algirdas mykolas brazauskas

Po to, kai Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis inicijavo paminklo statymą buvusiam Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, užvirė karštos diskusijos. Istorikas Algimantas Kasparavičius teigia, kad miesto savivaldai reiktų išklausyti Kauno gyventojų nuomonės bei apsvarstyti šį siūlymą nesileidžiant į perteklines emocijas.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sumanymą istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui. „Labai gaila, kad tokio lygio diskusijas kažkas sugeba įsukti ir tada visa Lietuva diskutuoja, ar istorinės Prezidentūros kiemelyje reikia paminklo Algirdui Mykolui Brazauskui.

Kaunas inicijuoja paminklo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė. „Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Kitą savaitę posėdžiausianti Kauno miesto taryba svarstys mero siūlymą pastatyti paminklą A. M. Brazauskui.

Vilniuje paminėtos 90-osios Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metinės. Buvę bendražygiai dėjo gėles prie jo kapo, iš Seimo tribūnos liejosi ugningos pagarbos kalbos, o pagarbą išreiškė net ir pasirodęs Vytautas Landsbergis. „Jis visą laiką tvirtas, kaip uola, už jo jaučiausi, kaip už mūro“, – sako socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Nors paminėti 90-ąsias gimimo metines prie Brazausko kapo atėjo tik būrelis buvusių jo bendražygių. „Žodžio žmogus. Sutarei – bus padaryta.

Vienų dievinamas, kitų nekenčiamas – toks buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis gyveno dvejomis epochomis, sugebėdamas suderinti komunistinę patirtį ir šalies interesus. Nors niekada pats nesijautė politiku, jo tvirta asmenybė neretam piliečiui simbolizavo saugumą. Į kolektyvinę atmintį A. M. Brazauskas įsirėžė kaip prezidentas, ne tik sugebėjęs rodyti lyderystę, bet ir būti arti visuomenės.

Negalia šias veržlias, aktyvias, ryžtingas merginas lydi nuo vaikystės ir tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Vis dėlto ji neužgožė jų noro drąsiai svajoti, kurti vis naujus planus ir atkakliai siekti juos išpildyti.  Šeduvos miestelyje gyvenanti Irmina Beneševičiūtė – Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, besigilinanti į politikos mokslus. Sakysite – ir kas gi čia tokio, kasmet doktorantūrą renkasi dešimtys aukštąsias mokyklas baigusių ir magistro diplomą gavusių žmonių.

Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.

Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.

Romualdas Ozolas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos laisvės projektui. Sukūrė pirmąją nepriklausomą Lietuvos Vyriausybę kartu su premjere Kazimira Danute Prunskiene priešakyje ir buvo jos patikėtinis. Bet po mirties sulaukė smūgio – buvo paniekintas ir pažemintas kaip prieš valstybę veikęs žmogus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga portalas tv3.lt pristato straipsnių ir interviu ciklą apie reikšmingiausius praeities politinius veikėjus ir įvykius.

Tik įsikūręs Daukanto aikštės rūmuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo – vetavo tris Seimo priimtus įstatymus. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad prezidento veto dažnai yra pagrįsti, tačiau taip besielgdamas G. Nausėda gali turėti ir kitų tikslų.

Seimas antradienį pataisė Prezidento įstatymą, iš jo išbraukdamas valstybės vadovo našlės teisę į valstybės būstą. Tokiu būdu parlamentas įgyvendino Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad anksčiau prezidento našlei ar našliui nustatyta privilegija į valdišką būstą prieštarauja Konstitucijai.

Neringos savivaldybė planuoja pagerbti kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų suteikdama jam savivaldybės garbės piliečio vardą. „Prezidentas Valdas Adamkus yra ilgametis tarptautinio Thomo Manno festivalio globėjas, festivalio programos dalyvis, jo pranešimai publikuoti Thomo Manno kultūros centro leidžiamame kultūros almanache „Nidos sąsiuviniai“, – teigiama sprendimo projekto teikime. Taip pat pažymima, kad V. Adamkus yra UNESCO geros valios ambasadorius žinių visuomenei.

