absolventai

Antradienį Vyriausybės rūmuose buvo pagerbti geriausiai brandos, profesinio mokymo kvalifikacijos bei tarptautinio bakalaureato diplomo programos egzaminus išlaikę abiturientai ir profesinių įstaigų absolventai. Sveikinimų iš Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sulaukę „šimtukininkai“ sutiko pasidalinti savo ateities planais su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Nepaisant prasidėjusios vasaros, kai paprastai išauga sezoninio darbo paklausa, nedarbas birželį, palyginti su geguže, išaugo 0,1 punkto. Užimtumo tarnyba sako, jog taip nutiko dėl rinkoje sumažėjusios darbo paklausos – darbdaviai per mėnesį registravo 3,2 tūkst. mažiau laisvų darbo vietų, 3,7 tūkst. mažiau žmonių tarpininkauta įdarbinant. „Taip pat daliai darbo nedirbančių asmenų, pasibaigus laikino užimtumo priemonėms, vėl atstatytas bedarbio statusas.

Prieš rugsėjį į darbo biržą plūsta absolventai. Galima daryti prielaidą, jog tai lemia tai, kad nuo pirmos rudens dienos jie nebegalės pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. Tad norėdami jas turėti, absolventai į darbo rinką žengia per darbo biržą. Šios atstovai įvardino, kokios specialybės yra nepaklausiausios darbo rinkoje ir kurių profesijų atstovų trūksta.

Birželis – vienas gražiausių mėnesių tiems, kurie ilgą laiką praleido mokyklos ar universiteto suole. O absolventai šiuo metu išgyvena patį ypatingiausią laikotarpį – jie pagaliau savo rankose turi diplomus, dėl kurių išliejo tiek daug prakaito. Visai neseniai sostinėje savo diplomus atsiėmė ir Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto absolventai.

37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų ketina ir toliau tęsti studijas, penktadalis iš jų rinksis studijas užsienyje, 29 proc. respondentų neketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir tik 14 proc. absolventų teigė po studijų ketinantys grįžti dirbti į savo gimtuosius miestus – tokia statistika paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie absolventų apsisprendimą dėl II pakopos studijų.

Baigimo ceremonijos yra nepamirštamos šventės visiems dalyviams. Renginio ceremonija absolventus priverčia jaustis tikrai ypatingais bei įsimena ilgam. Tačiau tokios šventės tampa nemenku iššūkiu tėvams, kurie turi iš visos vienodai apsirengusių jaunuolių jūros išskirti savo vaiką. Tai primena tikrą paieškų žaidimą. Būtent tai įvyko su Georgia Wilde ir jos tėčiu. Anglijos vakarų universiteto baigimo ceremonijoje jos tėvas netyčia nufilmavo ne tą mergaitę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį 42-iem Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį. Lietuvai prisiekė 38 vaikinai ir keturios merginos. „Pasaulis šiandien pilnas sudėtingų iššūkių.

Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūtį šalies švietimo įstaigos itin aktyviai ieškojo pedagogų. Laisvos darbo vietos buvo siūlomos ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams. Skaičiuojama, kad šiemet pedagogų poreikis didesnis net 11 proc. Labai palankios ir bendros tendencijos – darbo jėgos paklausa, lyginant su liepa, išaugo 13 proc., o su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu yra net 25, 5 proc. didesnė.

Įdarbinimo specialistai sako, kad pašalpomis kurį laiką tenkintis turės aplinkosaugos, slaugos, socialinio darbo absolventai. Tuo tarpu apskaitininkai, vairuotojai – graibstyte graibstomi. Tiesa, yra ir paradoksų – darbo birža net psichologą samdo, kad save darbo rinkoje surastų jaunimas, mat šimtai jaunuolių, net ir baigę mokslus nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Vien Šiaulių darbo biržos duris per birželį – liepą pravėrė daugiau nei pusė tūkstančio mokslus baigusių jaunuolių.

