė sumanė atnaujinti turto už 1,54 mlrd. litų.

Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios. V.: Baltos lankos, 2008. 2008 m. Lietuvoje švenčiant Sąjūdžio dvidešimtmetį, tuometiniam ideologiniam aparatui parūpo sukurti šiuolaikinę gausiausio ir brandžiausio lietuviško judėjimo istoriją, įvertinti jį kaip tautinį judėjimą, atvedusį Lietuvą į valstybingumą. Šis darbas buvo užsakytas dviems moderniosios Lietuvos istorijos žinovams – Česlovui Laurinavičiui ir Vladui Sirutavičiui.

Socialdemokratų partijos gretose bręsta kova dėl lyderystės. Pavasarį vyksiančiame suvažiavime socialdemokratai ruošiasi įvertinti partijos pasirodymą Seimo rinkimuose, rinkti pirmininką ir savo kandidatą į prezidentus. „Būtinai kandidatuosiu“, – partijos suvažiavime teigė G. Kirkilas ir pridūrė, kad pavasarį išrinktas pirmininkas turėtų tapti ir kandidatu į prezidentus.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų birželio 7 dieną. Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo nustatė rinkimų į EP datą. Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio. Europarlamentarai renkami 5 metų kadencijai.

Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis, Europos parlamentaras Aloyzas Sakalas siūlo pripažinti pralaimėjus rinkimus ir siekia pakeisti partijos statutą ir politinę pasaulėžiūrą. Jis ketina suvienyti visas kairiojo flango politines jėgas ir tiki LSDP atsinaujinimo siekiais bei potencialių partnerių noru tapti šios jėgos dalimi. Su juo apie tai šnekėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Vakar Lietuvoje duris atvėrė 2 tūkst. 37 rinkimų apylinkės, kuriose iki 20 valandos 2,6 milijono Lietuvos rinkėjų turėjo teisę rinkti naują Seimą ir dalyvauti patariamajame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo, rašo „Respublika“. Skubėjo ryte Didžiausias žmonių antplūdis rinkimų apygardose buvo juntamas nuo 9 valandos ryto - kai į rinkimų apygardas gužėjo Lietuvos politikai ir pareigūnai. Iki 10 valandos balsavo 5,02 proc., iki 14 val - 24,93 proc.