aktyvus laisvalaikis

Vilniečiai pastaruoju metu tapo vangūs ir sportuoja beveik tris kartus mažiau nei prieš ketverius metus. Aktyviai sportuoja vos 1 iš 8 sostinės gyventojų. Sporto specialistai griebiasi už galvos ir sako, kad dėl to vilniečių gyvenimo trukmė sumažėjo dvejais metais. Tačiau nors sostinės gyventojai sportuoja kur kas mažiau ir vis dar valgo nesveikai, didžioji dalis sako, kad jaučiasi labai laimingi ir patenkinti savo gyvenimu. Artūras kasdien suka ratus aplink Vingio parką.

Šiltos Lietuvos vasaros puikiai tinka aktyviam judėjimui lauke, nes galime naudotis erdviomis lauko sporto aikštelėmis ar miesto infrastruktūra. Kita vertus, planuojant sportuoti lauko sąlygomis gali kilti neaiškumų: nuo ko pradėti ar kiek kartų per savaitę reikėtų skirti pratimams? Gatvės gimnastikos komandos „Project Mayhem“ įkūrėjas ir vadovas Denis Tomkutonis dalijasi patarimais, kurie padės mėgautis sportu lauke, o „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė patars, kaip spor...

Kuo šiltesni orai – tuo daugiau dviratininkų traukia į trasą: kas į darbą, kas į sodą, kas po kiemą. Tačiau jei jūsų dviratis dar vis slepiasi sandėliuke, verta žinoti, kaip juo pasirūpinti, kad pirmoji kelionė neapkarstų, o būtų saugi bei maloni. Pirmiausia įsitikinkite, kad dviratis švarus Norint, kad dviratis tarnautų kuo ilgiau, svarbu pasirūpinti jo švara. Tai – pagrindinis dalykas. „Dviratį siūlome valyti sausu ar drėgnu skudurėliu, o sunkiau prieinamas vietas išvalykite šepetėliu.

Startuolis „Mindletic“ ėmėsi išskirtinės užduoties: pamatuoti, kaip masiniai ėjimo renginiai prisideda prie dalyvių emocinės savijautos. Rezultatai patvirtina tai, kas iki šiol buvo tik numanoma ir spėliojama. Ilgų distancijų ėjimas ne tik palaiko gerą savijautą, bet ir verčia didžiuotis įveiktais kilometrais. Dukart per metus vykstančio Ėjimo dalyviai kviečiami įveikti 5, 10 arba 25 kilometrų ilgio, specialiai kiekvienam renginiui sudarytą, unikalią trasą Vilniaus mieste.

Dar vieni neįkvepiantys moksleivių tyrimo rezultatai – kasdien fiziškai aktyvus vos kas devintas mokinys, daugiau nei pusė nevalgo pusryčių, o net vienam iš keturių vaikų sunku užmigti. Maža to, beveik pusė mokinių reguliariai nesivalo dantų. Daugėja ir pasitenkinimo gyvenimu nejaučiančių vaikų. Tyrimą atlikę mokslininkai piešia liūdnas prognozes – per mažai lakstantys ir judantys vaikai prasčiau ir mokosi, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti ir mokyklos, ir tėvai.

Artėjant vasarai, keliones automobiliu verta pakeisti į važiavimą dviračiu. Taip galima ne tik pagerinti fizinę formą, bet ir atsipalaiduoti, pasigrožėti gamta. Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai sako, kad atšilus orams tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje išauga susidomėjimas ne tik elektriniais paspirtukais ar riedžiais. Stebimas ir dviračių bei jų priedų paklausos augimas. Dviračių pasirinkimas yra platus, todėl išsirinkti lūkesčius atitinkantį modelį gali būti sunku.

Atšilus orams skubame į gamtą. Vis dėlto, kartais pritrūksta idėjų – ką gi nuveikti, kad linksma būtų ir mažiems ir dideliems. Šį kartą dalijamės keletu šaunių žaidimų, kurie gamtoje neleis nuobodžiauti visai šeimai. Lenktynės su maišais Šiam žaidimui reikia maišų nuo bulvių ar cukraus ir tvarkingos vejos. Žaisti paprasta: vaikai iki pusės sulindę į maišus stovi prie starto linijos. Išgirdę komandą jie turi bėgti/šokinėti, stengdamiesi pirmi pasiekti finišo liniją.