Svarbiausias ir ryškiausias Prezidentūros darbuotojas, žinoma, yra pats prezidentas. Tačiau už jo nugaros stovi kelios dešimtys specialistų, dalijančių patarimus šalies vadovui. Per beveik 30 metų S. Daukanto aikštėje savo išmintimi su svarbiausiu šalies asmeniu dalijosi ir užsienio politikos vilkai, ir viešųjų ryšių guru. Dalis jų vis dar aktyviai veikia visuomeninėje ir politinėje veikloje, kiti – pasitraukė iš aktyvios ar matomos veiklos.

Antrajame ture varžosi du buvę komunistai, du buvusio Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus, o vėliau Lietuvos prezidento ir premjero Algirdo Mykolo Brazausko favoritai. Valdo ir po mirties Buvęs Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius, vėliau Lietuvos Respublikos prezidentas ir premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas net po mirties dovanoja jums teisę rinktis vieną iš savo įpedinių ir bendražygių.

Įsisiūbuojant prezidentinei rinkimų kampanijai verta prisiminti ankstesnes. Su visomis intrigomis, dramomis bei komiškais elementais. Prezidentą Lietuva ėmė tiesiogiai rinkti po to, kai 1992 metų spalio 25 dieną referendumu patvirtino ligi šiol galiojančią šalies Konstituciją. „Jau 1993 metais įvyko pirmieji Prezidento rinkimai.

„Savo jaunikio dar nepažįstu, tik žinau, kad jam apie 67 metus“, – jau rytoj, penktadienį, 19.50 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“ šmaikštaus garsiausia šalies našlė Kristina Brazauskienė. Prieš kelis metus iš žinomos Estijos aiškiaregės Annos išgirdusi pranašystę apie galimą trečiąją santuoką, K. Brazauskienė neslėps pasidairanti, kas galėtų būti tas vienintelis. Vis dėlto tekėti trečią kartą ponia Kristina neketina.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

Valdančioji Lietuvos Socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį susirinko į XXXI suvažiavimą, kuriame partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pristatė pirmininko ir Tarybos veiklos ataskaitą bei buvo, kaip visuotinai ir tikėtasi, sėkmingai perrinktas, 705 delegatams balsavus už  jo kandidatūrą, o apie 40 pasisakius  prieš. Nors buvo neabejojama, kad partijos lyderiu išliks premjeras A. Butkevičius, kilo diskusijos dėl kandidato prezidento rinkimuose bei progresinių mokesčių.

„Pats padėjęs Vladimirui Putinui ateiti į valdžią, pralaimėjęs visus mūšius, Rusijos tautai kenkusiu demonu vadintas Borisas Berezovskis apsiriko prognozuodamas“, – teigia su neseniai mirusiu (kol kas oficialiai pasikorusiu) oligarchu asmeniškai bendravęs žurnalistas, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis.

Visus su Kovo 11 sveikinu ir negaliu neatsiminti, kad anuomet – prieš 23 metus - buvo giedra diena – ne taip, kaip šiandien. O jau kovo 12 nuotaiką sugadino kairuoliški kvailiukai (arba samdyti provokatoriai). Jau kovo 12 dieną Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus šalininkai, nepatenkinti, kad šalies lyderiu nebuvo išrinktas nūnai jau velionis Algirdas Mykolas Brazauskas, prie Seimo rūmų protestavo prieš V. Landsbergio išrinkimą.

„Mes visi, kas turime dujines virykles, pučiam į „Gazprom“ pusę, nes naudojam ne „Chevron“ dujas, o Gazprom“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ sakė Seimo vicepirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Sysas. Abejoja viskuo A. Sysas radijo studijoje suabejojo beveik visais Lietuvoje vykdomais didžiaisiais energetiniais projektais. Jis pasisakė prieš skalūninių dujų žvalgybą Lietuvoje, suabejojo, ar reikalingas suskystintųjų dujų terminalas ir atominė elektrinė.