Kiekvienais  metais Lietuvos darbo biržoje praktiką atlieka dar studijuojantys ar jau mokslus baigę absolventai. Kai kuriems darbo rinkos specifika tampa įdomi ir jie lieka dirbti darbo biržos skyriuose.  Auginti pamainą – sėkmingas kelias parengti kvalifikuotų darbuotojų. Tokia nuostata personalo vadyboje pasiteisina, ypač kai trūksta darbuotojų.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

Liepos mėnesį kiek padidėjusiam nedarbo lygiui daugiausiai įtakos turėjo į darbo rinką atėję profesinių mokyklų, universitetų ir kolegijų absolventai, teigia Darbo biržos atstovė. „Pagrindinė priežastis, kodėl rugpjūčio pradžioje išauga bedarbių skaičius, tai tendencingai išaugęs naujai darbo biržoje užsiregistravusių absolventų - jaunų specialistų skaičius“, - BNS teigė Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Liugienė.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Vis daugėjant Darbo biržoje užsiregistravusių absolventų, personalo atrankos specialistai sako, kad tai – tik vienas iš darbo paieškos šaltinių, o dėti daugiau pastangų jaunimas nepasiruošęs. Darbdaviai pastebi, kad jaunuoliai didžiuojasi diplomais, bet nemoka vertinti darbo. Greta antrą mėnesį dirba padavėja restorane. Pasak merginos, darbo jauniems žmonėms tikrai yra, tik reikia iniciatyvos ir tinkamai įvertinti savo gebėjimus.

Šiandieną, birželio 19-ąją, Šiaulių universitete prasidėjo absolventų diplomų įteikimo renginiai, kuriuose netrūksta absolventų šventinių nuotaikų ir optimistinių ateities planų. 2013–2014 mokslo metais universitetas išleidžia 17-tą absolventų laidą nuo Šiaulių universiteto ir 64-tą laidą nuo Šiaulių aukštosios mokyklos įkūrimo. Birželį universitetas įteiks 1031 diplomą (837 bakalauro ir 194 magistro). Pirmieji diplomus šiemet gavo humanitarai.

Žinių radijas Pagal absloventų įsidarbinimą tarp šalies kolegijų pirmauja Žemaitijos kolegija. Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, daugiausia bedarbių - tarp baigusiųjų Šiaurės Lietuvos, Panevėžio ir Marijampolės kolegijas. Pernai darbo nerado apie trečdalis šias kolegijas baigusių jaunuolių. Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas abejoja tokių duomenų autentiškumu. „Visų pirma, aš kelčiau klausimą dėl tų duomenų autentiškumo.

Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių darbo biržoje ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje vasaros pabaigoje padaugėjo universitetus ir kolegijas baigusių jaunų specialistų, norinčių darbo ir pašalpų. Pašalpos už dyką nebedalijamos, tad jų gavėjams į rankas įbruktos šluotos. „Šiauliai jaunimą veja iš Lietuvos“, – piktinasi jaunuoliai klausdami, kodėl jiems negalima pasiūlyti atidirbti pašalpas pagal specialybę.

Inga VENCKUTĖ Liepos vidurį buvo įteikti paskutinieji diplomai jaunuoliams, baigusiems aukštąjį mokslą. Šiek tiek ankstėliau tokius pačius dokumentus, liudijančius mokslo ir žinių įgijimą, gavo ir aukštesnįjį mokslą „kabinę“ bei profesinę kvalifikaciją įgiję studentai ir studentės. Tad Lietuvos darbo birža pasipildė šiemet baigusiaisiais mokslus ir bedarbių skaičius ūgtelėjo. Jis pakito ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje.

Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus stojimų karštinei, pasipila patarimai abiturientams: kur stoti ir kokios galimos perspektyvos ar nusivylimai laukia išsirinkus įvairias studijų kryptis. Kaip taisyklė, jau keleri metai žiniasklaidoje ekspertai vieningai tvirtina, kad mažiausiai perspektyvų suteikia socialiniai mokslai, o daugiausiai – inžinerijos, medicinos, bei biotechnologijų kryptys.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto absolventų karjeros tyrimo duomenimis, kas ketvirtas (24 proc.) bakalauro ar tarptautinės magistrantūros studentas turi savo verslą. Daugiau nei pusė (55 proc.) ISM bakalauro studentų įsidarbino pagal specialybę dar studijuodami, o 94 proc. jų gavo darbą, nepraėjus nė pusmečiui po studijų baigimo. „Verslumas yra viena didžiausių ISM universiteto vertybių.

