algirdas saudargas

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Pirmadienį prasideda rinkimų į Europos Parlamentą (EP) politinė kampanija. Šie rinkimai vyks kitų metų gegužės 26 dieną. Lietuvoje bus renkama 11 EP narių. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Laura Matjošaitytės, šiuose rinkimuose numatoma nemažai naujovių. Nebelieka VRK deklaruojamų ir rinkėjams dalijamų mažareikšmių daiktų, taip pat numatyta, kad rinkimų komitetas negali pasirinkti pavadinimo, kuris yra tapatus jau įregistruoto prekės ženklo pavadinimui.

Ne visi Lietuvos deleguoti politikai į Europos parlamentą gali pasidžiaugti dideliais turtais. Iš 11 europarlamentarų tik dviejų turtas yra milijoninis, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.  Turtingiausias europarlamentaras – multimilijonierius Antanas Guoga. Kartu su žmona Aiste A. Guoga 2017 m. deklaravo turto už daugiau nei 31,7 mln. eurų, 4,04 mln. eurų jų sudaro skolos, o daugiausiai turto A. Guoga turi akcijose – 24 mln. eurų. Per metus šeimos turtas išaugo 3 mln.

Konservatorių atstovas Europos Parlamente (EP) Algirdas Saudargas atmeta apie Briuselio aktualijas rašančio portalo „Politico“ kritiką dėl išpūstos padėjėjų komandos ir pasyvios veiklos EP. Antrą kadenciją EP dirbantis A. Saudargas sako pastaraisiais metais didesnį dėmesį skiriantis Lietuvos gyventojų švietimui apie ES, taip pat tikina kitąmet EP rinkimuose jau nedalyvausiantis.

Lietuvos europarlamentarai konservatoriai Laima Andrikienė ir Algirdas Saudargas buvo įtraukti į Europos Sąjungos (ES) politikų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą, BNS patvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Galiu patvirtinti, kad taip“, – pirmadienį sakė ministras. ES politikų sąrašą, kuriems uždrausta atvykti į jos teritoriją, Rusija sudarė 2014 metais, atsakydama į Bendrijos dėl intervencijos Ukrainoje paskelbtas sankcijas Rusijai.

Europos Sąjunga (ES) beveik neturi svertų užtikrinti, kad netoli sienos su Lietuva Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) atitiktų visus branduolinio saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus, sako Europos Parlamento narys, konservatorius Algirdas Saudargas. „Bijau, kad tai daugiausiai yra deklaratyvus dalykas, ir čia kalbame ne tik apie Europos Parlamentą, bet ir apie visas Europos Sąjungos institucijas.

Geriausiai Lietuvos rinkėjų interesams Europos Parlamente (EP) atstovauja socialdemokratė Vilija Blinkeviūtė, rodo apklausa. Taip mano 19,9 proc. bendrovės „Vilmorus“ apklaustų Lietuvos piliečių, pranešė „Lietuvos rytas“. Antroje vietoje respondentai nurodė liberalą Antaną Guogą (12,5 proc.), trečioje - „tvarkiečių“ lyderį Rolandą Paksą (10,9 proc.), ketvirtoje - liberalą Petrą Auštrevičių (9,5 proc), penktoje - „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį (9,1 proc.

„Ši tematika skamba visur, o jos pateikimas yra ydingas ir žalingas, todėl, kad lietuvių kalbos sistema neturi būti ardoma. Elgtis reikia labai atsargiai ir delikačiai“, - kalbėjo Europos parlamento narys Algirdas Saudargas spaudos konferencijoje, skirtoje lietuvių kalbos išsaugojimui. „Tai yra svarbu skaitmenizacijos amžiuje. Konfliktinės, politizuojamos temos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių problemų, kurios laukia lietuvių kalbos“, - kalbėjo A. Saudargas.

 Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija šeštadienį nutarė prezidento rinkimuose paremti dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą. Partijos teigimu, D.Grybauskaitė turi sukaupusi vertingą patirtį ir pelniusi tarptautinį pripažinimą. Be to, anot konservatorių, D.Grybauskaitė yra pelniusi didžiulę žmonių paramą.

„Ar jau baigėsi krizė?“ – į šį klausimą bandė atsakyti į atvirą diskusiją susirinkę Europos Parlamento (EP) narys Algirdas Saudargas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas ir ekonomistas Romas Lazutka. „Ankstesniais laikais žmonės jausdavosi atsakingi už ištikusias nelaimes, galbūt net per daug. Man įdomu, ar nors vienas iš mūsų jaučiamės atsakingi už šiuo metus vykstančius procesus.

Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje ketvirtadienį rengia diskusiją apie naują galimybę Europos piliečiams formuoti Europos Sąjungos (ES) politiką. Diskusija vyks Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinėje. Nuo balandžio 1-osios piliečiai gali pasiūlyti ES teisės aktą, jei jo sritis priklauso ES kompetencijai ir jei jis nesikerta su esminėmis ES vertybėmis. Per metus jį savo parašais turės paremti bent milijonas piliečių iš mažiausiai septynių ES šalių.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis apgailestauja, kad kai kurie Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai iš europinės tribūnos kelia propagandinį ažiotažą. Politikas tvirtina, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio kalbos apie neva blogą tautinių mažumų padėtį Lietuvoje neatitinka tikrovės.

Tai, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) gyvena lyg valstybė valstybėje, nors ministrai ir keičiasi, - jau seniai visiems žinoma. Skųsdamasi, kad planuojamas biudžeto mažinimas nublokš diplomatinę tarnybą dešimtmečiu atgal, ministerija nutyli išlaidas, kurias sau leisti gali tik turtingos valstybės. Pirmiausia - ambasadorių butų nuomai, kas mėnesį suryjančiai šimtus tūkstančių eurų.

Birželio mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43 proc. Europos rinkėjų. Palyginti su ankstesniais šios Europos Sąjungos institucijos rinkimais, gerokai padidėjo rinkėjų aktyvumas aštuoniose valstybėse, beveik nepakito taip pat aštuoniose, o labai sumažėjo 11 šalių. "Eurobarometro" visuomenės nuomonės tyrimas atliktas birželio 12 - liepos 6 dienomis po 2009-ųjų birželį įvykusių rinkimų. Buvo apklausti 26 830 europiečių.

Vienoda dalis - po 38 proc. - Lietuvos gyventojų yra patenkinti ir nepatenkinti birželio 7-ąją vykusių Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatais. Daugiausiai - 34 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių yra greičiau patenkinti šių rinkimų rezultatais, o dar 4 proc. - labai patenkinti. Kad šių rinkimų rezultatais yra greičiau nepatenkinti nurodė trys iš dešimties respondentų - 29 proc. ir dar 9 proc. - kad yra labai nepatenkinti. Kas ketvirtas - 24 proc.

Ketvirtadienio rytą naujosios kadencijos Europos Parlamentas bendru sutarimu patvirtino savo komitetų sudėtį. Iš viso Europos Parlamente veiks 20 komitetų ir du pakomitečiai.

Į Europos Parlamentą išrinkti politikai neatsigina norinčiųjų palengvinti jiems darbų naštą. Darbas Briuselyje ar europarlamentaro būstinėje Lietuvoje ne vieną vilioja ne tik dėl prestižo, galimybės įgyti naujų žinių bei patirties, bet ir nemenko atlyginimo. Tai puikiai suprasdami naujieji Lietuvos europarlamentarai tikina pirmiausia į savo komandą priimsiantys kompetentingus, išsilavinusius, europinio darbo patirties turinčius žmones. Šiltos vietelės.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas už nuopelnus Lietuvos diplomatijai Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu "Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė" apdovanojo Prezidentą Valdą Adamkų. Prezidentas ketvirtadienį lankėsi Užsienio reikalų ministerijoje ir atsisveikino su jos vadovybe bei Lietuvos diplomatais. Apžvelgdamas užsienio politikoje nueitą kelią šalies vadovas sugretino tarpukario ir dabartinės Lietuvos diplomatines tarnybas. "Matau vientisumą.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams ketina įteikti pažymėjimus. Šį dokumentą turėtų gauti 11 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus ketina atsiimti dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį ketina patvirtinti galutinius birželio 7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Mūsų šaliai Europos Parlamente atstovaus 12 europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaro mandatą jau antrą kadenciją gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė. Į Europos Parlamentą taip pat pateko Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.

Tas, kas nustvėrė tinkamą progą, yra tinkamas žmogus. Johanas Volfgangas Getė „Faustas” Gal būt daugelis nustebo, kai Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė po rinkimų pareiškė, jog abejoja užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko tinkamumu eiti eurokomisaro pareigas, nes ministrui esą “trūksta politinio svorio”. Šis klausimas yra vertas to, kad panagrinėti šiek tiek platesniame politiniame kontekste.

Po įtempto sezono jau šį savaitgalį išaiškės Lietuvos šachmatų klubų lygos nugalėtojai. Šachus ir matus kovo 14-15 d. profesionalūs šachmatininkai dalys šiuolaikiniame prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Čia intelektualaus žaidimo gerbėjai galės stebėti 2008 m. Lietuvos čempiono, tarptautinio didmeistrio Aloyzo Kveinio mestą iššūkį 15 priešininkų simultane.

