Sveikata

Įpusėjusiu pavasariu džiaugiasi tikrai ne visi, mat alergijas turinčių asmenų jaučiami simptomai šio sezono metu gerokai paūmėja – dėl pablogėjusios savijautos daugelis žmonių jaučia nuovargį, prastėja jų miego kokybė ir mažėja darbingumas. Šeimos gydytoja Rasa Lapinskienė pažymi, kad alergijos yra vienos dažniausiai Europoje nustatomų lėtinių ligų, todėl užsitęsusių simptomų negalima ignoruoti.

Lietuvoje užfiksuotas seniai šalyje nematytas legioneliozės protrūkis – iš viso Kauno mieste ir rajone užfiksuoti 22 užsikrėtimo atvejai, liga pareikalavo jau keturių gyvybių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad protrūkis gali būti susijęs su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais.

Per praėjusią parą nustatyti 135 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusių žmonių nefiksuota, rodo antradienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 37,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,4 procento. Ligoninėse gydomi 64 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skundą atsakovėms Finansų ministerijai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) dėl sprendimų panaikinimo.

Sveikatos apsaugos ministras pateikė versiją, kas galėjo Kaune sukelti mirtiną, jau 4 žmones pražudžiusį legioneliozės protrūkį. Esą dėl visko galėjo būti kalti Garliavos siurblinėje, vandenvietėje, atliekami profilaktikos darbai. Mat tuo metu galėjo nukristi tiekiamo vandens temperatūra. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įtaria, kad prie protrūkio galėjo prisidėti ir bandymai taupyti energiją, esą vamzdynais tiekiamas vanduo galėjo būti nepakankamai įkaitinamas.

Legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Naujausia penktadienio versija yra, kad Garliavos siurblinėje pagal planą buvo atliekami profilaktikos darbai.

Kai prieš 25 metus vyras pasiūlė Pandėlyje atidaryti savo vaistinę, Gražina Tokarevienė abejojo dėl šitos idėjos. „Man atrodė, kad nieko daugiau gyvenime nemoku, tik būti vaistininke“, – juokiasi moteris. Išdrįsusi pabandyti, savo sprendimo nesigailėjo, o prisiminusi pradžią, sako, kad tuomet netgi buvo lengviau, negu dabar, augant konkurencijai.

Atrodo, jau pamiršome visą pasaulį kausčiusią COVID-19 pandemiją. Gyvenimas lyg grįžo į įprastas vėžias, o draudimai, kaukės, masinės mirtys nugrimzdo praeityje. Deja, specialistai pastebi naują reiškinį – žmonės Lietuvoje masiškai skundžiasi, lyg ir neaišku iš kur, kylančiomis panikos atakomis, o ne vienas ir didžiuliu nerimu, kai bijoma žmonių, eiti į darbą ar net palikti namus.

Gegužės 8 d. ryto duomenimis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje iš viso gydoma 10 pacientų, turinčių legioneliozės diagnozę. Du iš jų gydomi Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje, praneša ligoninė.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje registravus efektyvų donorą, organų laukiantiems recipientams persodinta jo širdis, kepenys, inkstai, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Pasak biuro, iš viso mirusiojo artimųjų sprendimas viltį pasveikti suteikė šešiems žmonėms. Efektyvus organų donoras buvo registruotas praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto ligoninėje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojama donoro širdis, kepenys, inkstai bei ragenos.

Lietuvoje sparčiai populiarėja tiek dantų gydymui jautriems pacientams, tiek odontologams pagelbėjantis lengvas paciento užmigdymas dantų gydymo metu. Toks, sedacija vadinamas, sąmonės slopinimas dantų gydyme yra saugus ir atliekamas prižiūrint tik kvalifikuotų specialistų. Visgi medikai įspėja, kad tai yra tinkama toli gražu ne visiems. Norint išvengti nepageidaujamo poveikio, tiek prieš, tiek ir po gydymo, būtina atkreipti dėmesį į keletą labai svarbių detalių.

Per praėjusią parą nustatyti devyni nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 38,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11 procentų. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Dar prieš kurį laiką viešumoje pasirodžiusi žinia apie sukurtą mirties arba pagalbinės savižudybės kapsulę „Sarco“ sulaukė itin prieštaringų vertinimų. Nors į Lietuvą atvykstantis jos kūrėjas teigia, kad tai „demedikalizuotas būdas numirti“ beviltiškiems ligoniams, kritikai įžvelgia labai pavojingus dalykus, kurie panašūs į pergalės prieš gyvybę propagavimą.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose už 45 mln. eurų bus statomas naujas infekcinių ligų korpusas, jame planuojama būti pasiruošus priimti didesnį pacientų srautą, įrengti laboratoriją, išplėsti skubios pagalbos infrastruktūrą. „Infekcinių ligų korpusą mes jau turim, jis buvo atidarytas tik prieš pandemiją.

