a. matonis

Tiek šilto, tiek šalto per savo ilgametę karjerą teisėsaugos sistemoje regėjęs, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Algirdas Matonis išsamiai apie Ievos Strazdauskaitės nužudymo detales kalbėti nepanoro. Tačiau buvęs aukšto rango pareigūnas, vis dėlto, remdamasis patirtimi pasidalijo įžvalgomis dėl vieno, greičiausia, svarbiausio šios kraupios istorijos akcento – nužudymo. „Yra tekę susidurti su daugybe plėšimo atvejų, bet šis (įvykis – aut. past.) tikrai neįprastas.

JAV karo laivo apsilankymas Baltijos vandenyse sulaukė netikėtos ir itin įžūlios Rusijos provokacijos – rusų šturmo lėktuvas pro amerikiečių laivą praskriejo vos per 9 metrus. Tai pat pranešta, kad šią savaitę į Lietuvos teritoriją galimai įskrido Rusijos sraigtasparniai.

Prisiglaudusi po NATO sparnu Lietuva pastaruosius keletą jautėsi saugiai net ir nesirūpindama iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei, ar kaip ją modernizuoti. Tačiau Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžiai Baltijos šalis pabudino iš letargo miego ir privertė ieškoti išeičių kaip stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas.  Pirmieji susipratimo ženklai - šauktinių grąžinimas. Lietuva vėl turės nuolat rengiamą karinį rezervą, kuris karinės agresijos atveju galėtų stoti į kovą su okupantu.

Dauguma pripažins, kad šie metai Lietuvos kariuomenei buvo nepaprastai reikšmingi tiek karinės technikos įsigijimo prasme, tiek dėl atnaujintos privalomos šauktinių tarnybos. Lietuvos kariuomenė šiais metais įsigijo ir net gavo ginklų ir ginklų sistemas, kurios realiai sukurs iki šiol neturėtą pajėgumą. Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis mano, kad didžiausiu metų įvykiu reikėtų vadinti savaeigių haubicų PzH2000 įsigijimą.

Galimai prie vairo neblaivios pričiuptos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės Daivos Gineikaitės istorija – ne pirmas skandalas, kai valdininkai, politikai, teisėsaugos atstovai Lietuvoje, rodos, pamiršta savo užimamas pareigas bei statusą visuomenėje ir padaugina „velnio lašų“. Portalas tv3.lt primena, kad, kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį Kaune automobilis „Nissan Qashqai“, persirikiuodamas, atsitrenkė į greta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Mitsubishi Outlander“...

Lygiai prieš metus internetinėje prekyboje pasirodė rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Šioje iki šiol platinamoje, gausiai iliustruotoje bestseleriu tapusioje knygoje išsamiai apžvelgiama Lietuvos banditizmo, reketininkų siautėjimo istorijos pradžia. XX a. paskutinis dešimtmetis – lietuviško reketo klestėjimo metas. Tuomet informacijos apie prievartaujamą turtą buvo gana daug, tačiau retas iš nukentėjusiųjų ryždavosi kreiptis į teisėsaugą.

Šiandien yra minima viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d. „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis yra reikšmingiausias Lietuvos viduramžių istorijoje ir neabejotinai šis mūšis primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Iš istorinių metraščių atgimsta šio mūšio vadas Vytautas Didysis, kuris buvo puikus strategas lėmęs pergalę.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, tad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti nuolatines karines pajėgas, tankus, ir kitą kovinę techniką. Pasak laikraščio „The New York Times“, jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, buvusioje Sovietų Sąjungos dalyje.

 Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose Taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose buvo įvestas aukštesnis parengties lygis, kuris atšauktas penktadienį. Aukštesnis parengties lygis paskelbtas reaguojant į padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą šalia Baltijos šalių ir Baltijos jūroje.

