alexis tsipras

Po aštuonerių metų skausmingų aukų, kurių pareikalavo tarptautinių kreditorių pagalbos programos, Graikija pagaliau perėmė savo likimą į savo rankas, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Aleksis Cipras.

Vokietija nesutiko, kad Graikijai būtų pervesta paskutinė pagalbos programos 15 mlrd. eurų išmoka, nes Atėnai atidėjo pardavimo mokesčio padidinimą nuo migrantų antplūdžio rimtai nukentėjusiose salose. Euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį Briuselyje įvykusiame susitikime pritarė pasiūlymui Graikijai skirti paskutinę paskolų dalį. Tačiau Vokietija atsisakė patvirtinti susitarimą.

Graikijos parlamentas patvirtino 2018 metų biudžetą, kurį vyriausybė pavadino paskutiniu šalies gelbėjimo užsienio kreditorių lėšomis laikotarpiu, kuris nominaliai baigsis kitų metų rugpjūtį. „Po aštuonerių metų ... tai yra paskutinis gelbėjimo laikotarpio biudžetas, kurį parlamentas raginamas patvirtinti.

Graikijos parlamentas pritarė vienkartinei išmokai pensininkams, dėl kurios gali dar padidėti įtampa šalies santykiuose su griežtai nusiteikusiais Europos kreditoriais, Atėnus kaltinančiais įsipareigojimų dėl griežto taupymo nepaisymu. Už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 196 iš 257 posėdyje dalyvavusių parlamentarų. Pagal šią priemonę, apie kurią kairiųjų premjeras Alexis Tsipras paskelbė praėjusią savaitę, vienkartinėms išmokoms mažesnes pensijas gaunantiems pensininkams bus skirta 617 mln.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę apsilankys Graikijoje, ir tai bus jo pirma oficiali kelionė į Europos Sąjungą (ES) per beveik metus, pirmadienį pranešė Kremlius. Jis per šį vizitą gegužės 27-28 dienomis susitiks su premjeru Alexis Tsipras ir prezidentu Prokopiu Pavlopulu, su kuriais aptars ekonominius ryšius ir energetikos projektus, sakoma Kremliaus pareiškime.

Daugiau negu 1,6 tūkst. migrantų atvyko į Graikiją po to, kai įsigaliojo sutartis tarp Europos Sąjungos ir Turkijos, turinti sumažinti atvykėlių srautą, o graikų tarnyboms stengiantis vykdyti naujas sudėtingas taisykles. Tuo tarpu Lesbo saloje, kuri yra pagrindinė per jūrą iš Turkijos plaukiančių migrantų atvykimo vieta, pareigūnams sunkiai sekasi pereiti nuo ankstesnės sistemos prie naujosios, o Graikija dar nesulaukė ES pažadėto šimtų pareigūnų pastiprinimo.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės. Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pagrasino nevykdyti būsimų Europos Sąjungos susitarimų dėl migrantų krizės, jeigu Bendrijos narės nesutiks sąžiningai pasidalyti jos našta, aiškindamas, kad neleis savo šaliai tapti „sandėliu“ žmonėms laikyti. Atėnai įtūžo, kai buvo įvesti suvaržymai migrantams kirsti sienas pakeliui į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis. Dėl šios priežasties Graikijoje susitelkė tūkstančiai žmonių, ypač afganų, kurie įstrigo, kai Makedonija atsisakė juos įsileisti.

Graikijos išrinktasis kairysis ministras pirmininkas Alexis Tsipras sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo įtikinamą pergalę, kuri jam suteikia mandatą įgyvendinti nepopuliarias reformas, mainais į kurias buvo pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais dėl šalies finansinio gelbėjimo.