Išbandžiusieji mitybą pagal kraujo grupę neretai džiaugiasi, kad pagerėjo savijauta, nukrito svoris, sugrįžo energija. Tokios dietos šalininkai net tikina, kad maitinantis atsižvelgiant į kraujo grupę galima sumažinti ir tam tikrų ligų riziką. Vis tik gydytojai ragina aklai nepasiduoti tokiems argumentams ir racionaliai įvertinti, kaip vertėtų pagerinti mitybą. Dietos pagal kraujo grupę tėvų laikomas amerikiečių gydytojas natūropatas, tyrinėtojas dr. Peteris D’Adamas.

Nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vasarį pradėjus skiepyti ir berniukus, vakcinuotųjų skaičius padidėjo 1855 vaikais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per šių metų vasarį ir kovą iš viso paskiepyti 4867 vaikai, kai pernai tuo pačiu metu – 3012 vaikų. Kiek tiksliai berniukų pasiskiepijo nuo ŽPV, centras BNS negalėjo atsakyti, nes iš gydymo įstaigų gauna bendrą informaciją apie vakcinuotus vaikus, jų neskirstant pagal lytį.

Specialistai skelbia apie itin ankstyvą susirgimų erkiniu encefalitu pradžią. Pavojingasis virusas pirmuosius šiųmečius pacientus į ligos patalą paguldė dar vasarį. Vieno žmogaus gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Ir bent jau kol kas vienintelė apsauga nuo mirtį sėjančios infekcijos – skiepai. Medikai pastebi, kad žmonės tapo sąmoningesni ir, palyginti su pernai, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito suskubo du kartus daugiau norinčiųjų.

Valdininkai ruošia apynasrį agresyviems pacientams. Jei jie sukeltų grėsmę sau, sveikatos specialistui ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, žemintų medikų orumą, tokiam pacientui galėtų būti atsisakyta teikti paslaugas, išskyrus kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tą numatančias įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, registravo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas Robertas Skalskis atviras: darbas intensyviojoje terapijoje – ne kiekvienam. Tačiau, kaip pats sako, su profesija sutapo kaip raktas su spyna. Žmones iš gyvybiškai kritinių situacijų traukiantis medikas teigia, kad gyvybės stebuklu tikėti reikia, bet būtina ir bandyti kurti šiuos stebuklus.

Šeštadienį mirė 50-60 amžiaus pacientas, turėjęs legioneliozės diagnozę, praneša LSMU Kauno ligoninė. Dėl jo gyvybės kovota apie savaitę. Šį savaitgalį atvežtas ir LSMU Kauno ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje paguldytas dar vienas sunkesnės būklės ligonis, kuris priklauso 80-90 amžiaus grupei. Šiame skyriuje taip pat gydomas 70-80 metų amžiaus ligonis, esantis čia apie savaitę. Iš viso ligoninėje yra 10 ligonių su legioneliozės diagnoze.

Per praėjusią parą nustatyti 59 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 39,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10,7 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Ilgai laukus pagaliau patekote pas jums reikiamą gydytoją specialistą? Pasirodo, jis galės išspręsti ne visus, atrodytų, net ir formalius, klausimus vieno vizito metu. Ligonių kasų aiškinimu, pacientams ir dėl tos pačios problemos gali tekti ne kartą grįžti pas specialistą, tačiau sutinka, kad ligoniai neturėtų būti siuntinėjami ir be reikalo.

Klastinga liga legioneliozė jau pasiglemžė pirmąsias aukas – mirė du Kauno ligoninėje gydyti pacientai. Vieno aštuoniasdešimt metų perkopusio ligonio gyvybė užgeso naktį, antroji, kuriai arti 70 metų, mirė apie vidurdienį. O ligos plitimo suvaldyti niekaip nepavyksta – užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 18. Klastinga liga legioneliozė jau pasiglemžė pirmąsias aukas. Naktį mirė garbaus amžiaus pacientas, kuris į Kauno ligoninę paguldytas dėl kitų sunkių gretutinių ligų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas penktadienį paskelbė, kad koronavirusinės infekcijos pandemija nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija. „Vakar Nepaprastųjų situacijų komitetas susirinko į 15-ąjį posėdį ir rekomendavo man paskelbti tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos pabaigą. Priėmiau šį patarimą“, – tviteryje parašė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Beveik kas antras asmuo vaistus vartoja netinkamai. Žmonės nežino arba sąmoningai nesilaiko vaistų vartojimo nurodymų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad neracionalus vaistų vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių: pailginti gydymo trukmę, neišgydyti ligos, padidinti šalutinių poveikių riziką ar sukelti naujų sveikatos problemų.  „Dėl įvairių priežasčių, neatsakingo ir neracionalaus vaistų vartojimo problema didėja.

