aleksandras matonis

Konkursas „Daina Lietuvos kariuomenei“ nuskambėjo per visą Lietuvą. Daugybė atlikėjų bei muzika besidominčių žmonių ryžosi jame dalyvauti, kurdami originalią dainą, tačiau nugalėtojais buvo išrinkta grupė „Diktatūra“. „Idėja organizuoti konkursą Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti kilo prieš dvejus metus.

Prisiglaudusi po NATO sparnu Lietuva pastaruosius keletą jautėsi saugiai net ir nesirūpindama iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei, ar kaip ją modernizuoti. Tačiau Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžiai Baltijos šalis pabudino iš letargo miego ir privertė ieškoti išeičių kaip stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas.  Pirmieji susipratimo ženklai - šauktinių grąžinimas. Lietuva vėl turės nuolat rengiamą karinį rezervą, kuris karinės agresijos atveju galėtų stoti į kovą su okupantu.

Dauguma pripažins, kad šie metai Lietuvos kariuomenei buvo nepaprastai reikšmingi tiek karinės technikos įsigijimo prasme, tiek dėl atnaujintos privalomos šauktinių tarnybos. Lietuvos kariuomenė šiais metais įsigijo ir net gavo ginklų ir ginklų sistemas, kurios realiai sukurs iki šiol neturėtą pajėgumą. Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis mano, kad didžiausiu metų įvykiu reikėtų vadinti savaeigių haubicų PzH2000 įsigijimą.

 Manau, kad mūsų visuomenei, kuri seniai nėra posovietinė, bet vis dar išgyvena tam tikrą virsmo etapą, trūksta to supratimo, kad sovietinė valdžia yra prisimintina už nusikalstamą veiklą prieš žmogaus sąmonę, „Žinių radijui“ sakė gynybos ir karo ekspertas Aleksandras Matonis.   „Baisiausia, ką sovietinė visuomenė padarė žmonėms – atėmė galimybę mąstyti savarankiškai“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ kalbėjo A. Matonis.

Šiandien yra minima viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d. „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis yra reikšmingiausias Lietuvos viduramžių istorijoje ir neabejotinai šis mūšis primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Iš istorinių metraščių atgimsta šio mūšio vadas Vytautas Didysis, kuris buvo puikus strategas lėmęs pergalę.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, tad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti nuolatines karines pajėgas, tankus, ir kitą kovinę techniką. Pasak laikraščio „The New York Times“, jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, buvusioje Sovietų Sąjungos dalyje.

Įspūdžiai ir vaizdai iš tarptautinių pratybų, kuriose dalyvauja galinga JAV kovinė technika ir pribloškianti „Paladinų“ ugnies galia .

Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sekmadienį Vokietijos spaudoje pasirodęs straipsnis naudingas arba Kremliui, arba vienam iš konkurencingos ginkluotės pramonės žaidėjų. Taip mano gynybos ekspertas Aleksandras Matonis. „Niekam Rytuose, t. y. Maskvoje, Kremliuje, tikrai nepatinka, kad Baltijos šalys ir apskritai Rytų Europos valstybės, NATO narės, dabar susitelkia ir skiria labai daug dėmesio tiek kariuomenės plėtrai, tiek ginkluotei pirkti.

 Notarų veiksmų atlygio dydžius nustato teisingumo ministras ir jie privalomi visiems notarams. Vis dėlto dėl įvairių priežasčių paslaugos kainos gali skirtis. Taip sako Lietuvos notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis. LRT Radijo klausytoja Danutė klausia, kodėl nevienodi įkainiai už notaro paslaugas įvairiuose miestuose. „Dovanojau 3 ha žemės giminaičiui. Tauragėje, viename notarų biure, paskaičiavo, kad už dovanojimo dokumentų sutvarkymą reikės mokėti per 800 Lt.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriami 50 tūkst. eurų yra svarbus indėlis, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai yra pakankamai svarbus indėlis. Tie pinigai gali padėti išgelbėti gyvybes ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – kalba LRT.lt pašnekovas. Lietuva skirs 50 tūkst.

