akistatai

Griežčiausios Lietuvoje įkalinimo iki gyvos galvos bausmės Kęstutis Matijošaitis sulaukė dėl nusikaltimo, kurį padarė sėdėdamas belangėje. Prabėgus keliems metams po skirtos bausmės, K. Matijošaitis sutiko išsakyti savo poziciją laikraščio „Akistata“ žurnalistui. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistas su šiuo kaliniu kalbėjosi prieš metus.

 Kai policijos patruliai gauna žinią apie smurtą šeimoje, jie turi būti pasiruošę bet kokiems netikėtumams. Jau seniai praėjo tie laikai, kai smurtautojas beveik išimtinai būdavo vyras. Pastaruoju metu neretai pareigūnams tenka tramdyti ir įsisiautėjusias moteriškes.

 Suvilioti gražiais pažadais ir išvežti į svečias šalis vogti ir sukčiauti. Šis reiškinys plinta kaip epidemija: vos sugaudžius vienos gaujos narius, pareigūnams iš prekeivių žmonėmis nagų tenka traukti vis naujas aukas. Byla jau teisme Panevėžio apygardos prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai prekyba žmonėmis, turto prievartavimu ir kitais nusikaltimais pareikšti grupei Panevėžio ir Kėdainių gyventojų.

 Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pastarųjų metų duomenimis, kas mėnesį Lietuvoje 2–6 žmonės žūsta dirbdami savo oficialiose darbovietėse. Dar 3–12 patiria sunkių traumų ir todėl dažniausiai praranda turėtą darbingumą. Per pastaruosius 5 metus šalyje mirtinų atvejų darbe buvo po 50–58 kasmet. Šią gedulingą statistiką dar gerokai padidina nelaimės dirbant namie ar talkininkaujant – atvejai, kurių VDI netiria ir nefiksuoja.

 Generalinė prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė baudžiamąją bylą, kurioje kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ buvę vadovai įtariami apgaule kredito unijos naudai įgiję 1 milijoną litų. Teisiami ir buvę Palangos kredito unijos vadovai.

Turbūt niekas neatsakys į klausimą, kodėl moterys teka už įkalinimo įstaigose sėdinčių vyrų. Pasak šiose įstaigose dirbančių pareigūnų, priežastys įvairios ir sunkiai suvokiamos – gal iš nuobodulio, gal dėl žemiškųjų malonumų (nors ir retų), o gal moterys verčiamos, nes kažkam kažką skolingos? Priežastys įvairios Panevėžio pataisos namų (PN) administracija pernai gavo 33 nuteistųjų prašymus tuoktis, tačiau buvo įregistruota tik 21 santuoka – mat dalis moterų arba jų vyrų persigalvojo.

„Akistata“ rašė, kokiomis skaudžiomis moksleivių tragedijomis Lietuvoje buvo paženklinta mokslo metų pabaiga: kelios mirtinos eismo nelaimės, paauglės krytis nuo pastato stogo, berniuko žūtis vandenyje. Skaičiavome, kad per visus mokslo metus dėl įvairių nelaimių ir žiaurių nusikaltimų Lietuva neteko apie 30 moksleivių. Bet birželis, vasaros atostogų pradžia, buvo niekuo ne linksmesnis. Neįprasta ir labai šiurpi tragedija Kaune pasiglemžė 13-ąjį gimtadienį netrukus galėjusio švęsti M. gyvybę.

Jeigu žmonės atsakingiau tvarkytų savo gyvenimą, labiau vertintų vienas kito gyvybę ir mažiau lėbautų, jų kasdienybę kur kas rečiau šiurpintų su gaisrais susijusios nelaimės. Taip teigia šalies ugniagesiai, kitaip negalintys paaiškinti, kodėl šiais metais padaugėjo gaisrų. Sudegė du broliai Iš viso šiemet iki kovo 18 dienos šalies ugniagesiai į gaisrus vyko jau 3487 kartus.

Šalies policijos įvykių suvestinės liudija, kad, rodos, itin reti lytiniai nusikaltimai prieš garbaus amžiaus aukas vis dėlto nėra tik sausa teorija. Atsiranda iškrypėlių, dėl savo instinktų patenkinimo nepaisančių, kad auka galėtų būti jam senelė ar net prosenelė.