 Graikai sekmadienį išrinks „kovojančią vyriausybę“ ir pradės „naują“ reformų „erą“, sakė kairiųjų lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras. „Graikijos žmonės ... paims savo ateitį į savo pačių rankas ... ir patvirtins perėjimą prie naujos eros“, – sakė A.Tsipras, atidavęs savo balsą Atėnų darbininkų klasės rajone Kipselyje.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras puikiai žinojo, kad naujas didelis finansinio gelbėjimo paketas užrūstins daugelį veikėjų jo radikalioje kairiojoje partijoje, bet dabar sunkiai iškovotas pagalbos planas atsiėjo jam vyriausybės vadovo postą. A.Tsipras, kuris atsistatydino ketvirtadienį, paskelbęs pirmalaikius rinkimus, atėjo į valdžią sausį, žadėdamas užbaigti gilius ir skausmingus biudžeto išlaidų karpymus, vykdytus reikalaujant Graikijos skolintojams mainais į 240 mlrd.

 Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras ketvirtadienio vakarą pranešė atsistatydinantis iš pareigų ir paprašė prezidento paskelbti pirmalaikius rinkimus.  "Netrukus susitiksiu su respublikos prezidentu ir pateiksiu savo bei vyriausybės atsistatydinimą“, - kreipdamasis į tautą per televiziją sakė premjeras. A.Cipras pirmalaikių rinkimų siekia norėdamas numalšinti „Syriza“ partiečių maištavimą ir užsitikrinti paramą taupymo programai.

  Dauguma Graikijos įstatymų leidėjų penktadienį nubalsavo už trečiąjį šalies finansinio gelbėjimo paketą po visą naktį trukusių debatų, pranešė naujienų agentūra AFP.   Dauguma iš 222 balsavime dalyvavusių įstatymų leidėjų palaikė 400 puslapių apimties dokumentą. Prieš jį balsavo 64 parlamento nariai, o 11 deputatų susilaikė.

 Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras penktadienį pareiškė, kad didelio masto migrantų bei pabėgėlių antplūdis „viršija“ skolų krizės krečiamos šalies pajėgumus ir todėl Atėnams reikalinga Europos Sąjungos pagalba. „Ši problema viršija mus. Graikija yra ekonominės krizės ištikta šalis ir susiduria su didele humanitarine krize, pati būdama krizėje“, - sakė A.Tsipras. „Šie mastai viršija mūsų pajėgumus, tai yra Europos mastai“, - pabrėžė jis.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

  Šios savaitės Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje įsiminė dėl itin karštų debatų Graikijos skolų krizės tema, į kuriuos Europos Parlamento prezidento Martino Schulzo pakvietimu atvyko ir pats Graikijos premjeras Alexis Tsipras. Kraštutinių partijų atstovai A. Tsiprą pasitiko su aplodismentais, tačiau kiti europarlamentarai laikėsi žymiai santūriau. Noriu papasakoti, kaip vyko diskusija su A. Tsipru.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras šiandien pateikė ES „pasiūlymą taikytis“ – naują bandymą išvengti krizės euro zonoje, kurią galėtų paaštrinti šalies bankrotas. Tačiau interneto gyventojai nesirengia atsitraukti ir šmaikščiomis demotyvacijomis bombarduoja interneto platybes. Kol europiečiai galutinai nesukirto rankomis ir ši krizė netapo istorija, siūlome įvertinti lietuvių humoro jausmą.

Graikijos premjero Alexio Tsipro kalbą Strasbūre trečiadienį išklausę Lietuvos europarlamentarai sako išgirdę tik pasiteisinimus, bet ne realius pasiūlymus, kaip išspręsti krizę, graikams referendume atmetus skolintojų reikalavimus.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pareiškė esantis „užtikrintas“, kad su euro zonos lyderiais pavyks suderinti naują sutartį dėl finansinės pagalbos skolų prislėgtiems Atėnams iki galutinio termino šios savaitės pabaigoje, nes priešingu atveju šaliai grėstų pasitraukimas iš euro zonos. „Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“, – A. Tsipras sakė Europos Parlamento nariams Strasbūre.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė, kad Atėnai pateiks savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti jų skolų krizę, per kitą dieną vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis. „Jie susitarė, kad (antradienį vyksiančiame) viršūnių susitikime premjeras pateiks Graikijos vyriausybės pasiūlymus“, – nurodė šaltinis.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį sulaukė tvirto visuomenės palaikymo savo pastangose tęsti įtemptas derybas su šalies skolintojais – Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), bet jo lošimo pasekmės dar neaiškios. Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, A. Tsipras tebėra mįslė Graikijai ir Europai.

 Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, graikų premjeras Alexis Tsipras vis dar yra mįslė Graikijai ir Europai. Kai kam jis yra meistriškas strategas, kuris nepasidavė Graikijos kreditoriams ir suteikė žmonėms teisę tarti paskutinį žodį dėl skausmingo skolų susitarimo.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį didino spaudimą Graikijai, perspėdami apie apgailėtiną šalies finansų būklę likus kelioms dienoms iki prieštaringai vertinamo referendumo, kuris gali nulemti Atėnų ateitį euro zonoje.

 Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pirmadienį vakare leido suprasti, kad jo šalis antradienį veikiausiai nesumokės skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). „(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?“, – uždavė jis retorinį klausimą galutinio termino, iki kurio reikia sumokėti maždaug 1,5 mlrd. eurų skolą, išvakarėse. „Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta“, – sakė premjeras interviu televizijai ERT.

Graikijai nusprendus surengti referendumą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai, šalies likimas atsidūrė jos piliečių rankose, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuvos ir Latvijos premjerai penktadienį sukritikavo Graikijos premjero vizitą Rusijoje, kur Alexis Tsipras (Aleksis Cipras) pasisakė prieš Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad „šitas vizitas sukėlė nerimą daugeliui ES šalių“. „Yra visiškai nesuprantamas jo vizito tikslas. Ne kartą buvo pabrėžta ir Vadovų Tarybos posėdžių metu, kad ES visos valstybės turi kalbėti vienu balsu“, - kalbėjo Lietuvos premjeras.

Graikijos kairiosios populistinės vyriausybės vadovas Alexis Tsipras penktadienį Briuselyje tęs derybas su Europos Tarybos ir Parlamento vadovais dėl Graikijai būtino papildomo finansavimo. Premjeras tvirtino, kad Graikija nesutiks su kreditorių trejeto – Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko ir euro zonos šalių – atstovų spaudimu, bet penktadienį į Atėnus, kaip ir anksčiau, vėl nuvyks šių institucijų ekspertai, kurie turėtų įvertinti naujosios Graikijos vyriausybės planus.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras pareikalavo kuo skubiau susitikti su Europos Komisijos pirmininku Jean-Claude Juncker po to, kai Atėnai nesulaukė Europos Centrinio banko paramos, kad užlopytų lėšų stygių. Susitikimas numatytas kitą savaitę, nors Graikijos vyriausybės vadovas pageidavo jau penktadienį. Atėnai ramina – sunkumų nekils. Pirma susitarimai su eurozonos partneriais dėl paskolų sąlygų, po to – pinigai, Europos Centrinis bankas liko nepalenkiamas.

 Europos Sąjunga (ES) išsiskyrė demokratinės integracijos principais. Narystė joje paremta laisva šalių narių valia, o ne karine jėga. Vienu metu ES netgi buvo galima vadinti tam tikra institucine inovacija, tačiau šiandien Bendrijoje daugėja konfliktų, o bendradarbiavimas atsiduria antrame plane. Apie tai portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana. Europos šalių pasirinkimai yra įvairūs.