Šis savaitgalis žada džiuginti šiltais ir saulėtais orais, o tai ne vieną gali paskatinti užsiimti tokiomis išsiilgtomis veiklomis kaip važinėjimas dviračiais ar paspirtukais, sodininkystė, ilgesni žygiai gamtoje ar paprasčiausias maisto grilinimas lauke. Tai neretai gali kainuoti ir nelauktus susižeidimus, todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pataria, kaip pasirūpinti dažniausiai pasitaikančiomis traumomis.

Įpusėjus pavasariui ir atšilus orams, vis labiau norisi aktyviai leisti laiką lauke, išbandyti jau pamėgtas ar dar niekada nebandytas pramogas. Birštone jau veikia ilgiausia rogučių trasa Lietuvoje, sezoną pradės ir daugelis kitų turistų pamėgtų veiklų: lauke įrengtas laipiojimo bokštas, kempingas, ekstremalios vandens pramogos „Birštonas Wake Park“, prasidės laivų navigacija Nemune.

Sutiksite, kad dažnai tėvams pritrūksta laiko savo vaikams nuolatos skirti pakankamai dėmesio ir laiko. Tai lyg ir suprantama – vieni dirba, kiti – mokosi arba lanko darželį. Todėl labai svarbu, kad poilsis su atžala būtų kaip galima molonesnis ir patrauklesnis. Net ir paprasti pasisėdėjimai vakarais visai šeima gali būti labai naudingi – jie padės sustiprinti tarpusavio santykius, suartins, leis geriau vieniems kitus pažinti. Šeimyninė vakarienė Be maisto neapsieina nė viena diena.

Aktyviai leidžiant laiką su vaikais gryname ore be abejonės rūpinamės savo bei mažųjų sveikata, be to, toks laisvalaikis suteikia vaikams galimybę tyrinėti gamtą ir ją geriau pažinti. Tam, kad nereikėtų sukti galvos, kuo užsiimti gamtoje su vaikais, pateikiame kelias idėjas. Pasivaikščiojimai parke arba pažintiniais takais Šiltai apsirenkite, griebkite termosą karštos arbatos ir leiskitės kartu su šeima stebėti besikeičiančios gamtos.

Vilnietė Rasa Urbanavičienė nuo 5 valandos ryto sukasi virtuvėje tam, kad visiems norintiems iškeptų burnoje tirpstantį, „brauniu“ vadinamą, šokoladinį pyragą. O klientų, išgirdusių rekomendacijas apie skaniuosius kepinius, išties netrūksta. Iš pradžių moteris savo konditerijos šedevrais džiugindavo tik artimuosius, bet, paskatinta šeimos ir draugų, jau metus laiko prekiauja „Rasos brauniais“ ir sako, kad dar niekada nesijautė tokia laiminga.

Kauno rajone galima patirti vis daugiau stebuklų – nuo netrukus prasidėsiančių „Šiuolaikinių seniūnijų“ iki neseniai duris atvėrusio laivo-žemkasės „Nemuno 7“. Prasidedant vasarai čia sužibės dar viena iniciatyva – unikalusis Smaragdų kelias, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos menininkų kūrybos vaisiai. Objektų kelias atidaromas birželio 10 d., tačiau kelionei kultūros prisotintu maršrutu galima ruoštis jau dabar.

Bėgiojimas, važinėjimas dviračiais, plaukiojimas baseine, tenisas ar vandenlentės, jogos užsiėmimai, mankštos ir treniruotės sporto klube – aktyvus gyvenimo būdas lietuviams, regis, tampa vis labiau mėgstamas. Maža to, paprasto pabėgiojimo parke dažnam nebepakanka – savo jėgas norima išbandyti turnyruose, varžybose ar pusiau profesionaliuose sporto užsiėmimuose.