„Seniai laukti ir teisingi. Tokie pertvarkymai Lietuvoje turėjo įvykti jau šį pavasarį – po to, kai paaiškėjo agresyvus Rusijos veikimo būdas Kryme ir pietryčių Ukrainoje“, – naujienų portalui balsas.lt sakė gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, komentuodamas įstatymo projektą dėl karinės jėgos panaudojimo reaguojant į naujo tipo – nekonvencinio karo grėsmes, kuris pirmadienį buvo užregistruotas Seime.

Jevgenijus Bardauskas, Joana Lapėnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Siūloma praplėsti kariuomenės galias ir nepaskelbus karo padėties jai leisti naudoti ginklą prieš neatpažintus ginkluotus asmenis Lietuvos teritorijoje. Tokias pataisas rengianti Krašto apsaugos ministerija sako, kad dabartinė teisinė bazė nėra pakankama, kai tenka reaguoti į naujo tipo karinius incidentus. Vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ pirmą kartą pasirodė Kryme, netrukus jį aneksavo Rusija.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį už vairavimą išgėrus buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vadovui Algirdui Matoniui skyrė 2 tūkst. litų baudą su teises vairuoti atėmimu dvejiems metams. Tai minimali nuobauda už vairavimą išgėrus, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis. Teisėjas Audrius Cininas paskelbė, jog nenustatyta, kad A.Matonis vairavo neblaivus esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. „Jokios informacijos iš A.Matonio apie gresiantį pavojų negauta.

Vienintelė policijos pareigūnui taikoma sankcija už vairavimą neblaiviam yra atleidimas iš tarnybos, toks likimas greičiausiai lauks Kriminalinės policijos biuro viršininko Algirdo Matonio, sako policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. „Sankcija vienintelė yra – prisiimti asmeninę atsakomybę, ir vienintelė atsakomybės rūšis yra atleidimas iš tarnybos“, – pirmadienį žurnalistams spaudos konferencijoje Policijos departamente sakė S.Skvernelis.

 Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas sako, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Algirdo Matonio, kuris, kaip manoma, neblaivus įkliuvo prie vairo, laukia atleidimas. Tarnybinio tyrimo išvadų ministras tikisi savaitės pabaigoje. „Aš manau, kad iki šeštadienio tarnybinis patikrinimas bus baigtas“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras, pažymėjęs, kad įstatymo numatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas yra vienas mėnuo.

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis mano, kad atkurti šauktinių kariuomenę būtų įmanoma, tačiau, klausimas, ar reikėtų tai daryti, turi daug atsakymų ir kablelių po jais.  „Šauktiniai yra veiksmingi tuomet, kai jie gerai parengti. Galioja toks principas, kad gerą karį parengti reikia 9 mėn. Lietuvoje galiojusi sistema numatė 1 m. privalomąją karinę tarnybą, kada buvo šaukiami jaunuoliai. 9 mėnesius kariai būdavo ruošiami to amato, kol tapdavo gerais šauliais ir 3 mėn.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, karo grėsmė Lietuvoje tapo apčiuopiama kaip niekada per visus 24-erius atkurtos Nepriklausomybės metus. Prakalbus apie karinę parengtį, gynybos ekspertas Aleksandras Matonis sakė, kad turima įranga padės užtikrinti logistikos saugumą, tačiau kovinis pajėgumas nėra išvystytas.

Per trejus metus Rusijos gynybos biudžetą žadama padidinti 40 mlrd. dolerių. Karinė ginkluotė Kaliningrade taip pat stiprinama – čia jau dislokuotos artimojo nuotolio raketos „Iskander-M“ ir raketų sistemos S-400. Gynybos politikos ekspertas, apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad Lietuva turi imtis veiksmų, reaguodama į tai.  „Be abejo turime reaguoti. (...) Turėtume daryti savo namų darbus. NATO politinėse gairėse nurodyta, kad 2 proc.

Siekiant išsklaidyti žiniasklaidoje tvyrantį informacijos rūką šiandien MRU vykusioje diskusijoje „Kariniai veiksmai Sirijoje: pilietiniai ir tarptautinės politikos aspektai“, buvo pateikta Artimųjų Rytų ekspertų nuomonė apie tai, kas vyksta Sirijoje ir ko galima laukti. Susirinkime pasisakiusių ekspertų nuomonė bent jau vienu klausimu tikrai buvo vieninga: šio konflikto vienareikšmiškai vertinti neįmanoma arba nebeįmanoma.