Vasario 17 dieną, antradienį, Kaune viešės jaunieji Lietuvos diplomatai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai jiems parengė specialią vienos dienos programą, pristatančią Lietuvos diplomatijos istoriją bei iškiliausias asmenybes. „Tokių mokymų idėja kilo dar gruodžio mėnesį, kai Vytauto Didžiojo universitete viešėjo atkurtos Lietuvos užsienio reikalų ministrai Vygaudas Ušackas, Algirdas Saudargas, Antanas Valionis ir Petras Vaitiekūnas.

Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas penktadienį Vatikane įteikė skiriamuosius raštus popiežiui Benediktui XVI. Skiriamųjų raštų įteikimo ceremonijos metu popiežius sakė, kad Lietuva turi ilgą krikščioniškąją istoriją ir pažymėjo, kad lietuvių tautos tikėjimas visada padėjo jai išlaikyti ir sustiprinti savo tapatumą sunkiais priespaudos laikotarpiais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Tu tarnauji ne Lietuvai, tu tarnauji mums“, kažkada kažkur kažkas iškėlė viešumon šią frazę, kuria esą apibūdinamas kai kurių Lietuvos tarnybų vadovų požiūris į  pavaldinius ir apskritai į savo pareigas, į valstybę. Suprantu, kad ši frazė niekada nebus nei oficialiai patvirtinta, nei paneigta. Tačiau linkiu, kad mūsų šalyje ja niekas niekada nesivadovautų.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Nerimsta aistros dėl Dariaus Kuolio laidų, kurios išnyko iš LRT radijo ir televizijos eterio. Savo nuomonę šiuo klausimu išdėstyti nevengia ne tik visuomenės veikėjai, bet ir politikai. Įtampa dar padidėjo, protestą dėl D. Kuolio laidų pareiškus keturiems Lietuvos ambasadoriams. Retai pasitaikančiu partijų pareiškimuose ironišku stiliumi savo poziciją šiandien išdėstė Seimo socialdemokratų frakcija.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Vėlų antradienio vakarą į Vilniaus oro uostą atgabenti velionio ambasadoriaus Kazio Lozoraičio palaikai.Karstą lydėjo velionio žmona Giovanna Pignatelli Lozoraitis, dukra Daina Lozoraitis ir Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas. Sutikimo ceremonijoje Vilniaus oro uoste dalyvavo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.Karstas su velionio ambasadoriaus K. Lozoraičio palaikais buvo uždengtas Lietuvos vėliava ir išvežtas į Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčią.

Vilniaus universitete pastaruoju metu dėstytojaujantis buvęs parlamentaras ir užsienio reikalų ministras, socialdemokratas Povilas Gylys gali būti siunčiamas vadovauti Lietuvos diplomatinei atstovybei Suomijoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Justinas Karosas dienraščiui "Lietuvos rytas" pripažino, jog P.Gylio kandidatūra svarstoma, bet pabrėžė, kad oficialaus teikimo kol kas dar nėra. Parlamentinio komiteto vadovas palankiai vertina P.Gylio kandidatūrą į ambasadorius.

Socialliberalai – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Antanas Valionis bei Vilija Blinkevičiūtė – buvo geresni už savo pirmtakus. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta apklausa. Skambučių centro „Fonitel“ gegužės 4-5 dieną atlikto tyrimo metu buvo apklausta 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Anot apklausos, trečdalis (33,3 proc.

Šiandien Seimo liberaldemokratai žada užregistruoti siūlymą steigti parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis vienoje televizijos laidoje iškeltus naujus įtarimus dėl užsienio reikalų ministro Antano Valionio praeities. Komisija turėtų išsiaiškinti TV laidoje pateiktą informaciją.

Lietuvos krikščionys demokratai - viena iš giliausias tradicijas turinčių Lietuvos partijų. Atkūrus nepriklausomybę išties neblogai startavusi partija nuo 1999 metų, deja, išgyvena akivaizdų nuosmukį. Po įvykusio partijos skilimo 2000 metų rinkimuose partija neperžengė 5 nuošimčių barjero ir į Seimą pateko tik du šios partijos vienmandatėse apygardose išrinkti atstovai: Algirdas Saudargas ir Petras Gražulis.

Balandžio 20 d. 11.05 val. per Lietuvos radiją “Pavasario studijoje su Vaidotu Žuku” – sumaištis krikščionių demokratų stovykloje. Tiesioginiame eteryje – naujasis krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys, keliamas į prezidentus Algirdas Saudargas, krikdemų valdybos narė Gražina Paliokienė ir tebelaikantis save partijos vadovu Kazys Bobelis.

