Sveikata

Nors per pastaruosius metus šalį purtė ne tik pandemija, bet ir kainų krizė, gydytojai tvirtina, kad plastinių operacijų ir kitų grožio procedūrų poreikis nemažėja. Vis tik medikai nepataria aklai nerti į išvaizdos pokyčius ieškoti individualumo, mat „pripūstos“ lūpos ar didžiuliai sėdmenys toli gražu tinka ne kiekvienam. Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos valdybos pirmininko dr.

Vėžys – opi viso pasaulio problema, sergamumu ir mirtingumu jau konkuruojantis su širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausiai moteris pražudantis onkologinis susirgimas yra krūties vėžys. Tam, kad būtų išgelbėta kuo daugiau moterų, gydytojai šiandien ragina tiek pačius žmones prisiminti apie pareigą pasitikrinti, tiek valdininkus jau dabar imtis veiksmų.  Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą iš visų mirčių. Nuo jų miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus žmonių.

Panevėžio ligoninės chirurgai, padėdami sostinės specialistui, sėkmingai atliko pirmąją hemorojaus operaciją naudojant naujos kartos lazerį. Po tokios operacijos pacientas gali iškart vaikščioti, grįžti į darbą ir tęsti įprastą gyvenimą. Iš valstybinių gydymo įstaigų Panevėžio ligoninė bus antroji šalyje, naudojanti pažangiausią hemorojaus gydymo metodą. O svarbiausia, kad turint gydytojo siuntimą operacija pacientams nekainuos nė cento.

Per praėjusią parą nustatyti 289 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 199, antrą – 80, trečią – 10 žmonių.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 142,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentai. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Kokybiškas miegas užtikrina gerą savijautą, normalią širdies, smegenų bei kitų organų veiklą. Moksliniai tyrimai rodo, kad gerai išsimiegoję mes jaučiamės ir laimingesni. Deja, miego sutrikimai jau yra tapę šių dienų rykšte – Amerikos miego medicinos akademijos duomenimis, su trumpalaike nemiga susiduria iki 20 proc. populiacijos, o net 1 iš 10 žmonių patiria lėtinę jos formą.

Legendinis krepšininkas Algirdas Lingė prieš kelis metus kentė nepakeliamą abiejų kelių skausmą. Gydytojams pasiūlius kelio sąnario endoprotezavimą, vyras pasirinko mažiau invazyvų sprendimą. Jam atlikta osteotomija ne tik išsaugojo natūralią kremzlę, sumažino skausmus, bet ir leido išvengti rizikingos operacijos. Šiandien 69-ius metus einantis vyras gali aktyviai sportuoti ir pasigirti puikia fizine forma.

Ultravioletinės nagų lempos, naudojamos grožio salonuose gelinio manikiūro darymo metu, gali sukelti ląstelių pakitimus ir padidinti tikimybę susirgti odos vėžiu, rodo Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai. Tyrėjai nustatė, kad toks 20 minučių trukmės seansas sukėlė 20–30 proc. ląstelių mirtį. Trys iš eilės 20 minučių trukmės seansai sukėlė 65–70 proc. paveiktų ląstelių mirtį.

COVID-19, gripas ir peršalimas – dažniausios virusinės ligos, kuriomis žiemą serga žmonės. Ir nors, atrodytų, visi jau turėtų būti išmokę jas gydyti tinkamai, daugelis vis dar daro klaidų, kurios sveikatai atsiliepia neigiamai. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad jų sukeltų pasekmių spektras itin platus ir pataria, kaip namų sąlygomis gydytis tinkamai.

Lietuvoje kasmet storosios žarnos vėžiu suserga apie 1700 žmonių, iš jų apie 1000 neišgyvena. Profilaktinės vėžio patikros programos – vienas iš lengviausių kelių užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Skaičiuojama, kad reguliari patikra gali padėti išvengti daugiau nei 60 proc. mirties atvejų dėl storosios žarnos vėžio.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėrė naujas ir modernus sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ dienos chirurgijos centras. Jame teikiamos paslaugos papildys „Antėjos“ paslaugų paketą vertingomis procedūromis, kurias pacientai dabar galės gauti dar greičiau ir patogiau. Šiuo metu „Antėja“ Lietuvoje yra vienas didžiausių sveikatos priežiūros tinklų, nuolat tobulinančiu ir plečiančiu savo paslaugas. Čia pacientams teikiama visa reikalinga sveikatos priežiūra ir gydymas itin kokybiškai.

Per praėjusią parą nustatytas 321 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 213, antrą – 97, trečią – 11 žmonių.  Ligoninėse gydoma 130 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 140,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,9 procento.

