A. Kasparavičius

Po korupcijos skandalo nuteistas ir nuo pareigų nušalintas Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis rado naują darbo vietą. Po įgaliojimų panaikinimo nepraėjus nė mėnesiui, buvęs meras gavo darbą vienoje savivaldybės įstaigoje. Nors naujas darbas pačiam V. Andruliui atrodo savaime suprantamas, naujos jo pareigos neliko nepastebėtos vietinių – kelmiškiai piktinasi, kad užimti pareigas įstaigoje V. Andrulis buvo pakviestas be konkurso.

Istorinė 1990-ųjų Kovo 11-oji ir tos dienos kulminacija – atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Taip Lietuva atsikrato penkis dešimtmečius ją slėgusios okupacinės naštos ir tampa pirmąja šalimi, pradėjusia griauti Sovietų Sąjungą. Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Lietuvai Kovo 11-oji – ne tik Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir istorinės misijos diena. „1990 m. Kovo 11 d. iš esmės tuometinei Sovietų sąjungai reiškė, aš manau, geopolitinę katastrofą.

Jau šį sekmadienį, sausio 7 dieną, LRT ekranus išvys dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ tęsinys. Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirtas projektas dešimtyje serijų ir toliau pasakos apie iškilias šaliai nusipelniusias istorines asmenybes. Trečiadienio vakarą sostinėje vyko filmų ciklo tęsinio premjera, kuri sudomino ir televizijos garsenybes.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.

Istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad Lietuvos noras ieškoti priešų yra valstybės silpnumo ženklas, kuris tik įrodo šalies nesubrendimą tiek politikoje, tiek kultūroje.   „Priešų ieškojimas nekalba apie valstybės ir visuomenės politinę ir kultūrinę brandą. Paprastai priešų ieškoti yra užsimojusios tos valdžios formos, kurioms reikia labai radikaliai mobilizuoti visuomenę.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Gegužės pabaigoje Vyriausybė patvirtino atnaujintą komisiją dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Jai pavesta iki liepos 1 d. parengti Lietuvos derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą. Apie tai, ką galime įvertinti pinigais ir ko negalime, bei tai, ko mes siekiame, Balsas.