Praėjusią savaitę Kauno savivaldybės kasdienybę nušvietė „sekso skandalas“ – pastarosiomis dienomis ėmė sklisti kalbos apie laikinosios sostinės mero Andriaus Kupčinsko ir jo referentės romaną. Neseniai Kauno miesto tarybos nariai savo pašto dėžutėse rado laiškus, kuriuose buvo teigiama, kad A. Kupčinskas neištikimas savo žmonai su viena iš savivaldybės darbuotojų. Taip pat sklinda gandai, kad mero „meilužė“ laukiasi jo kūdikio.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingame posėdyje paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80-ąsias gimimo metines. Posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad A. M. Brazauskas neabejotinai yra vienas iš tų politikų, be kurio asmenybės ir jos politinės veiklos įvertinimo negalės apsieiti nė vienas politologas, istorikas, sociologas, besigilinantis į XX-XXI amžių sandūros Lietuvos valstybės istoriją, jos istorinį virsmą iš totalitarinio ...

Šią savaitę, ketvirtadienį, vienoje Medininkų pilies donžono menių bus pristatyta prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų kolekcija. Renginys įtrauktas į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo pirmininko, XII ir XIII vyriausybių ministro pirmininko, prezidento A. M. Brazausko gimimo 80-ųjų metinių minėjimo programą.

Nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Žirmūnų link ateityje galbūt keliausime prezidento Algirdo Mykolo Brazausko tiltu. Savivaldybėje svarstoma, ar Žirmūnų tiltą perkrikštyti buvusio šalies vadovo vardu. Įregistravo Seimo narys Artimiausiu metu Vilniaus taryba turėtų svarstyti oficialų Seimo nario Česlovo Juršėno prašymą Žirmūnų tiltą pavadinti pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento A.M.Brazausko vardu.

Lietuva ieško didelių tikslų, bet jų neranda. Visur integravusis ir nespėjus į euro zoną, pradedama nesveikai fantazuoti. Ispanų filosofas Chose Ortega y Gassetas veikale „Masių sukilimas“ rašė, kad nacijos kuriasi apeliuodamos į didingą praeitį. Iš tiesų į valstybes susitelkiančias bendruomenes suburia bendri projektai ir siekis ką nors nuveikti kartu.

Šis klausimas neseniai vėl sušmėžavo interneto komentaruose, kada buvo svarstoma apie Anderso Behringo Breiviko teroristinį išpuolį Norvegijoje. Kažkas parašė, kad teroras yra stipri atgrasymo priemonė, ir priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo imigrantai neplūdo į Lietuvą, nes bijojo partizanų. Išties Lietuvos gyventojų nacionalinė sudėtis ir dabar skiriasi nuo kaimynių Latvijos ir Estijos.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumas  per du metus beveik nekito neatsitiktinai. Beveik viskuo nusivylusiems lietuviams kažkuo tikėti norisi, o ir šiaip prezidentai Lietuvoje populiarūs, – mano sociologė Rasa Ališauskienė ir visuomenininkas Algimantas Matulevičius. Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė vaizdo konferencijoje apie D. Grybauskaitės populiarumo kreivę sakė: „Tai iš esmė plokštuma“ (Žr.

Šiandien minimos pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties metinės. Sekmadienį minint prezidento Algirdo Mykolo Brazausko pirmąsias mirties metines ant jo kapo Antakalnio kapinėse Vilniuje atidengtas paminklas. Ant A.M.Brazausko kapo Antakalnio kapinėse įrengta granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su metaline prezidento galva. Lėšas paminklui pastatyti skyrė Vyriausybė.

Sprendimas dėl rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai paaiškės tik po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, trečiadienį pakartojo Premjeras Andrius Kubilius. Seimas siūlymą dėl rentos skyrimo Prezidento našlei K. Brazauskienei kreiptis į KT buvo atmetęs. Kiek vėliau grupė parlamentarų kreipėsi į KT, kad šis išaiškintų, ar rentos skyrimas Prezidento A. M. Brazausko našlei K. Brazauskienei neprieštarautų Konstitucijai.

Paaiškėjo valstybės vadovų atminimo įamžinimo konkurso laimėtojai Birželio mėnesį mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimo įamžinimo komisija priėmė sprendimą, kaip bus įamžintas pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo išrinkto Lietuvos vadovo atminimas. Iš pristatytų šešių projektų, kaip Antakalnio kapinėse Vilniuje reikėtų įrengti prezidentų panteoną, šiandien komisija iššifravo visus projektus, patikrino autorių atitikimą kvalifikacijai bei įvardino laimėtoją.