Šią savaitę Vilniaus universitete prasideda diplomų teikimo iškilmės. Jose aukštojo mokslo diplomus gaus apie 5400 absolventų, iš jų Magna cum laude – 57, Cum laude – 100. Tai pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi karta, gaunanti aukštojo mokslo diplomus. Absolventų iškilmės universitete pradėtos 350 Ekonomikos fakulteto magistrų pagerbimu. Penkių jų studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais, 11 – Cum laude.

 Universitetų absolventai vis dažniau renkasi mokslus profesinėje mokykloje. Pagrindinis argumentas - praktika svarbesnė už teoriją. Konkurenciją su profesinėmis mokyklomis jaučia ne tik universitetai, bet ir bendrojo lavinimo mokyklos. "Baigusių mokslus kolegijose, universitetuose ir ateinančių mokytis pas mus, būdavo vienetai. Dabar jau skaičiuojame dešimtimis", - sakė ŠPRC direktorius Saulius Dargužas.

Didesni atlyginimai, kuriuos tradiciškai gauna universitetų absolventai, per praėjusį dešimtmetį smuko penktadaliu. Neseniai Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad augantis universitetuose studijuojančių žmonių skaičius, o taip pat arši konkurencija darbo rinkoje, gerokai sumažino universiteto diplomo naudą. Voriko (Warwick) universiteto mokslininkai stebėjo 17 tūkst. studentų, kurie studijas baigė 2009 metais, ir jų padėtį palygino su studijas baigusių 1999 metais.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotame konkurse „Geriausi magistro darbai 2012“ geriausiais pripažinti net 4 Vilniaus universitete apginti darbai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį 43 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, JAV karinių jūrų pajėgų akademijos bei JAV sausumos pajėgų akademijos absolventams. Iškilmingoje ceremonijoje penktadienį Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva gali didžiuotis dar viena karininkų karta, kuriai tenka atsakomybė ne tik už mūsų šalies, bet ir už tarptautinį saugumą.

Toks už­ra­šas jau me­tus „puo­šia“ Šiau­lių uni­ver­si­te­to sie­ną. Kaž­kas pa­juo­ka­vo, bet min­tis – ver­čian­ti su­si­mąs­ty­ti: ar tik­rai nau­jai iš­kep­ti stu­den­tai kar­tu su dip­lo­mu gau­na ir bū­si­mo be­dar­bio sta­tu­są? Šimtai ab­sol­ven­tų ieško darbo Kas­met Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las pa­lie­ka dau­giau nei 300 tūks­tan­čių dip­lo­muo­tų ab­sol­ven­tų.

Per praėjusius penkerius metus valytojais, padieniais darbininkais, šiukšlių išvežėjais ar lentynų pildytojais prekybos centruose priverstų dirbti universitetų absolventų skaičius Didžiojoje Britanijoje padvigubėjo, rodo naujausi statistiniai duomenys. Kaip skelbia britų dienraštis „The Daily Mail“, 2010-2011 metais daugiau nei 10 tūkst. universitetą pabaigusių žmonių buvo priversti imtis darbo, kuriam universitetinio išsilavinimo nereikia.

Jau pristatomi keletą mėnesių trukusio projekto rezultatai – išrinkti šimtas geriausių Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventų. Tai baigę technologinių, fizinių, socialinių, humanitarinių mokslų studijas, pažangūs, talentingi, turintys daug naujų idėjų jauni žmonės, norintys dirbti ir tobulėti, rasti savo kelią ir atskleisti savo gabumus. Septinti metai vykstantis KTU Karjeros centro kuruojamas projektas „Geriausi KTU absolventai“ skirtas studentams ir darbdaviams.

Birželio 19-28 dienomis Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) vyks diplomų įteikimo iškilmės. Šiemet Akademiją baigė daugiau kaip pusė tūkstančio studentų. LKKA Studijų kokybės priežiūros centro duomenimis, pirmosios pakopos dieninėse ir neakivaizdinėse studijose mokėsi  394, antrosios – 125 studentai.