Nors šalies policijos įvykių suvestinėse „karaliauja“ smurto artimoje aplinkoje atvejai, netrūksta ir nužudymų. Jų Lietuvoje būna kone kas antrą dieną – šiais metais iki lapkričio 1-osios užregistruoti 154 nužudymai. Nerimą kelia ir tokia liūdna statistika, ir tai, kad vis dažniau žudikais tampa visai jauni asmenys – net ir nepilnamečiai.

Garbaus amžiaus skaitytojai turbūt galėtų patvirtinti, kad gražiai kartu gyvenančiose porose dažnai kalbamasi apie mirtį, kurios tarsi prašoma atslinkti abiem tuo pačiu metu. Sakoma, kad net pavydima toms poroms, apie kurias galima pasakyti: ilgai ir gražiai gyveno ir mirė tą pačią dieną. Tarsi tokiu gyvenimo faktu būtų įrodyta meilės ir ištikimybės, ypatingo ryšio jėga. Tokių dvigubų mirčių būna, tačiau ne visos jos – su savotiškos romantikos aureole.

Lietuvoje jau darosi „madinga“ moterims, pagimdžiusioms kūdikį ir jo nebenorinčioms, drastiškai pasitikrinti savo jausmus – palikti vaiką Gyvybės langelyje ir po paros ar dviejų atsiimti. Atsiėmė ašarodama Neseniai taip nutiko Panevėžyje. Į A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose įrengtą gyvybės langelį simpatiška, tvarkingai atrodanti panevėžietė (19 m.) atnešė savo sūnelį.

Pravieniškių pavadinimas daug kam asocijuojasi su įkalinimo įstaigomis. Mat Pravienos miškų apsuptame Pravieniškių antrajame kaime įkurtos net kelios įkalinimo įstaigos. Anksčiau tos įkalinimo įstaigos buvo vadinamos sustiprintojo režimo (tokios buvo dvi), bendrojo režimo ir gydymo-pataisos kolonijomis, vėliau visos virto pataisos namais nenurodant režimo.

Nuvykęs į Telšius „Akistatos“ korepondentas bandė išsiaiškinti, kas ir dėl ko Žemaitijos sostinėje pjaustė galvas bei mėtė kaukoles. Pokšt, bum, tykš. Kai vėlų spalio 9-osios, sekmadienio vakarą Telšių pakraštyje, už miesto sodų, netoli Germanto ežero gyvenantys telšiškiai išgirdo tokius garsus, svarstė, kas tokį vėlyvą metą tamsoje akmenis skaldo. Nutarę, kad tikriausiai taip smaginasi alaus išgėręs jaunimas, žmonės nėjo pažiūrėti.

Plinta nauja nusikaltimų rūšis – ieškoma naivuolių, kurie už menką atlygį padėtų banke išgryninti internetu vogtus pinigus. Taip graudžiai policijoje verkiančios moters seniai nebuvau matęs. Kukliai, bet tvarkingai apsirengusios moteriškės veidas išpurto, o akys paraudo nuo ašarų, todėl buvo sunku atspėti, kiek jai metų – geri 30 ar beveik 40. Apsiraminusi nelaimingoji „Akistatai“ atsisakė prisistatyti, tačiau širdį atvėrė.

Mažučiame nuošaliame Mitriūnų kaime, esančiame tarp Krekenavos ir Baisogalos, paslaptingi gaisrai prasidėjo šiemet per patį vidurvasarį. O liovėsi tik tada, kai buvo už grotų uždarytas Darius Pranckūnas. Išgelbėjo lietus Liepos 18-ąją, eilinio pirmadienio vakarą, ugnimi plykstelėjo Kaune gyvenančios, bet vasaras Mitriūnuose leidžiančios Irenos sena maža klėtelė. Buvo jau sutemę, bet žmonės dar nemiegojo, todėl gaisrą pastebėjo jo pradžioje.

