Sveikata

Atidėti suplanuotą operaciją, nes pacientas iš ryto sočiai papusryčiavo („kad ligoninėje jaustųsi stipriau“), tenka ne taip jau retai. O bereikalingą stresą keliančios diskusijos operacinės prieigose dėl priklijuotų nagų ar dėvimų papuošalų nėra naudingos nei pacientui, nei chirurginei intervencijai besiruošiančiam personalui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Visiems lengviau, kai operacijai atvykę pacientai būna supratingi ir laikosi nurodymų, kurie sugalvoti ne šiaip sau.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) siūlo prie jo prijungti Nacionalinį transplantacijos biurą, kad visų sričių donoryste šalyje rūpintųsi viena įstaiga.

Lietuvoje pirmą kartą pacientą operavo dirbtinį intelektą pasitelkęs robotas. Klaipėdos universiteto ligoninėje chirurgo valdomas robotas, naudodamas dirbtinį intelektą, sėkmingai pašalino auglį iš paciento storosios žarnos. Gydytojai sako, kad dirbtinio intelekto valdomi robotai – medicinos ateitis. Taip operacijos vyksta greičiau ir saugiau, o žmogaus kūrinys gali darbuotis be jokio poilsio. Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekama unikali operacija.

Vėsusis metų laikas yra ir kvėpavimo takų ligų bei lėtinių kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimų sezonas. Šie negalavimai, ypač jei jie užsitęsia, gali liudyti esant ir kitas, dar nediagnozuotas ir pavojingas ligas. Kosulio priežastys įvairios Peršalimo ligos neaplenkia daugelio žmonių, nepaisant jų amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Vienas nemaloniausių kvėpavimo takų negalavimo simptomų yra kosulys.

Klaipėdos universiteto ligoninėje pradėtos taikyti robotinės operacijos asistuojant dirbtiniam intelektui, trečiadienį pranešė įstaiga. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ atliktos pirmosios dvi tokios operacijos storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams.  „Klaipėdos universiteto ligoninėje, vienintelėje šalyje, robotinė chirurgija vystoma jau daugiau nei ketverius metus.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalijo išsamesne informacija apie praėjusį penktadienį prekybos centre įvykusią nelaimę. Vyras su pagalbininkais teigė bandęs gaivinti „Maximoje“ susmukusią moterį, po to ją perėmė medikai, bet pastangos buvo bergždžios. Įvykio dalyvio nuomone, viskas galėjo pasisukti kita linkme, jeigu parduotuvėje būtų defibriliatorius. „Šitą moterį gaivinau, kol medikai atvažiavo“, – naujienų portalui teigė „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojai pacientą Mykolą žino ne vienerius metus. Pastarąsias dvi savaites, po kurių skirtas operacinis gydymas, pacientu rūpinosi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė. Aortos vožtuvo stenoze sergančio paciento gyvybė buvo pakibusi ant plauko, nes kardiochirurgai, dirbantys Vilniaus ar Kauno klinikose, pamatę paciento tyrimo duomenis, rodančius organizmo išsekimą, delsė imtis širdies vožtuvo keitimo operacijos.

2003 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus – tiek Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) jų gavo praėjusiais, 2022 metais.  VVKT vykdo nuolatinę vaistų saugumo stebėseną. Pagrindinis būdas, leidžiantis stebėti vaistų saugumą bei užtikrinti pacientų gydymą veiksmingais ir saugiais vaistais – tai pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į juos rinkimas ir vertinimas.

Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir partneriais, Lietuvai pavyko mažiausiai keliems mėnesiams apsirūpinti antibakteriniais vaistais, kurių stygių šiuo metu patiria daugelis valstybių. Šį mėnesį Lietuvą pasiekė daugiau nei kelios dešimtys tūkstančių pakuočių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas.

Per praėjusią parą nustatyti 404 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 263, antrą – 126, trečią – 15 žmonių. Ligoninėse gydomi 134 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 155,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,4 procento.

Garbaus amžiaus Ina į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų rankas pateko savaitgalį ir itin sunkios būklės. Apie tai nedelsiant buvo informuoti artimieji. Netrukus prie mamos lovos ligoninėje jau budėjo iš Norvegijos skubiai grįžusi dukra Irena. Laikinai einanti Širdies ir kraujagyslių centro vadovės pareigas gydytoja kardiologė prof.