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

 Europa pirmadienį laukia rinkų reakcijos į sekmadienį vakare Graikijos premjero pasakytą kalbą, kurioje Alexis Tsipras patvirtino vykdysiąs visus rinkimų pažadus, kurie gali atvesti prie bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos. Pristatydamas vyriausybės programą, A. Tsipras pažadėjo nutraukti reformas, kurių reikalavo skolintojai, ir nebepratęsti su jais susitarimo, nors jau po kelių savaičių Graikijai gali pritrūkti pinigų skoloms grąžinti.

Vokietija ragina naują Graikijos vyriausybę laikytis padorumo ją nuo bankroto gelbėjančių Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu. Toks pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Graikijos premjeras perspėjo, jog daugiau „aklai“ neklausys Europos Sąjungos ir nurodė stabdyti pagrindinio šalies uosto privatizavimą. Pirmas naujos vyriausybės posėdis smukdo ne tik Graikijos, bet visos Europos vertybinių popierių biržas.

„Pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi – pareiškė rinkimus laimėjęs Graikijos radikalios kairiųjų „Syriza“ partijos lyderis Alexis Tsipras, pažadėjęs mokėti tryliktą pensiją, sugrąžinti prarastas darbo vietas visiems valstybės tarnautojams, sumokėti už elektros įsiskolinimus. Visa tai jis žada tvirtai tikėdamas, kad privers tarptautinius kreditorius, įskaitant ES, nurašyti visas skolas Graikijai. Mat, visi bijo, kad šalis išeis iš eurozonos.

 Graikijoje Parlamento rinkimus laimėjo partija, kurios labiausiai nenorėjo Europos lyderiai, ir, ko gero, labiausiai troško Kremlius – euroskeptiška, prieš taupymo politiką nusiteikusi ir ypač prorusiška kairioji partija „Syriza“. Apie tai, kad Graikijos neliks euro zonoje, kalbama vis garsiau, bet ar reikia dėl to nerimauti? Ar realu, kad po rinkimų graikų politikai staiga imtų krėsti kvailystes, pavyzdžiui, nemokėti palūkanų už skolas Europos Sąjungoje (ES) ar panašiai.

Sekmadienį įvykę Graikijos parlamento rinkimai baigėsi taip, kaip ir buvo nuogąstauta – daugumą parlamente užsitikrino radikali kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, vedama aštriai nusiteikusio Alexis Tsipras. Pirmadienis prasidėjo plačiomis diskusijomis apie tai, kokią įtaką politiniai pokyčiai Graikijoje darys euro zonos pozicijai fiskalinės drausmės atžvilgiu bei finansų rinkoms.

Graikijos parlamento rinkimuose laimėjusios partijos „Syriza“ retorika buvo karinga, tačiau radikalios kairiosios partijos politikai suvokia, kad ultimatumais euro zonoje daug pasiekti nepavyks, sako LRT.lt pašnekovai. „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų labai prastų pasekmių pačiai šaliai bei pasitikėjimui euro zonos viduje.

Lietuva lyg tyčia perėjo prie euro tuo metu, kai vieningosios Europos valiutos vertė po 16 metų nuo jos įvedimo nusmuko iki pirminio jos lygio 1999 metais. Ką padarysi: euras iš esmės yra nuolat veikianti europietiškų statybų aikštelė, tačiau mums jo reikia, – tvirtina Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Pasak leidinio, euras kaip valiuta yra pasmerktas nebūti amžinu. Beveik savo įvedimo, įvykusio 1999-ųjų sausio 1-ąją, sukakties dieną euras JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki pirminio savo kurso.

Europos Parlamentas (EP) yra viena svarbesnių Europos Sąjungos (ES) institucijų, tačiau jos autoritetas ir įtaka tiek Europos Sąjungos valdymo struktūroje, tiek ES valstybių gyventojams nėra dideli. Šių metų gegužę numatyti jau aštunti EP rinkimai spėjo išryškinti Europos aktualijas ir iššūkius, su kuriais susiduria europinis parlamentarizmas. Pirma, Europoje esama rimto susirūpinimo dėl elektorato aktyvumo.