Žurnalistas seka karštais senų Kauno „daktarų“ gaujos nusikaltimų tyrimo pėdsakais. Kasdien ieškoma nusikaltimų vietų Atrodo, kad pastaraisiais metais sutriuškintus ir kalėti iki mirties nuteistus Panevėžio „tulpinius“ bei Klaipėdos „gaidjurginius“ pagal kraupių nusikaltimų skaičių gali nesunkiai pranokti Kaune ilgus metus siautėjusi 51 metų Henriko Daktaro vadovauta Vilijampolės „daktarų“ grupuotė.

„Akistata“ pradeda spausdinti pasakojimų ciklą apie vieną žiauriausių Lietuvoje banditų grupuočių. Pasibaigus „tulpinių“ teismams, mes trumpai parašydavome apie jų padarytus nusikaltimus ir gautas bausmes. Šiandien galima teigti, kad atpildo valanda Panevėžio nusikaltėliams atėjo. Tie, kurie sako esantys nusiteikę prieš smurtą ir jo propagavimą, jau gal ir teigtų, kad neverta grįžti prie šios istorijos ir aprašinėti kruvinų „tulpinių“ darbelių. Tačiau jie klysta.

Paskutinėje žurnalistinio tyrimo dalyje – senas garsios Kauno „daktarų“ grupuotės nuodėmes atskleidžia buvę sėbrai. Nesibaigiantys teisėsaugos smūgiai 2006-aisiais garsiai Kauno Daktarų šeimai teko patirti vieną po kito jiems suduotus teisėsaugos smūgius: jiems buvo pateikti įtarimai dėl galimai vogtos elektros energijos jiems priklausančiame Užliedžių dvare, tačiau galiausiai nenustačius elektros tiekėjui VST padarytos žalos, bylą teko nutraukti.

Dėl kontrabandinių prekių naikinimo tvarkos – pirmosios ūkiškesnio požiūrio naujienos. Lazdijų pasieniečiams leista nesunaikinti kontrabandinio langų ploviklio. Naikinti – tik narkotikus „Milijonai išeina per kaminą!“ – dažniausiai taip pasipiktinę įvertiname kiekvieną naują žinią apie sunaikintas kontrabandines prekes, kurios buvo sulaikytos, o jas nelegaliai gabenę kontrabandininkai nubausti.

Į Lietuvą iš Ukrainos parvežtas labai sunkiais nusikaltimais įtariamas, 16 metų nuo Lietuvos teisėsaugos slapstęsis Donatas Adomėnas. Kiek anksčiau buvo sulaikytas jo bendras Danielius Sruoga.

Prieš 4 metus Henytės sūnus buvo nuteistas, o Daktarai atšoko sidabrines vestuves. Žinios net apie įtartinus kaimynus 2003 metais tuometinis Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius viešai kreipėsi į mūsų šalies visuomenę dėl informacijos suteikimo apie vietines kriminalines grupuotes. V. Grigaravičius, per žiniasklaidą paskelbęs savo mobiliojo telefono numerį, sulaukė naujų duomenų apie Kauno „daktarų“ gaują.

„Akistata“ įsitikino, kad „Daktarai“ į aukščiausios Lietuvos valdžios elitą bandė įsiveržti net per savo atžalas. Jaunimas medžiojo gardžius kąsnius 2002–2004 metais Kauno „daktarų“ grupuotės vyrai nuolat ieškodavo naujų objektų, kurie duotų didžiulį pelną. Gaujos senbuviai netgi turėjo savo žvalgybos tarnybą. Henytės sėbrams pavyko surasti jaunų, prieš tai kriminalinėse suvestinėse „nepasirašiusių“ jaunuolių.

Ir toliau karpomos išmokos pensininkams ir vaikus auginančioms mamoms, didinami mokesčiai, gausėja bedarbių gretos. Valdininkai dievagojasi irgi taupantys, nes artėjant metų pabaigai daugelis biudžetinių įstaigų gali pritrūkti pinigėlių algoms išmokėti už gruodžio mėnesį. Tarp tokių – ir teismai. Metų pradžioje skirtos lėšos teisėjų  atlyginimams per tris kartus buvo nukarpytos 30 proc.