Atrodė, kad apie vitamino D trūkumo pavojų jau žinome beveik viską. Tačiau Pietų Australijos universiteto tyrimas įspėjo apie dar vieną rimtą grėsmę – šio vitamino stygius yra susijęs su priešlaikine mirtimi. Pateikia tvirtų įrodymų Jau apie šimtas metų praėjo nuo to, kai buvo išsiaiškinta saulės svarba vitamino D koncentracijai organizme ir kt. O tačiau tik šiame amžiuje įvyko tikra žinių apie šį vitaminą, vadinamo hormonu, revoliucija, rašoma pranešime spaudai.

Pasiteisinimas, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centre neteisėtas moksleivių sveikatos patikrinimo apmokestinimas buvo tik paprasčiausia žmogiška klaida, tėra krokodilo ašaros. Šioje įstaigoje ir toliau reikalaujama sumokėti už paslaugas, kurios yra nemokamos. Tačiau medikai elgiasi labai gudriai ir apdairiai – pasipiktinusiems pinigai yra grąžinami.

Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. gyventojų. Tai yra 42 procentai prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė.   2022 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suvartojimo analizės duomenimis, pernai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir rajonų gyventojus, kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijo 52 proc.

Ar yra tekę mėnesių mėnesius kęsti neaiškų skausmą ir niekaip nerasti jo priežasties? Siekiant nustatyti simptomų atsiradimo priežastis, gali padėti greitas ir saugus echoskopijos tyrimas. Visiškai neskausmingas vidaus organų tyrimas ultragarsu ne tik nesukelia jokio diskomforto, bet ir yra viena tiksliausių diagnostinių procedūrų. Nepaisant to, vis dar pasitaiko pacientų, delsiančių atlikti šį tyrimą ir taip rizikuojančių savo sveikata.

Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientas Romualdas Šumnauskas dėkingas gydytojams neurochirurgamsne tik už išgelbėtą gyvybę, suteiktą galimybę gyventi visavertį gyvenimą, bet ir už galimybę po atliktos kranioplastikos operacijos jaustis sveiku. Pacientui pritaikytas individualus kranialinis implantas, pagamintas 3D spausdintuvu pagal užsakymą, projektuotas ir gamintas atsižvelgiant į jo kaukolės defekto dydį, sužalojimo sritį ir pobūdį.

Per praėjusią parą nustatyti 634 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 435, antrą – 169, trečią – 29 žmonės. Ligoninėse gydomi 129 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 155,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,10 procento.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, tačiau bendras sergamumas šalyje išlieka neaukštas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) jau du mėnesius nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

Sveikatos apsaugos ministerija kovo 2 d. surengė konferenciją, skirtą psichikos sveikatos pertvarkos krypčiai ir pokyčiams pristatyti. Ministerijos, visuomenės sveikatos biurų, psichikos sveikatos centrų, ligoninių administracijų atstovai ir medikai aptarė, kokie pokyčiai planuojami, pasidalijo gerosios patirties pavyzdžiais bei diskutavo, kaip įveikti esamus psichikos sveikatos paslaugų iššūkius.

Seimo Sveikatos reikalų komitete pateiktas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti  dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui), kuris iki 2006 m. yra įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, nuotoliniu būdu prižiūrimam vaistininko, kuris galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus). Jei Seimas nepriims bent šių pataisų, bedarbių gretas gali papildyti keli šimtai kvalifikuotų speciali...

Jeigu nepatyrėte jokios peties traumos, tačiau jūsų peties sąnario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti ranką, pasiekti kelnių užpakalinę kišenę, užsisegti liemenėlę ar saugos diržą automobilyje, – gali būti, kad sergate peties sąnario adhezyviniu kapsulitu, dar žinomu kaip „sustingęs“ arba „užšalęs“ petys (angl.

Per praėjusią parą nustatytas 41 naujas COVID-19 atvejis, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 33, antrą – septyni, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 124 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 156,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,3 procento.

Ilgos eilės pas gydytojus – nenustojama viešumoje linksniuoti sveikatos apsaugos sistemos problema. Medikai ir valdžia sutaria, kad vieno rakto joms įveikti nėra. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad dar ne visi pacientai žino, kur turėdami siuntimą gali kreiptis pagalbos. Kita vertus, neatmetama, kad ir patys gydytojai ne visada atlieka savo pareigą.

Geresnę sveikatos priežiūrą žadanti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka toliau sėja nerimą tarp medikų ir pacientų. Gydytojų ir ligoninių atstovai neslepia, kad, be kitų abejones ir klausimus keliančių reformos aspektų, labiausiai akis bado jau dabar esantis specialistų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas. Konstatuojama, kad be reikiamo specialistų kiekio reforma yra pasmerkta.