Evelina Kazakevičiūtė, Edgaras Savickas, LRT.lt Ukrainoje netoli sienos su Rusija nukritęs Malaizijos lėktuvas galėjo būti numuštas panaudojant tolimojo nuotolio raketinę ginkluotę – zenitinius raketinius kompleksus, kurių turi ir Ukraina, ir Rusija. Taip teigia gynybos ekspertas Aleksandras Matonis. Anot jo, versija, kad lėktuvą galėjo numušti Ukrainos separatistai, yra nepagrįsta.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos karys tikrai nekuria civilizuotos valstybės kario įvaizdžio, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Rusija pakankamai daug padarė, kad jos kario įvaizdis būtų nehumaniško, nepaisančio tarptautinės teisės, naudojančio karinę jėgą prieš civilius gyventojus“, – mano jis. Vis dėlto, A. Matonio nuomone, per pastaruosius kelerius metus Rusijos kariuomenė nemažai išmoko.

Per trejus metus Rusijos gynybos biudžetą žadama padidinti 40 mlrd. dolerių. Karinė ginkluotė Kaliningrade taip pat stiprinama – čia jau dislokuotos artimojo nuotolio raketos „Iskander-M“ ir raketų sistemos S-400. Gynybos politikos ekspertas, apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad Lietuva turi imtis veiksmų, reaguodama į tai.  „Be abejo turime reaguoti. (...) Turėtume daryti savo namų darbus. NATO politinėse gairėse nurodyta, kad 2 proc.

Netrukus Lietuvos žiūrovus pasieksiantis dokumentinis edukacinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ pateiks nestereotipinių žinių apie Žalgirio mūšio aplinkybes - garsųjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės atsitraukimo manevrą, saulės įtaką pajėgų išdėstymui prieš mūšį, karių ginkluotę, kariuomenės sudėtį, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių judėjimą Griunvaldo link.

Pasirodo, ir šiandien galima susidurti su atakomis prie mūsų šalies vertybes ir tapatumą. Žurnalistas, gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, dalyvavęs diskusijoje „Nacionalinio saugumo problemos“, kaip vieną svarbiausių saugumo problemų įvardijo informacinį karą, į kurį imperialistinė Rusija įpainiojo Lietuvą.

Šiandien Seimo Europos informacijos biure vyko diskusija „Nacionalinio saugumo problemos“, kurioje savo nuomonę išdėstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, ambasadorius ypatingiems pavedimams, visuomeninis ministro pirmininko konsultantas NATO klausimais Linas Linkevičius ir gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis.

JAV ėmus stiprinti savo pajėgas Afganistane, Talibano kovotojai užuovėjos gali imti ieškoti ramesnėje Goro provincijoje, kurios atkūrimo grupei (PAG) vadovauja Lietuva, teigia Lietuvos kariuomenės atstovas. Jungtinio štabo Operacijų valdybos viršininkas pulkininkas leitenantas Algirdas Norkus sakė, kad besibaigianti žiema Goro provincijoje, kurioje tarnauja apie 200 Lietuvos karių ir civilių, buvo rami ir jokių „apčiuopiamesnių ar išskirtinesnių" incidentų neįvyko.

Lietuvos notarų rūmų atstovu viešiesiems ryšiams pradėjo dirbti Aleksandras Matonis. 37-erių žurnalistas ir diplomatas A.Matonis pastaruosius vienerius metus dirbo Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovu - iš šio posto jis pasitraukė rugpjūčio pabaigoje. Iki tol 10 metų A.Matonis dirbo naujienų agentūroje BNS, 8-erius - Lietuvos televizijoje ir radijuje, rašė publikacijas ir komentarus įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės šeštosios pamainos (PAG-6) vadas pulkininkas Albertas Kondrotas, Lietuvos Specialiosios misijos (SM) vadovas Aleksandras Matonis ir SM vadovo pavaduotojas Marius Alekna  susitiko su konfliktuojančių Afganistano Goro provincijos rytiniame pakraštyje gyvenančių baibogų ir sardarų genčių seniūnais.

Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane atidaryta pirmoji krašte viešoji biblioteka, kuriai knygų ir įrangą parūpino Lietuva. Kaip pranešė Lietuvos specialioji misija, sekmadienį, kai visame Afganistane minima Mokslo metų pradžios šventė, juostelė buvo perkirpta prie bibliotekos, įsikūrusios Kultūros ir informacijos departamento būstinėje, durų. Neseniai pastatytoje būstinėje provincijos valdžia skyrė bibliotekai keturis kambarius - po du knygų saugykloms ir skaitykloms.

Lietuvos lėšomis pastatytos mažosios hidroelektrinės generuojama energija įžiebė šviesas dar viename Afganistano Goro provincijos kaime. Nuo šiol elektra pasiekia 180 namų į šiaurę nuo provincijos sostinės Čagčarano esančiame Garai Sijos kaime. Sraunaus kalnų upelio vagoje įrengta mažoji jėgainė pagamina 10-20 kilovatų elektros energijos. Tai suteikia galimybę kiekvienam namų ūkiui vienu metu įsijungti televizorių bei įžiebti tris elektros lemputes.

Užsienio reikalų ministerijos kvietimu Lietuvoje lapkričio 11-16 dienomis pirmą kartą lankysis Afganistano Goro provincijos gubernatorius Mohammadas Ahmadi Bazas.Kartu su gubernatoriumi Lietuvoje lankysis Provincijos tarybos pirmininkas Abdulas Ghafuras ir Provincijos Moterų reikalų departamento direktorė Masumah Anwari, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pirmadienė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus ir jį lydėjusi delegacija lankėsi Afganistano Goro provincijoje, kur susitiko su misiją atliekančiais kariais, vietos valdžios atstovais.Kariuomenės vadas su Provincijos atkūrimo grupės penktosios pamainos (PAG-5) vadu pulkininku Daliumi Polekausku aptarė provincijos saugumo situaciją, stovyklos plėtros klausimus. Gen. mjr. V.Tutkus taip pat domėjosi PAG vykdomomis užduotimis, karių turima ginkluote, jų gyvenimo sąlygomis.Gen.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir jį lydinti delegacija trečadienį tęsė vizitą Afganistane. Goro provincijos sostinėje Čagčarane J. Olekas aplankė tarnaujančius Provincijos atkūrimo grupės (PAG) karius, taip pat civilius tarnautojus. Ministras domėjosi karių gyvenimo sąlygomis, vykdomomis užduotimis, stovyklos plėtra, provincijos saugumo situacija, PAG bendradarbiavimu su vietos institucijomis ir gyventojų požiūriu į PAG.

Afganistane su oficialiu vizitu viešintis Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Kabule susitiko su Afganistano gynybos ministru generolu Abdulu Rahimu Wardaku.

Artūrą Paulauską atstatydinus iš Seimo pirmininko pareigų, o sykiu iškilus grėsmei Antano Valionio ir Vilijos Blinkevičiūtės postams Vyriausybėje, Artūro Skardžiaus ir Alvydo Sadecko – Seime, nemaža dalis politologų ir šiaip mėgstančių viešąjį rašymą paskendo raudose ir vaitojimuose, kuriuos paįvairindavo dantų griežimu ant netikėlių konservatorių. Atrodytų, iškilo grėsmė valstybės pamatams, nes „valstybininkai“ išeina.

Trečiadienį 18.10 val. Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - ar Lietuvos kariai turi likti Irake? Tiesioginėje studijoje - Seimo NATO komisijos pirmininkas socialliberalas Vaclovas Stankevičius, dienraščio “Lietuvos rytas” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Marius Laurinavičius ir naujienų agentūros BNS vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Aleksandras Matonis. Laidą veda Tomas Dapkus. “Dienos tema” - per Lietuvos radijo pirmąją programą kiekvieną darbo dieną 18.10 val.