Marijampoliečiai Bacevičiai, jau beveik pusantrų metų laukiantys atsakymo, kas ir už ką nužudė jų sūnų, įsitikinę, kad banditų armiją Lietuvoje didina pati teisėtvarkos sistema, palanki nusikaltėliams.   Reikalingiausieji pasislėpę užsienyje Pusamžių sutuoktinių Zitos ir Romaldo Bacevičių sielos žaizda negyja nuo pernykštės gegužės 26-osios, kai iki šiol nenustatyto žudiko paleistos kulkos mirtinai sužalojo jų sūnų Martyną (21 m.), vidurnaktį ėjusį į namus.

Daugiau kaip dešimtmetį su lietuviška mafija kovojantis Algirdas Matonis apibūdina Henriko Daktaro ir jo gaujos veiklos bruožus. Kaunas virto karo lauku Netikėtas Henytės grįžimas anksčiau laiko 2001-ųjų spalį Lietuvos kriminalinėse struktūrose sukėlė daug triukšmo.

Henriko Daktaro žmona Ramutė Daktarienė – tikra „dekabristo žmona“. Paskui savo vyrą ji važiavo į „tremtį“ tolimajame Sibire – Irkutske, dabar lanko jį Bulgarijoje – Varnos kalėjime. Ką nors naujo parašyti apie Henriką Daktarą vargu ar įmanoma. Skaitytojai jį jau pažįsta iki pat panagių. Tačiau kad ir koks neigiamas jis būtų, H. Daktaras turi ir teigiamų bruožų. Kaip ir Al Kaponė, jis yra ištikimas ir atsidavęs savo šeimai.

Ne tik rizikos grupės šeimų vaikai stebina ir šiurpina savo nusikalstamu elgesiu. Tokia išvada padaryta po skandalo Marijampolėje, kai trys mergaitės išniekino kapus. Linksmybėms pasirinko kapines Marijampolės policijoje tebetiriamas įvykis dėl kapų išniekinimo.

Ilgametis prokuratūros veteranas Vladimiras Kakoškinas prisimena, kaip teko bendrauti su Henriku Daktaru. Kalėjimų išrinktasis „Zonos įstatymus“ priima arba keičia tik „vierchai“, padedami jiems ištikimų „šustriakų“. Bet koks „potvarkis“ įsigalioja tik jiems tarpusavyje susitarus ir paskelbus. Kadangi kolonijos „vierchai“ susitikti akis į akį negali, taisykles jie nustato per tarpininkus susirašinėdami ar perduodami įsakymus žodžiu.

Vilnietės viešnagė svetimame mieste ir noras praleisti naktį įspūdingai, nors ir nepažįstamoje kompanijoje, baigėsi iškrypėlio žagintojo išpuoliu ir klaikiais prisiminimais.   Iš klubo – į „plotą“ Taip liūdnai 21 metų Monikai (vardas pakeistas) nutiko Marijampolėje, į kurią ji praėjusių metų gruodžio 6-ąją atvyko kelias dienas paviešėti pas savo draugę Laimą. Abi merginos ir keli Laimos draugai vakarą leido naktiniame pramogų klube „Lūna“. Čia Monika susipažino su trimis vaikinais.

Virbalio avarijos aukų artimieji po pusės metų pagaliau pamatė akis žmogaus, dėl kurio kaltės teko kasti 20 metrų duobę kapinėse ir į ją guldyti net 7 karstus.     Į žiaurią tragediją – per kliūtis Vilkaviškio rajono apylinkės teismas per 3 dienas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje dar kartą buvo detaliai prisiminta vasario 21-osios vėlų vakarą Virbalio miestelyje įvykusi avarija, nusinešusi 7 gyvybes ir gedulo skausmu sugniuždžiusi būrio žmonių gyvenimus.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikti žmogumi“ atvirai sako, kad nuteistieji už grotų įvairiais narkotikais svaiginasi kada tiktai panorėję. Ypatingas sutikimas Rasų kolonijoje 1997-ųjų birželio 7 dieną Henriką Daktarą atvežė į Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, esančią Rasų gatvėje. Metaliniai vartai, trijų metrų aukščio betoninė tvora, viršuje apjuosta dviem arba trimis spygliuotos vielos sluoksniais.