Gegužės 5-ąją pasaulyje minima rankų higienos diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į tinkamą rankų higieną, galinčią žymiai sumažinti įvairių ligų plitimo pavojus.

Kauno rajone ir mieste fiksuoti dar trys nauji legioneliozės atvejai, du žmonės mirė, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot centro, du nauji atvejai fiksuoti rajone, vienas – Kauno mieste.  Pasak Centro, vienas miręs asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų. Popiet iš gydymo įstaigos gautas pranešimas apie dar vieną mirusįjį, jis priklausė vyresnių nei 65-erių amžiaus grupei.

Seime verdant aistroms ir besitęsiant viešoms diskusijoms, kaip nuo liepos 1 d. toliau turėtų dirbti vaistinės – ar leisti farmakotechnikams jose dirbti vieniems, juos nuotoliu prižiūrint vaistininkui – Seimo narys Aurelijus Veryga pasidalino užsienyje dirbančio vaistininko iš Lietuvos laišku. Jis sako sunkiai suvokiantis tokias diskusijas ir kaip galėtų vaistinė joje nesant vaistininkui praversti duris. „Jis yra apie tai, ką kalbu jau ne vienerius metus.

Balandžio 27-ąją minima Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Pasak VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiosios slaugytojos – slaugos administratorės Vidos Kavaliauskienės, nors šios dienos paminėjimo ištakos siekia beveik šimtmetį – 1918-uosius metus, profesinę šventę medikai pradėjo švęsti tik maždaug prieš pora dešimtmečių.

Prieš 13 metų Saulius pajuto pirmuosius ligos simptomus. „Nuolat svaigo galva, temdavo akyse. Pastebėjau, kad atsirado koordinacijos sutrikimų“, – prisimena vyras. Saulius nusprendė nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Kauno klinikose atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), jo galvoje rastas 8 centimetrų auglys. Šarūnas Tamašauskas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, pasakoja, kad šis auglys, vadinamas hemangiopericitoma, yra ypač retas.

Penktadienio naktį pasieniečiai sraigtasparniu iš Klaipėdos į Vilnių atgabeno donoro širdį persodinimo operacijai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Informaciją, kad donoriniam organui gabenti reikalingas orlaivis, VSAT Aviacijos valdybos pareigūnai gavo iš Nacionalinio transplantacijos biuro.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Stokholme vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) Sveikatos ministrų susitikime tarsis dėl pasirengimo krizėms bei saugios prieigos prie vaistų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, susitikime taip pat bus dalijamasi šalių patirtimi ir keičiamasi nuomonėmis dėl inovatyvių ir pripažintų vaistų prieinamumo užtikrinimo – pusiausvyros tarp prieinamumo ir įperkamumo atkūrimo ES.

Patarlė byloja: geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. „Legendomis“ žinias apie Rokiškio rajono ligoninės vaikų ligų skyrių pavadinusi rokiškietė Julija Razmaitė praėjusį mėnesį sakė savomis akimis pamačiusi visas „legendas“ iš vidaus: dėl sveikatos sutrikimų į ligoninę patekusį 12-metį sūnų moteris norėjo pasiimti tą pačią dieną. „Iš bėdos“ Savo patirtimi J. Razmaitė nutarė pasidalinti su paskutinį mėnesio ketvirtadienį posėdžiavusia Rokiškio rajono taryba.

Kauno rajone fiksuoti dar trys legioneliozės atvejai, iš viso šiuo metu yra užfiksuota 15 atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iš minėtų atvejų 12 buvo nustatyta Kauno rajone, trys – Kauno mieste. Visi susirgusieji rajono gyventojai yra iš Garliavos, Kauno mieste 2 atvejai fiksuoti Aleksoto ir vienas – Vilijampolės mikrorajone.