Atšilus orams, keliuose vis dažniau į avarijas patenka dviračių ir paspirtukų vairuotojai, apie nukentėjusius šiose avarijose pastaruoju metu pranešama kasdien. Antradienį, apie 14.30 val., Mažeikiuose, Pavenčių gatvėje, pėsčiųjų ir dviračių take, pirminiais duomenimis, elektrinis paspirtukas partrenkė mažametę pėsčiąją. Nukentėjo 11 metų mergaitė, pranešė policija.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Lietuvoje gausu įvairių pramogų ir netikėtų atradimų, tad nustebinti žmones nelengva. Dzūkijoje gyvenantys Violeta ir Tomas Žižiai sugalvojo nepaprastą idėją – pakabinti hamakus virš upelio ir pasiūlyti šią ekstremalią nakvynę keliautojams. Tomas sako, kad įspūdžių kupina nakvynė ir nauji potyriai garantuoti.

Turbūt visus didžiuosius Lietuvos miestus užkariavęs elektrinis paspirtukas, jau kurį laiką nėra vien priemonė išvengti automobilių spūsčių, padėsianti greičiau pasiekti darbo vietą. Važinėjimas elektriniu paspirtuku – puiki pramoga šeimai, porai, draugų kompanijai ar solo išvykas mėgstantiems entuziastams. Inovatyvi transporto priemonė naudojama ir mažesniuose miesteliuose, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, važinėjant parkuose, centro gatvelėse, grožintis aplinka ir vėdinant galvą.

Vis labiau populiarėjant elektriniams paspirtukams, galime pastebėti, kaip miestas vis sparčiau užsipildo šia transporto priemone. Visgi, nepaisant to, atsiranda ir abejojančių šios transporto priemonės nauda. Taigi, dalinamės privalumais, kodėl verta rinktis elektrinius paspirtukus keliavimui mieste. 1. Daugiau laiko gryname ore.

Vis ieškant naujų pramogų gryname ore, siūlome vieną iš idėjų – pasivažinėjimą elektriniais paspirtukais Kauno mieste. Sutiksite, kad riedant su paspirtuku galima kur kas greičiau susipažinti su miestu, atrasti dar nematytų vietų bei pasigrožėti vasariškais vaizdai. Dalinamės maršrutais Kaune, puikiai tiksiančiais riedėti su elektriniais paspirtukais ir net neabejojame, kad laikas bus išties įsimintinas.

Turbūt šiais metais kaip niekada laukėme šiltojo sezono, kuomet galėtume daugiau laiko leisti lauke: vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį, tinklinį, maudytis, darbuotis sode. Be abejo, dėl išaugusio fizinio aktyvumo neišvengsime traumų ir susižalojimų. Susižalojimų ir traumų priežastys Specialistai sako, kad vasaros metu sulaukia žymiai daugiau traumą patyrusių pacientų nei žiemos metu.

Vis dažniau džiuginant saulei, žmonės išsitraukia dviračius ir išrieda į gatves. Tai – puikus būdas aktyviai praleisti laisvalaikį, pasimėgauti gamta. Be to, į šią veiklą galite įtraukti ir šeimą, ir draugus. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad netinkamai parinktas dviratis ar netaisyklingas sėdėjimas gali kūnui padaryti žalos.

Gydytoja-psichoterapeutė Gražina Sidorovienė apie vaikščiojimo ir žygių naudą žmogaus organizmui bei emocinei būsenai. „Esu gydytoja-psichoterapeutė, visą gyvenimą aktyvi ir optimistiška skautų judėjimo narė. Konsultuoju privačiai, vedu grupes ir mokymus.

Kaip jaustis arčiau Lietuvos gamtos grynumo, kaip ją geriau pažinti: pamatyti, paliesti, užuosti, paragauti? Išbandykite pasivaikščiojimus pažintiniais takais, tai – puiki pramoga visai šeimai, leisianti ne tik turiningai praleisti laiką ir išmokti, sužinoti naujų dalykų apie įvairiausius augalus bei gyvūnus, bet ir sutvirtinanti ryšius su artimaisiais, kurie kartu leidžiasi į nuotykių pilną kelionę po laukines erdves.