Henrikas Daktaras autobiografijoje atskleidžia paperkamų teisėjų ir advokatų tarpusavio sandėrius. Draugai gėrė ir iššvaistė kasą Pats žymiausias Kauno „daktarų“ veikėjas Henytė ketvirtą kartą buvo nuteistas už turto prievartavimą – nusikaltimą, kuris nėra būdingas mafijos autoritetams.

Henrikas Daktaras savo knygoje smulkiai aprašė teismo procesą, kuriam pasibaigus vėl buvo pasiųstas už grotų. Svaiginantis žiniasklaidos dėmesys 1997 metų vasarį Vilniaus apygardos teisme prasidėjo Henriko Daktaro bylos teismo procesas. Jis buvo kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso sunkių nusikaltimų straipsnius: turto prievartavimą bei poveikį nukentėjusiam.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ bene daugiausia pagyrimų suteikė savo bendražygiui Vidmantui Siaurusevičiui (Siaurui). Nesėkmingas tardymas Tardymo izoliatoriuje keletą savaičių praleidęs žmogus greitai supranta, kokių gyvenimo vertybių, iš kurių svarbiausia – asmens laisvė, jis neteko. Po kelių įtemptų savaičių ir nuolatinių minčių apie artėjančią mirtį, Henytė Lukiškėse sulaukė nelaukto svečio.

Henriko Daktaro memuaruose „Išlikt žmogumi“ reketu kaltinamas buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius sako, jog Henytės ateitį sutraiškys jo praeitis. Globojo du gynėjai Po to, kai 1996 metų vasarį Lietuvoje vis dar siautė mafija ir buvo suimtas Kauno „daktarų“ grupuotės lyderis Henytė, teisėsaugininkai atskleidė, jog jis dalyvavo kone visų kriminalinių įvykių sūkuryje.

Prokuroras Algimantas Kliunka prasitarė, jog kai kurie „kovotojais su mafija“ nėra net prisilietę prie garsiųjų bylų. Krimtosi dėl S. Čiapo mirties Vėliau tuometiniai policijos vadovai, kurie iki tol atsisakydavo kartu su prokurorais tirti ,,daktarų“ grupuotės veiklą, teigdami, kad neturi informacijos, kad nepasitiki Kauno policija, jautėsi gana nelaimingi dėl to, kad H. Daktarą sulaikė vieni prokurorai.

Vieni sako, kad kopti į kalnus – paskutinis mados klyksmas, snobizmas, kiti – kad šitaip kalba tik tie, kurie patys niekada nebuvo kalnuose ir užtat nežino, ko žmonės ten taip veržiasi. Alpės viliojo – Alpės pražudė Šiandien į Lietuvą turėtų būti parvežti liepos 17-ąją Prancūzijoje, Alpių kalnuose, žuvusių trijų lietuvių kalnų turistų palaikai urnose.

Legendinis teisėsaugos veteranas atverčia kriminalinių autoritetų ir policijos nutylėtus „daktarų“ veiklos puslapius. Šešėlinis pasaulis legalizuojasi Prasidėjus laukinio kapitalizmo arba pradinio kapitalo kaupimo erai, be Kauno „daktarų“ grupuotės lyderių palaiminimo mieste jokio svarbesnio sprendimo nebuvo galima priimti. Išspręsti įvairias problemas „slabadinių“ prašydavo įtakingi bankininkai, politikai ir net teisėsaugos pareigūnai.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Į JAV parduotų ir po dešimtmečio namo išgrūstų seserų teismas baigėsi merginų pergale. Aukščiausiasis Teismas atmetė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasacinį skundą ir paliko galioti Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo Naujojoje Akmenėje gyvenančioms seserims Vitalijai ir Sandrai Rymanovoms priteistos tūkstantinės neturtinės žalos kompensacijos.

