akcijų rinkos

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Po 2016 metais pasaulio rinkose praūžusios taip vadinamos „populizmo“ krizės, situacija gruodžio mėnesį stabilizavosi ir metai užsibaigė itin teigiamomis nuotaikomis. Ar gali ši euforija tęstis ir 2017 metais? Žinant nervingą finansų rinkų prigimtį, ramybės periodai dažniausiai ilgai neužsilaiko, taigi iš praktikos galiu pasakyti, jog patarimas išlikti budriems tikrai turėtų galioti ir šiemet.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Aukso kainos pirmąjį ketvirtį kilo sparčiausiai per tris dešimtmečius – nuo 1986 metų, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Kainos pašoko 16,5 proc. ir tai, pasak ekspertų, rodo, kad investuotojai tebėra susirūpinę dėl rinkų ir ekonomikos būklės. Investicijos į didžiausią pasaulyje aukso fondą „SPDR Gold Shares“ pasiekė aukščiausią nuo 2013 metų gruodžio mėnesio lygį, o prekiautojai, kaip ir anksčiau, mano, kad auksas brangs.

Akcijos, naftos kainos ir kiti rizikingesni investiciniai fondai pirmadienio rytą patyrė kritimą po savaitgalį įvykusių rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Tai lėmė išaugęs nerimas dėl euro zonos skolų krizės, kaip pavyks ją spręsti, nes nuo to priklausys valiutos sąjungos išlikimo galimybė.

Investavimo ekspertai išskiria dvi pagrindines bangas, kurias sukelia trumpalaikiai rinkų svyravimai: per didelė euforija ir psichologinis prislėgtumas. Pastarieji metai, kai investuojantieji į akcijas kur kas dažniau prarasdavo dalį investuotų lėšų nei pasiekdavo norimą investicinę grąžą – puikus antrosios bangos pavyzdys. Tai atskleidžia ir 2011 m. antrą pusmetį daugiau nei 10 proc.

Praėjusieji metai nepateisino investuotojų lūkesčių. Finansų rinkų dalyviams jie buvo blogesni nei tikėtasi.  Sėkmingiausios investicijos 2011 metais  buvo auksas (jo kainos kilo 10,1 proc.) ir nafta (fiksuotas 8,2 proc. augimas). Labiausiai krito Suomijos (28 proc.) ir Japonijos (18,9 proc.) akcijos. Neutralūs  rezultatai buvo fiksuojami  JAV akcijų rinkoje bei Europos aukšto pajamingumo obligacijų klasėje.

Rusijos ekonomikos ministerijos vertinimais šalies BVP 2011 metų III ketv. augo 5,1 proc. Jei šį skaičių patvirtins oficiali statistika, tai bus sparčiausia ekonomikos plėtra per pastaruosius trejetą metų, rašoma banko „Finasta“ analitikų apžvalgoje. „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozės yra kiek kuklesnės – tikimasi 4,9 proc. plėtros. Šalies ekonomikai augti praėjusį ketvirtį labiausiai padėjo stiprėjusi vidaus paklausa ir investicijos, kurias maitino paskolų sektoriaus plėtra.

Penktadienį pasaulio akcijų rinkos auga, jas sustiprino Graikijos premjero sprendimas neberengti referendumo dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės, praneša AP. Dauguma Europos akcijų rinkos indeksų išaugo. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 padidėjo 0,3 proc. iki 5560,45 punkto. Vokietijos indeksas DAX sumenko 0,3 proc. iki 6114,04 punkto, o Prancūzijos CAC 40 padidėjo 0,2 proc. ir siekė 3201,16 punkto. Azijos akcijų rinka prekybą baigė augimu.

Praėjusią savaitę raktinė frazė pasaulio finansų rinkose buvo „euro zonos gelbėjimo planas“. Europos lyderiams toliau bandant rasti galimą sprendimo būdą Graikijos skolos problemoms bei bankinės sistemos stabilumo užtikrinimui, rinkos atrodė labai neramios. To galima tikėtis ir šią savaitę, bent jau iki trečiadienio. Iki tos dienos, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turi būti pasiekti konkretūs sprendimai, kaip toliau bus sprendžiama euro zonos krizė.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Ekonomikos padangė vėl niaukiasi? Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija. Rinkose – uraganas Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai.

Auganti baimė dėl naujos recesijos ketvirtadienį prislėgė JAV akcijų rinką. Rinka neigiamai reagavo į sustiprėjusį nerimą dėl galimai prastos Europos bankų būklės, taip pat į nuviliančius duomenis apie JAV gamybos pramonę ir darbo rinką. „Dow Jones“ indeksas penktadienį sumažėjo 3,68 proc., iki 10990,58 punkto, „S&P 500“ sumažėjo 4,46 proc. ir sudarė 1140,65 punkto, o „Nasdaq Composite“ smuko 5,22 proc., iki 2380,43 punkto.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika ir didėjantys bendrovių pelnai skatina investuotojus vėl atsigręžti į akcijų rinkas. Investavimą skatina ir mažesnė įtampa Lietuvos finansų rinkose bei smarkiai nukritusios indėlių palūkanų normos, kurios 2009 m. buvo pasiekusios rekordines aukštumas. „Investuotojų aktyvumas auga, tačiau dar yra gerokai mažesnis nei buvo aukščiausiame taške 2007 metais.