Europos Komisija antradienį paskelbė gana kritišką ataskaitą, kurioje sakoma, jog beraščiai mokyklų absolventai ir šeimos, kuriose nė vienas suaugęs žmogus nedirba, daro ilgalaikę žalą Jungtinės Karalystės ekonomikai. Kaip rašo šalies spauda, Komisija mano, kad žemas švietimo lygis ir įsigalėjusi socialinių pašalpų kultūra yra didžiausia grėsmė Britanijos ekonomam atsigavimui.

Prestižinis Oksfordo universitetas pirmą kartą paskelbė išsamaus tyrimo apie  savo absolventų įsidarbinimą rezultatus. Jie atskleidė, kad apie 10 proc. Oksfordo diplomą įgijusių jaunų specialistų negali įsidarbinti pagal savo specialybę, pranešė „Telegraph.co.uk.“ Universiteto tyrimas liudija, kad iš 3500 duomenis apie save pateikusių Oksfordo absolventų beveik 200 nesugebėjo įsidarbinti pagal specialybę praėjus pusmečiui nuo studijų pabaigos.

Lapkričio 8–22 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas kvies į jau ketvirtus metus organizuojamas, visuomet itin šiltai sutinkamas Absolventų dienas. VDU alumnai galės susitikti su savo fakultetų, katedrų bendruomenėmis, dalyvauti ypatinguose renginiuose, dalintis prisiminimais.

Kauno mieste ir rajone šiemet birželį užregistruoti 2595 bedarbiai, tai yra 8,6 proc. daugiau nei gegužę. Didžioji dalis, apie 90 proc., bedarbių užregistruota mieste. Nuo birželio 15 d. pastebimas darbo biržoje besiregistruojančių absolventų skaičiaus didėjimas. Gegužę užregistruoti 88, o birželį– 252 absolventai. Per birželį Kauno teritorinėje darbo biržoje nedarbo lygis, palyginti su praėjusio mėnesio duomenimis, nepakito ir siekė 10,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Pabaigę universitetus absolventai nežinomybėje. Vieni jau dabar varsto Darbo biržos duris, kiti kraunasi lagaminus ir važiuoja laimės ieškoti į užsienį. Ruošiasi į užsienį Nors jaunuoliai nedelsdami ryžtasi priimti kardinalius sprendimus, specialistai pataria jiems neskubėti. Jaunimui Lietuvoje pabaigus mokslus pradėti savarankišką gyvenimą be galo sunku.

Lietuvos aukštosioms mokykloms vykdant naują, nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su įvairių specialybių absolventais ir darbdaviais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Tokio pobūdžio tyrime dalyvavo ir Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pavedė Vidaus reikalų ministerijos specialistams parengti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų pareigybių lygius ir išsilavinimo reikalavimus šias pareigas einantiems asmenims.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Absolventų ir bičiulių klubo prezidentas Vaclovas Kontrauskas prisimena studentiškus laikus bei kviečia į pirmąjį VISI/VGTU absolventų kongresą, vyksiantį lapkričio 6 dieną, „Siemens“ arenoje, Vilniuje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Absolventų ir bičiulių klubo prezidentas Vaclovas Kontrauskas prisimena studentiškus laikus bei kviečia į pirmąjį VISI/VGTU absolventų kongresą, vyksiantį lapkričio 6 dieną, „Siemens“ arenoje, Vilniuje.

Šių metų lapkričio 6 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kviečia į pirmąjį VISI/VGTU absolventų kongresą, vyksiantį „Siemens“ arenoje, Vilniuje. „Šis renginys – labai svarbus įvykis tiek VGTU, tiek jo absolventams. Ilgą laiką buvo stengiamasi juos sutelkti į stiprią, veiklią bendruomenę, norinčią ir galinčią aktyviai dalyvauti universiteto gyvenime.

Skaičiai rodo, kad vienas iš dešimties buvusiųjų abiturientų ar aukštųjų mokyklų absolventų šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. „The Telegraph“ teigimu, taip sparčiai formuojasi nauja „prarastoji karta“. Šiais laikais geri pažymiai vidurinėje mokykloje nebegali užtikrinti vietos universitete ar garantuoti darbo. Užsitęsus ekonomikos sunkmečiui šalyje dramatiškai padaugėjo jokios veiklos neturinčių jaunų žmonių, vadinamų „neets“ - trumpinys nuo Not in Education, Employment or Training.