Su galvos skausmu bent kartą gyvenime, ko gero, esame susidūrę visi, tačiau ne visi įsivaizduojame, kokiu sudėtingu gyvenimas tampa, kai tokie skausmai vargina nuolat. Medikai savo ruožtu pažymi, kad vis tik dar ne visi pacientai žino apie šiuolaikines skausmo gydymo galimybes. Medikai pažymi, kad skausmas visame pasaulyje yra didžiulė problema. Skaičiuojama, kad maždaug penktadalis suaugusiųjų mūsų planetoje kenčia skausmą.

Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad daugiau atsitiktinių lytinių santykių turi vyrai, urologas Titas Simaška pažymi, kad taip yra nebūtinai. Tačiau tiek vyrams, tiek moterims būdinga, kad partnerį trumpalaikiams ir ilgalaikiams santykiams jie renkasi pagal skirtingus kriterijus.

Sutartis dėl nemokamų gydymo paslaugų yra, bet turi susimokėti pats – su tokia situacija susidūręs šilutiškis Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) sako nesuprantantis, kodėl už valstybės apmokamą paslaugą turi mokėti du kartus. Jei ir gali gauti nemokamą reikiamo gydytojo konsultaciją, tai tik toliau nuo namų, o ir laukti tenka ne vieną mėnesį. 49-erių šilutiškis į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs sveikatos paslaugų prieinamumu.

Gyventojams nirštant dėl didžiulių eilių pas gydytojus bandydama jas pažaboti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) griebiasi vis naujų priemonių. Naujas ministro Arūno Dulkio sumanymas – prioritetinės gydytojų specialybės, kurioms teikiant daugiau apmokėjimo tikimasi sumažinti eiles. Gydytojai gi atkerta, kad gerais noras ir kelias į pragarą grįstas. SAM neseniai paskelbė, kad, atsižvelgdama į didelį kai kurių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, atnaujino apmokėjimo tvarką.

Intensyviai po rajonines gydymo įstaigas besilankantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad didesnis sistemos finansavimas savaime neišspręs visų problemų. Pasak jo, šiandien ypač akis bado šlubuojanti vadyba, taip pat nedelsiant reikia galvoti apie pacientų srautų Lietuvoje perskirstymą.

Priešpaskutinę vasario dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasidalijo prognoze – iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro lygio klausos praradimą. Mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks reabilitacijos. Natūralu, jog daugiau ar mažiau ši statistika palies ir Lietuvą.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriuje gydytojas Egidijus Vaitiekūnas – jau ne naujokas. Teko šioje ligoninėje pusmetį dirbti internu, vėliau – dvejus metus rezidentu. Nuo praėjusių metų rudens jau su diplomu rankose atvykęs dirbti į ligoninę, jaunas gydytojas pasiryžęs kibti į darbus.

Minint Tarptautinę ausų ir klausos dieną, ligonių kasos primena, kad klausos sutrikimų turintiems vaikams ir suaugusiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra kompensuojami 100 procentų. Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento diagnozę, sveikatos būklę, jis nusiųs konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Prasidėjus pavasariui daugelis skuba į vaistinę įsigyti maisto papildų ir vitaminų, tikėdamiesi jų pagalba sustiprinti imunitetą, mažinti nuovargį, įgauti daugiau energijos. Tačiau gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad pacientai neretai šiuos preparatus įsigyja prieš tai nepasitarę su gydytoju, remiasi vien internete rasta informacija ar pažįstamų patirtimi. Galiausiai į gydytojo kabinetą vis tiek tenka atvykti, tik jau su neatsakingo vartojimo nulemtais sudėtingais sveikatos sutrikimais.

Per praėjusią parą nustatyti 334 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 229, antrą – 96, trečią – aštuoni, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydoma 119 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,2 procento.

Šalies gyventojams vangiai perkant receptinius vaistus interneto vaistinėse, Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė sako, kad prie naujovių žmonėms reikia priprasti, o Sveikatos ministerijos atstovė įsitikinusi,  kad prekybą internetu kol kas nurungia platus vaistinių tinklas.   „Naujoms paslaugoms reikia įsibėgėjimo laiko.

Sulaukus sunerimusių kauniečių skambučių, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ domėjosi, kokios pertvarkos vyksta VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje Panemunėje. „Iš palatų buvo tiesiog išneštos lovos. Kažkoks paradoksas – eilės didžiulės, o vietų sumažinta“, – stebisi pacientus lankantys artimieji.