Vasara – ne laikas sėdėti namuose. Pažaiskite su savo atžalomis gryname ore – juk yra tiek daug įdomių ir smagių žaidimų, kurie neleis nuobodžiauti nei jums, nei jūsų atžaloms! Lenktynės su maišais Šiam žaidimui reikia maišų nuo bulvių ar cukraus ir tvarkingos vejos. Žaisti paprasta: vaikai iki pusės sulindę į maišus stovi prie starto linijos. Išgirdę komandą jie turi bėgti/šokinėti, stengdamiesi pirmi pasiekti finišo liniją.

Vaikai ir paaugliai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 7 valandas per dieną naudodamiesi televizoriumi, kompiuteriu ar telefonu, taip laisvalaikį leisdami pasyviai. Vis dėlto, artėjanti vasarą neabejotinai situaciją gali pagerinti, kuomet vis šiltėjantys orai ir žaliuojanti gamta paskatins vaikus rinktis aktyvias pramogas. Be to, svarbu nepamiršti, kad tėvai ar seneliai gali būti pavyzdžiu vaikams, todėl dalinamės idėjomis, kaip vaikus paskatinti tapti fiziškai aktyviais.

Visi žinome, kad norint palaikyti gerą sveikatą, labai svarbus aktyvus gyvenimo būdas, tačiau kartais sunku atsakyti į klausimą, kiek laiko turėtume treniruotis. Be to, energijos ir motyvacijos stoka kartais mums trukdo pradėti aktyvų gyvenimo būdą.

Kaip galite paskatinti šeimos narius būti fiziškai aktyvesniais ir taip pasirūpinti savo sveikata? Pirmiausia, reikės pakilti nuo sofos ir kiek pakeisti savo kasdienius įpročius. Be to, nepamirškite, kad vaikai ima pavyzdį iš tėvų, todėl norint, kad atžalos neužsisėdėtų prie kompiuterių ekranų, fiziškai aktyvi turi būti visa šeima.

Įsibėgėjus rudeniui ir vis dažniau susiduriant su žvarbesniais orais, vietoj pasivaikščiojimų gryname ore įprasta tampa rinktis keliones automobiliu. Nenorint užsisėdėti savaitgalį namuose, telieka išsirinkti, kuria kryptimi važiuoti, sėsti su šeima į automobilį ir mėgautis laiku kartu. Tam, kad kelionės būtų labiau įsimintinos, pateikiame gražiausius automobilių maršrutus Lietuvoje, kuriais keliaujant grožėsitės ne tik apylinkėmis, bet ir rasite, ką įdomaus galite aplankyti.

Įsibėgėjus vasarai karščio netrūksta net ir didžiausiems saulės mėgėjams. Vienas sudėtingiausių iššūkių tokiu metu – išlikti žvaliems ir darbingiems, ypač, jei laiką leidžiate aktyviai. Sveikuolių asociacijos prezidentas, savo aktyvumu Lietuvos žmones užkrečiantis Simonas Dailidė dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti gera savijauta šiltuoju metų laiku bei atrasti motyvacijos aktyviam laisvalaikiui. – Stebint Jus socialiniuose tinkluose susidaro įspūdis, kad esate aktyvumo užtaisas.

Vilnius – vienas žaliausių miestų Europoje. Miesto parkus ir žalias erdves laisvadieniais ir saulėtu oru užplūsta tūkstančiai miestiečių. Populiarėjant aktyviam gyvenimo būdui ir įvairioms sporto šakoms, Lietuvos miestų gyventojai gali rasti žalią ir patogią erdvę mėgiamai veiklai net ir neišvažiavę už miesto.

Pasak specialistų, aktyvus gyvenimo būdas, sportas turėtų būti neatsiejami nuo kiekvieno iš mūsų kasdienybės. Užsiimdami sportine veikla džiaugiamės geresne savijauta, energija, kokybiškesniu poilsiu, todėl visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, rekomenduojama gyventi aktyviai ir reguliariai sportuoti. Taip pat patariama išbandyti kuo daugiau skirtingų sporto rūšių tam, kad išsirinktume labiausiai patinkančią, artimiausią širdžiai bei sielai ir į pasirinktas treniruotes eitume noriai.