Tebelaikantis save Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku parlamentaras Kazys Bobelis naujųjų šios partijos vadovų sprendimus vadina nelegaliais ir neteisėtais. K. Bobelis nesutinka nei su Algirdo Saudargo iškėlimu į kandidatus prezidento rinkimuose, nei su kandidatų į Europarlamentą sąrašu.

Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimai, per kuriuos į šias pareigas buvo išrinktas Molėtų meras Valentinas Stundys, apskųsti Teisingumo ministerijai. Šeštadienį Kaune vykusios Lietuvos krikščionių demokratų konferencijos Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas Kęstutis Leleiva kreipimesi į Teisingumo ministeriją teigia, kad partijos pirmininko rinkimai yra neteisėti ir negaliojantys.

Birželį Lietuvoje pirmą kartą vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose rinkėjų aktyvumas žada būti rekordiškas. Kaip parodė vasario 5-8 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausa, rinkimuose žada dalyvauti 82,8 procentai rinkėjų, pranešė ryšių su visuomene agentūra "ID4". Tarp rinkėjų populiariausia Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsus per EP rinkimus ketina atiduoti 38,1 proc. respondentų.

Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas mano, kad neoficialaus Vašingtono poziciją komentavęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis neviršijo savo kompetencijos, o atsakomybė dėl pareikštų minčių tenka jam asmeniškai - kaip politikui. "Jei ministras cituotų oficialią Jungtinių Valstijų nuomonę, tai atsakomybė dėl jos tektų JAV.

Parlamentarai skirtingai įvertino užsienio reikalų ministro Antano Valionio pranešimą apie tai, jog JAV politikai neoficialiuose pokalbiuose teigia laukiantys Lietuvos prezidento Rolando Pakso atstatydinimo. Vieni sveikino ministrą už valstybišką mąstymą, kiti priekaištavo už viešai pagarsintas neoficialias nuomones.

Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas mano, kad neoficialaus Vašingtono poziciją komentavęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis neviršijo savo kompetencijos, o atsakomybė dėl pareikštų minčių tenka jam asmeniškai kaip politikui. "Jei ministras cituotų oficialią Jungtinių Valstijų nuomonę, tai atsakomybė dėl jos tektų JAV.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas nepritaria siūlymui skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariams."Aš manau, jog reikia apsispręsti dėl principo, ar galima atlyginti už nuopelnus valstybei konkrečia pinigų suma. Mano atsakymas - ne", - interviu "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė A.Paulauskas. Paskirti pirmojo laipsnio pensijas pirmosios Vyriausybės nariams pasiūlė dabartinė Vyriausybė, vadovaujama premjero Algirdo Brazausko.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas nepritaria siūlymui skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariams. Paskirti pirmojo laipsnio pensijas pirmosios Vyriausybės nariams pasiūlė dabartinė Vyriausybė, vadovaujama premjero Algirdo Brazausko. Pirmojoje Vyriausybėje A. Brazauskas ėjo premjero pavaduotojo pareigas, o jai vadovavo dabartinė Seimo narė Kazimira Prunskienė.

Seimui pateiktas pluoštas su valstybinių pensijų mokėjimo sistema susijusių pataisų, tarp kurių yra nuostata, kad valstybines pirmojo laipsnio pensijas automatiškai gaus visi pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai, rašo dienraštis "Respublika". Specialiu įstatymu jau yra įteisintos nemažos rentos Kovo 11-osios Akto signatarams.

Skirtumas tarp žodžių "galėtų" ir "turėtų" lėmė tai, jog Seimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje nesugebėjo patvirtinti savo nuostatų dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos Tarpvyriausybinėje konferencijoje, kuri jau kitą savaitę Romoje pradės svarstyti sutarties dėl Europos Konstitucijos projektą.

Seimas antradienį atmetė įstatymo pataisą nemokėti parlamentarams priedų už ištarnautus valstybei metus, o Seimo valdyba paprašė Vyriausybę skirti papildomų lėšų priedams sumokėti. Nors Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas numatė, jog parlamentarams turi būti mokami priedai už valstybei ištarnautus metus, to nebuvo daroma nuo šio Seimo kadencijos pradžios - 2000-ųjų rudens.

Nors ir derintas su Vilniaus miesto savivaldybe, pirmadienio (04.14) mitingas už nušalintąjį policijos vadovą Vytautą Grigaravičių priešais Prezidentūros rūmus vyko kaip nesankcionuota akcija. Į ją susirinko apie 300 vyresnės kartos miestelėnų. Tvarką palaikė būrys sostinės viešosios policijos pareigūnų, kurie gyva grandine užtvėrė įėjimą į S. Daukanto aikštę, tad susirinkusieji būriavosi tik aplink ją.