Nuo al Qaedos surengto teroro išpuolio Niujorke praėjo dvylika metų, per kuriuos įvyko karas Afganistane ir Irake, revoliucijos Šiaurės Afrikoje bei kitose musulmonų šalyse.

Antradienio ryte jungtinės Europos policijos pajėgos, kurių veiklą koordinavo Europolas, sulaikė 18 Gruzijos Kutaisio grupuotės narių. Didžiausia operacijos dalis vyko Italijoje, kur Nacionalinės policijos Centrinė operatyvinė tarnyba ir mobilioji komanda „Squadra“ sulaikė 7 įtariamuosius. Tuo pat metu sulaikymai vyko Lietuvoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje.

Kriminalinės policijos biuras sulaikė šešis asmenis, kurie pasisavino beveik keturiasdešimt tūkstančių litų. Spaudos konferenciją pradėjęs Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis sakė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar prieš Naujuosius Metus. Kriminalistai ir prokuratūros pareigūnai bendradarbiavo su bankais ir išaiškino naujovišką nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo įsiskverbiant į elektroninę banko sistemos erdvę.

Kai daugiametis kriminalistas Algirdas Matonis buvo apkaltintas dirbęs KGB, jį stojo ginti buvę kolegos. Vienas jų, Stasys N., portalui Balsas.lt sakė, kad daugelis Juridinio fakulteto studentų gaudavo nukreipimą dirbti KGB. „Tai buvo prestižinis, gerai apmokamas darbas Nusikaltimų skyriuje“, – sakė Stasys N. Pasak jo, atlyginimas sovietiniais laikais ten siekė beveik 140 rublių (vidutinė alga siekė 90 rublių). Be to, jaunieji specialistai gaudavo butą.

Gali būti, kad po kelerių metų Lietuvos teismuose veidus po kaukėmis slepiantys saugomi liudytojai ir jų sargybiniai taps retenybe. Tokie spėjimai laužti ne iš piršto. Šalies Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius šiemet vasario 3 dieną patvirtino tvarkos aprašą dėl vaizdo konferencijų įrangos naudojimo teisme apklausiant saugomus liudytojus ir nukentėjusius.

Šiuolaikinio organizuoto nusikalstamumo atstovai susidoroja su saviškiais, turi stiprius savisaugos gebėjimus ir net kontražvalgybos padalinius. Pirmą kartą po skandalo dėl slaptojo liudytojo per spaudos konferenciją žurnalistams pasirodęs Kriminalinės policijos viršininkas Algirdas Matonis teigė, kad jo pavaldiniai kartu su užsienio kolegomis pernai surengė beveik keturiasdešimt tarptautinių operacijų.

Aukštas pareigas einantis pareigūnas įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir klastojęs dokumentus bei jais disponavęs. (Papildyta 20.13) Antradienį transliuojamoje LNK laidoje slaptasis liudytojas pasakoja bylos dales. Jo teigimu, N. Venckienė neva pasakė broliui teisėjo Furmanavičiaus darbo grafiką. (Papildyta 18.59) Kaip pranešė LNK, antradienį Kauno apygardos prokuratūroje apklausta ir D.Kedžio sesuo teisėja Neringa Venckienė.

A. Breivikui, apie kurį jau savaitę netyla žiniasklaida, Norvegijos teismas gali skirti maksimaliai 30 metų, ir tai - tik pritaikę specialią bausmę, skirtą „nusikaltusimes žmonijai“. O kaip yra Lietuvoje su užkietėjusiais nusikaltėliais, kokiomis bausmėmis baudžiami jie? Šiuo metu Lietuvoje yra 110 asmenų, įkalintų iki gyvos galvos, 14 pripažinti pavojingais recidyvistais, dar 38 – recidyvistais.