Į užtarnautą poilsį išlydėta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos I skyriaus vyriausioji slaugytoja Lyta Zofija Puodžiūnienė. Ilgametės ligoninės darbuotojos išleisti į naują gyvenimo etapą susirinko direktorius Arvydas Skorupskas, skyriaus kolegos ir gausus būrys ligoninės darbuotojų. Direktorius L. Z. Puodžiūnienę apibūdino kaip puikią savo srities žinovę, nuoširdžią ir draugišką kolegę, kuri visuomet profesionaliai atlikdavo savo darbą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė įsigijo ir naudoja moderniausią litotriptorių – aparatą, kuriuo urologai iš organizmo pašalina susidariusius akmenis juos skaldant ir be jokių chirurginių intervencijų ir pjūvių.  Prilygsta paprastai procedūrai Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus prof. habil dr. Albino Naudžiūno, viena didžiausių šalies ligoninių siekia teikti modernias ir nuo pasaulio tendencijų neatsiliekančias paslaugas.

Susidūrus su lėtiniu nuovargiu, silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, galvos skausmu, svaigimu, pastebėjus, kad susilpnėjo nagai, plaukai, bet kuris šeimos gydytojas pirmiausiai rekomenduos atlikti bendruosius kraujo tyrimus ir pasitikrinti geležies lygį kraujyje. Pasak šeimos medicinos gydytojos Gintarės Trainavičienės, geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs mitybos sutrikimas visame pasaulyje, šio mikroelemento trūksta net 30 procentų pasaulio gyventojų.

Pokyčių psichikos sveikatos reformoje esmė yra kokybės gerinimas, efektyvumo didinimas bei išlaidų mažinimas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pokyčių esmė, be abejo, tai yra kokybės gerinimas, efektyvumo didinimas, mažinant išlaidas ten kur jos nesukuria galimos naudos“, – ketvirtadienį atidarydamas konferenciją „Psichikos sveikatos reforma: kryptys ir siekiami pokyčiai“ kalbėjo ministras. „Pokyčiai psichikos sveikatos srityje, aš tikiu, kad nebus tik kosmetiniai.

Per praėjusią parą nustatyti 365 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 257, antrą – 99, trečią – devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 124 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 147,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,2 procento.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikti pirmieji Lietuvoje kontrastinės mamografijos tyrimai. Šis diagnostikos metodas pagreitins krūties vėžio diagnostiką – padės pacientams išvengti nereikalingų biopsijų, leis sutrumpinti eiles pacientų, kuriems reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Plačiau apie kontrastinę mamografiją spaudos prnešime kalbamai su NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologe dr.

Kiekvienas žinome jausmą, kai ką nors skauda sergant, patyrus traumą, tačiau pasveikus dingsta ir skausmas. O ką daryti, jei skausmas užsitęsia, nepraeina nepaisant nuo skausmo naudojamų vaistų ar atliekamų procedūrų? Lėtinis skausmas trukdo kokybiškai dirbti, bendrauti, ilsėtis. Antakalnio poliklinikos specialistai teigia, kad skausmas ne nuosprendis ir jam gydyti bus pasitelkti moderniausi diagnostikos ir gydymo metodai.

Kauno klinikose trečiadienį atidarytose mamos-naujagimių intensyviosios terapijos palatose mama kartu su neišnešiotu kūdikiu galės praleisti visą parą. „Tai pirmosios tokio tipo palatos Lietuvoje – iki šiol Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje mamos kartu su kūdikiais būti galėdavo, tačiau palatos buvo nepritaikytos nuolat gyventi ir slaugyti naujagimį“, – rašoma klinikų pranešime. Šios palatos veiks Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.

Nuovargis, mieguistumas, irzlumas, raumenų spazmai ar silpnumas, pykinimas, apetito trūkumas, galūnių dilgčiojimas ir koncentracijos stoka – pirmieji negalavimai, kurie gali išduoti, kad jums trūksta magnio. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė sako, kad šis mineralas ypatingai svarbus, nes užtikrina daugelio organizmo funkcijų stabilumą, o ilgalaikė ar ženkli jo stoka sukelia rimtas pasekmes.

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Chrisas Wray'us antradienį patvirtino, kad, jo agentūros nuomone, COVID-19 pandemiją greičiausiai sukėlė incidentas Uhano laboratorijoje Kinijoje. „FTB jau kurį laiką mano, kad pandemijos ištakos greičiausiai yra galimas incidentas Uhano laboratorijoje“, – sakė Ch.

Per praėjusią parą nustatyti 376 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 278, antrą – 88, trečią – dešimt žmonių. Ligoninėse gydomi 138 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 147,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,7 procento.

Vasario 20 dieną, į Rokiškį su darbo vizitu atvyko Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministerijos komanda lankėsi Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (PASPC) ir Rokiškio rajono ligoninėje, kur bendravo su vadovais ir medikais. Vizitą pradėjęs poliklinikos registratūroje, viešnagę mūsų gydymo įstaigose ministras užbaigė ligoninės slaugos skyriuje.