Policijos areštinių išlaikytiniai, žalodami save, dažniau tik pramogauja, o ne duoda signalą, kad jiems reikalinga pagalba. Taip mano šalies areštinėse dirbantys pareigūnai. „Karjeros“ žalojimusi nepradeda Policijos įvykių suvestinėse kone kiekvieną savaitę sumirga naujas pranešimas apie kurioje nors Lietuvos areštinėje save žalojusį sulaikytąjį ar suimtąjį.

Kai kurie Henriko Daktaro biografijos faktai leidžia manyti, kad šalindamas konkurentus kovoje dėl vadžios, jis tapo absoliučiu lyderiu. Abu norėjo tapti vieninteliu bosu Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, ir Henytė buvo ne tik giminės, bet ir seni draugai, jaunystėje kartu plėšdavo žmones. Abu buvo pripažinti Kauno „daktarų“ grupuotės lyderiai, ir kiekvienas slapčia tikėjosi tapti vieninteliu bosu.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad „Vilijos“ žudikų pėdsakai veda į Rusiją. Tokių prielaidų neatmeta ir prokurorai. Niekas niekada nepamiršta Tuoj po 1993-iųjų spalio 7-osios žudynių Kauno „daktarų“ pamėgtame „Vilijos“ restorane Henytės sėbrai pradėjo savo tyrimą.

Vairuotojus už nutrūktgalvišką lakstymą baudęs buvęs kelių policininkas pats savo lėktuvėlį pilotavo perdėm rizikingai. Kai pirmadienio pavakarę virš Tirkšlių miestelio (Mažeikių priemiestis) ėmė ratus sukti baltas lėktuvėlis, vietiniai pernelyg nekreipė dėmesio – visi žinojo, kad virš kaimo skraido vietinis, A. Strazdelio gatvėje gyvenantis 56 metų Kazimieras Borusas.

Neseniai Tėvynės Sąjungos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mūsų teismus įvardino kaip grėsmę valstybei, numatydamas netgi „galutinį demokratijos saulėlydį“. Tuomet profesorius garsiai pavadino teisėjus „sovietine teisėjų nomenklatūra“, įvardindamas juos, kaip vieną trikampio kraštinę. Kitos dvi – „kompartijos ir komjaunimo elito, išėjusio į verslą ir viršininkus, nomenklatūra“ bei „kagėbinė nomenklatūra“. Pirmosios dvi kraštinės siekia revanšo per trečiąją – teisėjus.

Proto negalės kamuojami žmonės dažnai būna pernelyg seksualiai aktyvūs. Kartais tai baigiasi nusikaltimu, nauja sielos trauma, kūdikio gimimu. Išlindo lyg yla iš maišo Simno specialiąją mokyklą (Alytaus r.), kurioje mokosi ir čia pat, gretimame pastate, gyvena sutrikusio intelekto vaikai, sudrebino skandalas: gali būti, kad šioje mokykloje dirbęs stalius (47 m.) seksualiai išnaudojo nepilnametę auklėtinę. Įvykį tiria Alytaus policininkai.

Už informaciją apie dyzelino vagis, Rokiškio ir Biržų rajonuose sukėlusius ekologines katastrofas, siūlomas 10 000 litų atlygis. Kol kas norinčiųjų užsidirbti neatsirado. Naktį iš gegužės 15-osios į 16-ąją „Mažeikių naftos“ įmonės aparatūra užfiksavo slėgio kritimą tarptautinio produktotiekio Ilūkstė–Ventspilis atkarpoje, einančioje per Biržų rajoną.

Nesuvokiama, kai žudiku tampa asmuo, gyvybę atėmęs savo motainai - žmogui, iš kurio pats gavo gyvenimą. Motinos vertybė – atlaidi širdis Jau beveik pusė metų – prikaustyta prie lovos. Visą kūną nuolat skauda, nes jame nebebuvo sveikos vietos. Kelis kartus per dieną – skausmą malšinantys vaistai. Pakilti iš lovos neįmanoma, didžiausia kančia – net ir atsisėsti. Tokia nuo praėjusių metų gruodžio 13-osios yra Krosnos miestelio (Lazdijų r.) gyventojos Dalios Medušauskienės (53 m.) kasdienybė.