„BBC News“ tinklalapyje prisimenami vyrai ir moterys – politikos, verslo ir kultūros lyderiai – kurių netektys visam pasauliui 2010 metais buvo skaudžiausios: tarp jų minimas ir šią vasarą miręs Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. BBC rašo, kad buvęs Lietuvos prezidentas, kuris mirė birželio 26 dieną eidamas 78-uosius metus, suvaidino labai svarbų vaidmenį išformuojant Sovietų Sąjungą.

Šiandien mes negalime pasakyti, kas gimė. Mes galime suskaičiuoti Lietuvoje gimusius vaikus, bet mes nežinome, ar yra tarp jų bent vienas Aputis, ar yra tarp jų Strielkūnas, Brazauskas, Čekanauskas ar Zaborskaitė, kurių šiemet, deja, netekome. Mes ir negalime šito žinoti, užtat mūsų nežinia sklidina didelės vilties. Bet ji sklidina ir liūdesio – juk šiemet tarp mūsų neliko daug tokio ryškumo asmenybių, kurių buvimą ir svarbą jautėme savo šventėje ir kasdienybėje.

„Iki paskutinės akimirkos laikiau jį už rankos ir skaičiavau pulsą. Mes neatsisveikinome, nes tikėjome, kad jis pasveiks“, – viso pokalbio metu sunkiai tramdydama ašaras pasakos ponia Kristina. Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žmona Kristina Brazauskienė LNK laidai „Nuo... iki“ davė pirmąjį interviu po vyro mirties.

Kaišiadoryse gali atsirasti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardo parkas, kuriame stovėtų prezidento skulptūra. Taip pat svarstoma galimybė surengti specialų koncertą, kurio metu žmonės A. Brazausko atminimo įamžinimui galėtų aukoti. Apie tai „Balsas.lt“ surengtoje diskusijoje užsiminė Anapilin iškeliavusio A. Brazausko bendražygis, parlamentaras Bronius Bradauskas. „Balsas.

Keturias savaites, skiriančias mus nuo prezidento Algirdo Brazausko netekties, geso ir žiebėsi žvakės prie jo amžino poilsio vietos Antakalnio kapinėse. Jų kaskart vis daugėja - žmonės ir po mirties neša jam pagarbos ir atminimo ženklus, rašo  „Respublika“. Jau svarstoma, kaip įamžinti jo atminimą. A.Brazausko dukterys Laima Mertinienė ir Audronė Usonienė tebeišgyvena susitaikymo su aštria netektimi dienas. Tėvo testamento turinį dvynės žinojo per laidotuves.

Amžinąjį atilsį Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą siūloma įamžinti jo vardu pavadinant Kauno hidroelektrinę. „Man toks siūlymas yra simpatiškas", - Eltai sakė Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo narys, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Pasak jo, pavienių pasiūlymų, kaip įamžinti pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Prezidento atminimą, yra įvairių. Juos svarstys partijos prezidiumas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Jaunimas bėga“. Studentai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus. Šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos.

Mirusio Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė liks gyventi rezidencijoje Turniškėse. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė. „Kadangi gavome jos prašymą ir tam tikras Prezidento kanceliarijos indikacijas, kaip tai reikėtų spręsti, tai mes ir išsprendėme“, - žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Apsisprendžiau todėl, kad man yra labai jautrūs prisiminimai. Ir paskutinių dienų, ir mūsų bendro gyvenimo“, - „Balsas.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis atsiprašė velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės Kristinos. Pasak moters, metropolitas pasakęs „atsiprašau, tai liks man ant sąžinės“, - teigiama LNK Žinių tarnybos laidoje „Savaitės įvykio TOP 5“. Prezidento dukra Laima Mertinienė žurnalistams sakė tegirdėjusi vienintelę tokio dvasininkų sprendimo priežastį – A. Brazausko ir K. Brazauskienės gyvenimą ne santuokoje.

Jau daug prirašyta apie pirmojo demokratiškai išrinkto Lietuvos Prezidento A.M.Brazausko išėjimą Anapilin. Ir vis tik šalies žmones šokiravęs Bažnyčios hierarchų sprendimas neįleisti velionio karsto į Vilniaus arkikatedrą nusipelno ypatingo dėmesio, nes yra ženklinis įvykis, įeisiantis į Lietuvos istoriją. Faktai visiems žinomi.

Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas tryško noru gyventi. Tokiais prisiminimais iš susitikimo su buvusiu valstybės vadovu, kurį vadina Mokytoju, šeimos ir draugų vardu atsisveikindamas su Velioniu dalinosi Lietuvos ambasadorius Rusijoje ir Brazauskų šeimos draugas Antanas Vinkus. „Paskutinius mėnesius, kai susitikome, ponia Kristina šluostė ašaras savo vyrui, mūsų Mokytojui, ir man.

Atsisveikindamas su Prezidentu ir savo bičiuliu Algirdu Mykolu Brazausku kadenciją baigęs Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) dėkojo jam už tai, kad buvo ir už tai, koks buvo. „Ačiū, Algirdai, ir sudie, bičiuli“, - lietuviškai amžinojo poilsio palydėdamas pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentą atsisveikino A. Kvasnevskis. Kadenciją baigęs Lenkijos vadovas A. M. Brazauską apibūdino kaip protingą Prezidentą, Premjerą ir Politiką.

Amžinai atsisveikindamas su bendražygiu partijos garbės pirmininku, Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžia, kad tai buvo drąsi, teisinga, supratinga ir visą save atiduodanti žmonėms asmenybė. „Ši nepakartojama asmenybė savo veiklą kadaise įvardino kaip tarnystę tautai ir valstybei, jos žmonėms.

Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamoje dvyliktojoje Vyriausybėje dirbusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako už tai esanti dėkinga likimui ir labai vertinanti tą patirtį. „Algirdo Brazausko paramos petį jutau nuolat, todėl, labai nuoširdžiai, vadinu jį savo mokytoju, padėjusiu man tapti politike. Atsakingumas ir profesionalumas priimant sprendimus - yra tie bruožai, kuriais Algirdas Brazauskas vadovavosi savo veikloje.

Portalas “Balsas.lt" paskelbė dienos klausimą apie tai, kur būtų geriausia laidoti mirusį prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską. Pateikti tokie variantai: Ten, kur jį palaidos šiandien  (51%) Rokiškyje – gimtinėje (21%) Kaišiadoryse, kur prabėgo jo vaikystėje  (9%) Vilniaus arkikatedroje  (5%) Valdovų rūmuose (14%). Dėl nesuprantamų priežasčių, jei jau pateikiama tokia įstabi įvairovė, liko pamirštas Grūto parkas.

Ketvirtadienį, liepos 1-ąją, pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas lydimas į amžinojo poilsio vietą Antkalnio kapinėse. Greičiausiai nėra nė vieno, kuris nežinotų apie buvusio šalies vadovo mirtį. Balsas.lt kalbinti praeiviai negailėjo prezidentui gerų žodžių, prisiminė jo stipriąsias savybes ir tai, kuo kiekvienam A. M. Brazauskas buvo svarbus. Didžioji dalis vilniečių pabrėžė, jog juos ypač žavėjo prezidento tvirtybė, užsispyrimas ir noras padėti šalies žmonėms.

Prezidento Algirdo Brazausko laidotuvių ceremoniją iš Antakalnio kapinių Vilniuje Baltijos televizija ketvirtadienį, nuo 14.45 val., transliuos tiesiogiai. Specialią transliaciją iš studijos žiūrovams stebėti padės žurnalistas Aurimas Perednis, buvęs Prezidento patarėjas Vilius Kavaliauskas bei istorikas Algimantas Kasparavičius.

Nuo ankstyvo trečiadienio ryto visuomenė plūsta prie prezidentūros, žmonės rikiuojasi į ilgas eiles – visi nori atsisveikinti su šeštadienį mirusiu prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku. Daugelio rankose vos kelios gėlės, mat iš anksto buvo prašyta visuomenės nenešti didelių krepšių ar vainikų ir nekelti spūsčių. Iki įėjimo į Prezidentūros vidaus kiemelį, kurį perėjus patenkama į Kolonų salę, nuolat driekiasi apie 200 metrų eilė.