Įsivaizduokite, kaskart ryte atsibundate be galvos ar nugaros skausmų, nelieka neapykantos visam pasauliui, kiekviename žingsnyje lydi šypsena – nuostabu, tiesa? Pradėti gyventi sveiką, fiziškai aktyvų gyvenimą, kuris ir suteikia šiuos privalumus, niekada nevėlu. Vis dėlto, kuo greičiau imsite mylėti savo kūną, tuo greičiau pajusite tikrąją gyvenimo kokybę. Sporto entuziastas, „Facebook“ puslapio ironman.

Judėjimas – sveikata. Šį teiginį girdime nuolatos ir net neabejojame jo tiesa, tačiau ar juo vadovaujamės? Lietuviai fiziniu aktyvumu nepasižymi, šalyje auga nutukusių žmonių skaičius, Europos Sąjungoje pirmaujame pagal mirtis dėl širdies kraujagyslių ligų, taigi, ar ne laikas susimąstyti? Daugelis klysta, manydami, jog fizinis aktyvumas apsiriboja tik sunkiu prakaito liejimu sporto salėje ir savęs kankinimu.

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma dirbame sėdimą darbą ir judame mažai. Po sunkios savaitės jaučiamės išsekę, kamuoja energijos stygius ir savaitgalius pasirenkame leisti nekišdami nosies iš namų, taip tikėdamiesi pailsėti. Vėliau nekenčiame pirmadienių ir stebimės, kodėl net neprasidėjus naujai savaitei esame tokie pavargę. Problema – menkas fizinis aktyvumas. „Dauguma žmonių daro didelę klaidą, savaitgaliais vietoj fizinio aktyvumo mieliau rinkdamiesi sėdėti ant sofos priešais televizorių.

Ketvirtadienį Pasaulio futbolo čempionatas startavo ne tik Brazilijoje, bet ir Kaune. Devintus metus vyksta vaikų globos namų auklėtiniams skirtas futbolo ir aktyvaus laisvalaikio renginys „Pažink pasaulį futbolo aikštėje.“ Vakar vidurdienį Nacionalinės futbolo akademijos aikštyne paskelbtas mažojo čempionato atidarymas – sužaistos pirmosios futbolo turnyro rungtynės.

Artėjantis sekmadienis sostinėje ir vėl bus sportiškai aktyvus. Antrąjį sezoną startavusi „Sekmadienio – sporto diena“ tęsia savo renginių maratoną. Tie, kas sekmadienio dieną keliauja Gedimino prospektu, jau turėtų nenustebti išvydę daugybę laisvalaikio pramogų, kurias galima išbandyti visai nemokamai. Tokie jau tie sekmadieniai Vilniaus širdyje, skirti tiems, kurie tiesiog savo laisvadienį su šeima ar draugais nori praleisti puikiai.

Lietuviai aistringai domisi sportu, tačiau patys aktyviai gyventi nėra linkę. 2013 m. atliktas „Eurobarometer“ tyrimas parodė, kad fiziškai aktyvūs tėra mažiau nei pusė šalies gyventojų, be to, tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai – 2–3 kartus per savaitę. Tam randama įvairių pasiteisinimų: vieniems trūksta laiko, kitiems lėšų, o tretiems – valios.

Ar lietuviai propaguoja aktyvų gyvenimo būdą? 42 proc. lietuvių teigia visiškai nesportuojantys ir neturintys jokio fizinių pastangų reikalaujančio hobio. Vardindami priežastis, trukdančias jiems gyventi aktyviau, žmonės dažniausiai skundžiasi užimtumu ir laiko stoka. Tokius rezultatus atskleidė natūralaus gruziniško mineralinio vandens „Borjomi“ užsakymu atlikta naujausia internetinė apklausa. Šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų (35,6 proc.

Vilnietė Jelena Rusakova nenustygsta vietoje. Nuotykių ir potyrių ant žemės merginai nebepakanka, todėl ji apsivilko naro kostiumą ir nėrė po vandeniu, kad pamatytų, koks gyvenimas verda jo gelmėse. Pamačiusi povandeninį faunos ir fl oros grožį ji greitai suvokė, kad be to gyventi nebegalės. O ateityje ketina patyrinėti ne tik žemę bei jos gelmes, bet ir dangų. „Mėgstu ekstremalius pojūčius, mušinėti kėglius man neįdomu“, – tikino vos 24-erių smulkutė mergina.