Gydytojai konstatuoja, kad temperatūra tikriausiai yra vienas iš dažniausių skundų, dėl kurio tėvai sunerimsta ir kreipiasi į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Vis tik čia skubėti reikėtų ne visada. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti patarimais, kaip reikėtų elgtis vaikui karščiuojant.

Sveikatos apsaugos reforma, kuria naikinamos paslaugos rajoninėse ligoninėse, jau neša savo vaisius. Kėdainiuose nuo gegužės neliko Akušerijos-ginekologijos skyriaus ir buvo tikinama, kad problemų dėl to nebus – visos 20 tūkst. rajono moterų esą gaus paslaugas kitose pasirinktose ligoninėse – Jonavoje arba Kaune. Tačiau realybė, deja, čia jau kitokia. Grįžome kone šimtmečiu atgal, kai moterys būdavo priverstos gimdyti namuose.

Daugybe klaidingų įsitikinimų apipinta žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo diagnozuota 121 asmeniui. 76,9 proc. naujai užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai, 23,1 proc. – moterys. Dažnai pasitaiko atvejų, kad apie ligą sergantysis sužino dėl kitų būklių. Pavyzdžiui, jau 12 metų su ŽIV infekcija gyvenanti Akvilė (tikrasis moters vardas autoriui žinomas) apie ligą sužinojo tik pastojusi.

Šią savaitę šeimos gydytojų bendruomenėje kilo didžiulis sujudimas po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė derinimui Vyriausybės nutarimą. Jame numatyti pokyčiai paliko gydytojus be žado – juodu ant balto perskaitė, kad teks dirbti naktimis, o 1200 pacientų neturinčioms mažoms šeimos medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms teks užsidaryti.

Panevežio trečiojo amžiaus universitetas Raguvos fakulteto bendruomenė pakvietė ligonių kasų specialistus aptarti senjorams aktualius dalykus. Į raguviškių klausimus atsakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė ir Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė.

Tėvams, auginantiems mažylius, primaitinimo etapas neretai pasėja daug klausimų: nuo ko pradėti, ką galima duoti, o ko verčiau vengti? Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakoja, jog šis laikotarpis, prasidedantis maždaug 4–6 kūdikių gyvenimo mėnesiais, yra puikus metas ne tik suformuoti būsimus vaiko valgymo įpročius, bet ir pakeisti savuosius. Gydytojo nuomone, ragauti ir valgyti derėtų visko, tačiau svarbu nepamiršti saiko ir laikytis balanso.

Per praėjusią parą nustatyti 373 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 245, antrą – 114, trečią – 14 žmonių.  Ligoninėse gydoma 115 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų trys – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 137,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentus.

Vakarų Lietuvos gyventojams gresia likti be krūties vėžio operacijų – tokiomis liūdnomis prognozėmis trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje pasidalino Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė. Ji kalbėjo, kad šiandien Lietuvoje krūtų vėžį operuoja 16 chirurgų. Per metus jie atlieka apie 2000 operacijų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesio  Europoje fiksuojama daugiau nei įprastai A grupės streptokokų sukeltų ligų atvejų, tarp jų ir skarlatinos. Apie išaugusį šių ligų, kurios labiausiai paveikia vaikus iki 10 metų, atvejų skaičių pranešė Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija ir kitos šalys.

Botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik šiai veiklai licencijuoti gydytojai, baigę medicinos studijas bei atitinkamos srities rezidentūrą, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje atitinkamą licenciją. Bendrosios praktikos slaugytojai tokių paslaugų teikti negali – jų kompetencija niekaip negali būti išplėsta per mokymus, kuriuos organizuoja užpildų gamintojai ar platintojai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stiprina bendradarbiavimą tarp ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių. Pradėjo veikti specialiai tam skirta Nacionalinė bendradarbiavimo platforma, kurioje pakviesti dalyvauti savivaldybės, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir visuomenės sveikatos biurai, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos pastebi, kad gyventojai vis dar neįpranta profilaktiškai tikrintis sveikatos. Paprastai į gydytojus kreipiasi tik pajutę negalavimus. Tačiau onkologinės ligos ilgą laiką gali nesukelti juntamų simptomų, o diagnozuota jau pažengusi ligos stadija – sunkiau gydoma.

Per praėjusią parą nustatyti 367 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 252, antrą – 99, trečią – 16 žmonių.  Ligoninėse gydomi 122 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 134,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentus.

Pirmadienį, vasario 6 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Vilkaviškyje, kur susitiko su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, pirminės sveikatos priežiūros centro ir ligoninės darbuotojais. Ministras domėjosi, kaip vyksta Vilkaviškyje GMP stoties prijungimas prie nacionalinės tarnybos, kaip sprendžiamos eilių problemos bei su kokiais iššūkiais susiduria gydymo įstaigos.

Kaip jau buvo ne kartą minėta viešai, jau kurį laiką su antibakterinių vaistų stygiumi susiduria dauguma Europos Sąjungos šalių, ypač trūksta vaistų, kurių veiklioji medžiaga amoksicilinas, pranešta Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Gydytojai skatinami prieš išrašant šiuos vaistus pacientams, pasitikrinti informaciją tarnybos svetainėje.

Mikroelementų ir vitaminų trūkumas – problema, su kuria šaltuoju sezonu susiduria daugelis. Todėl norėdami apsisaugoti nuo peršalimo ligų ar tiesiog pagerinti bendrą savijautą gyventojai į pagalbą dažnai pasitelkia maisto papildus.

Šalyje nuskambėjo keli rezonansiniai įvykiai, kuomet buvo užpulti savo pareigas atliekantys medicinos darbuotojai. Šie įvykiai įžiebė diskusijas apie tai, ar pakankamai skiriama dėmesio medikų saugumui ir ar pakankamai saugios jų darbo vietos. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad smurto prieš medikus tema ilgai buvo nutylima, todėl ir turime skaudžius padarinius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalbant apie kai kurias ligas, tarp jų – ir širdies ir kraujagyslių – kartais atrodo, kad tai moterų neliečia. Vyrauja stereotipiškas požiūris, kad jomis dažniausiai serga vyrai. Gydytojai skuba paneigti tokius įsitikinimus, pažymėdami, kad ta pati liga moterims ir vyrams gali pasireikšti skirtingai. Šeimos gydytoja Elena Šukė atskleidžia, kaip į šias ligas reaguoja moterys ir kad šių ligų simptomai skiriasi nuo vyrų, rašoma pranešime spaudai.

Keliomis lėtinėmis ligoms sergantiems pacientams – vadinamiesiems poliligotiems – atsivėrė daugiau gydymo galimybių. Skirtingose Lietuvos gydymo įstaigose įgyvendinami projektai, kurių metu diegiami inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai. Pirmieji rezultatai rodo, kad pacientų, dalyvavusių projektuose, būklė itin pagerėjo, normalizavosi daugelis jų sveikatos rodiklių.

Pakilusi temperatūra, bendras nuovargis, padidėję limfmazgiai, apetito nebuvimas, sąnarių skausmai – simptomai, kuriuos galima susieti su daugybe skirtingų infekcijų: peršalimu, gripu, koronavirusu. Tačiau trumpu ūminės stadijos periodu, visa tai gali signalizuoti ir žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV). Infekcinių ligų gydytoja prof. Raimonda Matulionytė paaiškina, kada į tokius organizmo pokyčius reikėtų atkreipti dėmesį.

Nors šeimos gydytojai jau dabar negaili skundų valdininkams dėl per didelės biurokratizmo naštos, stringančios e.sveikatos ir kitų sistemos bėdų, dar tik ruošiami pokyčiai juos pribloškė. Medikai žodžio kišenėje neieško – įspėja, kad po tokių pakeitimų be gydytojo šalia namų likę pasipiktinę pacientai tiesiog sulips į ministeriją pro langus. Arūnas Dulkys gi pažadėjo, kad grąžins dokumentą persvarstyti.

Per praėjusią parą nustatytas 571 naujas COVID-19 atvejis, mirusių nuo šios ligos nebuvo, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 425, antrą – 127, trečią – 19 žmonių.  Ligoninėse gydomi 129 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 132,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,5 procento.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties medikai pasidalino neeiline sėkmės istorija. Nebespėjusiems į gimdymą medikams teliko įvertinti gimdyvės ir naujagimio būklę. Įvykis nutiko dar penktadienį, kai apie 11 val. GMP stoties dispečerinėje pasigirdo skambutis. „Atsiliepusi į skambutį, GMP dispečerė Joana Vasiliūtė išgirsta moters balsą, kuris praneša, kad jai prasidėjo gimdymas.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad . Praėjusią savaitę jis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 23–29 d. – 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Santaros klinikų atstovai pirmadienį pranešė, kad gydymo įstaigoje darbą pradėjo naujas padalinys. Kaip teigiama paskelbtame įraše, čia darbą pradėjo Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius. „Santaros klinikose darbą pradėjo naujas padalinys – F korpuse (Santariškų g. 2A) 3 aukšte atidarytas Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius“, – teigiama pranešime.

Nuo šiol asmens sveikatos priežiūros paslaugos namuose teikiamos kasdien – nuo 8 val. iki 20 val. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatoma, kad slaugos paslaugų teikimas pacientų namuose turi būti užtikrinamas vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat greitu metu pas pacientus vykstančias komandas papildys dar vienas specialistas – ergoterapeutas. Šiais pokyčiais siekiama užtikrinti pacientams kuo visapusiškesnę pagalbą ir galimybę ją gauti, kai to labiausiai reikia.

Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių. Tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais, praneša Valstybinė ligonių kasa. Specialistai primena, kokiais atvejais ir kur reikia kreiptis pagalbos po COVID-19 ligos. „Varginančius pokovidinius sveikatos sutrikimus patiriančių pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija mažėja, nes mažėja ir sunkiai COVID-19 liga sergančių ligoninėse gydomų pacientų.

Žinia apie tai, kad net ir nedraustiems sunkiai sergantiems ukrainiečiams receptiniai vaistai bus išduodami nemokamai, sukėlė tikrą audrą. Gyventojai puolė piktintis, neva tai, už ką jiems reikia susimokėti, kitos šalies, nesvarbu, kad ir pabėgusiems nuo karo piliečiams teikiama nemokamai. Prieš savaitę paskelbta, kad nuo šiol sunkiomis ligomis sergantiems ir privalomojo draudimo neturintiems karo pabėgėliams ukrainiečiams receptiniai vaistai bus išduodami nemokamai.

Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjusi istorija apie Klaipėdoje gyvoje eilėje laukiančius žmones dėl galimybės patekti į eilę pas kardiologus – ne vienintelė sisteminė problema uostamiestyje, pastebi Odontologų rūmai. Anot jų, ir Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymai problemoms spręsti yra panašūs: ne tik pacientus užsirašyti pas kardiologus kituose miestuose ragina, bet ir odontologus skalbti skalbinius siunčia į Vilnių, Kauną ar kitus miestus.

Vasario 1 d. mirė Šiaulių miesto bendruomenei nusipelnęs gydytojas chirurgas ortopedas-traumatologas Valentinas Mačiulis. Gydytojui buvo 80 metų. V. Mačiulis gimė 1942 m. spalio 14 d., Kaune. Vilkijoje (Kauno raj.) baigęs vidurinę mokyklą išvyko studijuoti į Kauno medicinos institutą. Studijų metais Kauno klinikose dirbo sanitaru ir medicinos broliuku. 1966 m. įgijęs chirurgo traumatologo specialybę, gyd. V. Mačiulis atvyko gyventi ir dirbti į Šiaulius.

Per praėjusią parą nustatyti 27 nauji COVID-19 atvejai, mirusių nuo šios ligos nebuvo, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 23, antrą – trys, trečią – vienas žmogus.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 129,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,3 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Vilkaviškyje, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Greitosios medicinos pagalbos stotyje, Pirminės sveikatos priežiūros centre, ligoninėje.

Nors kai kam tuberkuliozė skamba kaip liga „iš senų laikų“, statistika liūdina. Deja, Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze vis dar išlieka tarp pirmaujančių šalių Europoje. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš 10-ies pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Radviliškyje kilus tuberkuliozės protrūkiui, medikai primena, kam ši liga pavojingiausia ir ragina skubėti išsitirti.

Gera žinia Lietuvos pacientams – nuo sausio vidurio šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai paskirti labai svarbų tyrimą. Įtariant širdies nepakankamumo diagnozę jis leis laiku nusiųsti žmogų kardiologo konsultacijai ir taip užkirsti kelią pažengusiai ligai, kuri negydoma grasina pražudyti žmogų.  Gydytojų verdiktas negailestingas – lėtinis širdies nepakankamumas (ŠN) yra itin aktuali sveikatos problema, susijusi su dideliu sergamumu ir mirtingumu.

Per praėjusią parą nustatyti 39 nauji COVID-19 atvejai, mirusių nuo šios ligos nebuvo, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 36, antrą – du, trečią – vienas žmogus.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 129,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,9 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Vaistinių ir kitų parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų ir vitaminų gausos, tačiau ar visų jų mūsų organizmui reikia? Gydytojai patikina, kad visavertiškai besimaitinančiam žmogui jokie papildai nereikalingi, todėl kitą kartą siūlo netapti ir reklaminių triukų auka.

Vitaminų lašelinės su nuolaidos koduku. Tokiomis reklamomis dalinasi garsūs Lietuvos žmonės, nuomonės formuotojai, ir siūlo sergantiems, pavargusiems, o gal ir pagiringiems žmonėms, susileidžiant vitaminų kokteilį į veną, pastiprinti organizmą. Tačiau toks influencerių elgesys susilaukė kai kurių visuomenininkų pasipiktinimo, mat, pasak medikų, vitaminų lašelinių poveikis yra tarsi placebo efektas, neturintis jokių pagristų mokslinių įrodymų.

Greitosios medicinos paslaugos – turbūt viena esminių sveikatos sistemos grandžių, nuo kurios funkcionavimo dažnai priklauso paciento sveikata ar net gyvybė. Vis tik kitą kartą tai, kaip greitai ir ar tinkamos pagalbos sulauksime, priklauso ir nuo to, kokius sprendimus priimame patys ir mūsų artimieji.