Tūkstančiai vaikų visame pasaulyje kasmet gimsta su genetinėmis ligomis, kurios būdamos ypatingai retomis, neturi savo pavadinimo, o medikų ir mokslininkų bendruomenė dar tik aiškinasi sindromo kilmę ir pagalbos pacientui galimybes. Šios šeimos susiduria su iššūkiais, kurie susiję ne tik su gydymo ir tikslios diagnozės paieškomis, bet ir socialiniais veiksniais, nulemtais sergančių vaikų priežiūros unikalumo bei specifiškumo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas gegužės 4 d. gavo dar tris pranešimus iš gydymo įstaigų apie patvirtintus legioneliozės atvejus Kauno rajone ir pradėjo epidemiologinius tyrimus. Iš viso šiuo metu užfiksuota 15 atvejų, iš kurių 12 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste, rašoma NVSC pranešime spaudai. Susirgę asmenys gyvena tiek daugiabučiuose, tiek vienbučiuose (nuosavuose) būstuose.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Kaune registruotas organų ir audinių donoras, kuris galimybę pasveikti suteikė 6 žmonėms. Praėjusią savaitę Kaune šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems.

Beveik pusė gyventojų, norėjusių gauti pagalbą dėl priklausomybės, jos nesulaukė, rodo Valstybės kontrolės užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. 45 proc. gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės, patyrė sunkumų ją gaudami, nes tokios paslaugos neteikiamos ten, kur jie gyvena, rodo bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Ji atlikta pernai lapkritį, apklausta 1 tūkst. gyventojų. Kontrolės duomenimis, 43 proc.

Praėjusią savaitę kilus legioneliozės protrūkiui Kauno mieste ir rajone situacija, panašu, stabilizavosi. Kaip informuoja ligoninė, naujų pacientų pastarąją parą nesulaukė. Tiesa, keli jų išlieka sunkios būklės.  „Naujų legioneliozės atvejų nuo gegužės 3 iki 4 d. ryto nebuvo. Mirusiųjų nebuvo“, – informavo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Būna, kad tenka įkvėpti vidury sakinio? Iki kelinto aukšto užlipate nekankinami dusulio? Galbūt jaučiate padažnėjusio širdies plakimo pojūtį? Liga, kurią galima įtarti šiais simptomais – širdies nepakankamumas (ŠN) – gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį.

Lietuvoje pastaraisiais metais augo kraujo donorų skaičius, pernai surinktas rekordinis kiekis kraujo, ketvirtadienį skelbia Nacionalinis kraujo centras (NKC). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmąjį šių metų ketvirtį neatlygintinų kraujo donorų skaičius išaugo maždaug dviem tūkstančiais, o praėjusiais metais surinktas rekordinis po pandemijos kraujo kiekis – 30 tūkst. litrų.

Mirtinai pavojinga liga legioneliozė į ligos patalą guldo vis daugiau Kauno ir pakaunės gyventojų. Mirtinai pavojingą užkratą greičiausiai savo namų voniose pasigavusių žmonių skaičius pasiekė 13, o du pacientai – itin sunkios būklės, jie reanimacijoje grumiasi su mirtimi. Valdžios institucijos niekaip neranda, kur yra šios ligos židinys, tad dalija patarimus, kaip saugotis gyventojams. Arvydas Kauno ligoninėje jau dešimta diena. O viskas prasidėjo nuo sparčiai aukštyn kilusios temperatūros.

Dažnai diagnozuojamas per vėlai, pasaulyje širdies nepakankamumas įgauna pandemijos mastą. Siekdamos informuoti gyventojus apie šios ligos simptomus ir padėti laiku juos atpažinti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo gegužės 1 d. kviečia neatlygintinai pasitikrinti nuo širdies ir kraujagyslių ligų didžiuosiuose miestuose, rašoma SAM pranešime. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad širdies nepakankamumo mastai kasmet didėja, kartu auga sergamumas ir kitomis širdies ligomis.

Tinstanti, paraudusi ir skausminga oda – pirmieji lokalaus uždegimo požymiai. Uždegimo priežasčių yra įvairių, jį sukelti gali išorinės priežastys, tokios kaip įdrėskimas, arba vidinės priežastys, pavyzdžiui, organų disfunkcija ir kitos. Vis dėlto net ir tokio pobūdžio uždegimą galima gydyti natūraliais būdais, vienas jų – tinkama mityba.

Šešeri metai ortopedijos-traumatologijos rezidentūros studijų Drezdeno universitete (Vokietija), bei ketveri darbo metai netoli Lenkijos esančiame Vokietijos miestelio Gorlitz ligoninėje, kur dirbo ortopedijos – traumatologo vedėjo pavaduotoju, šiauliečiui Evaldui Kauliniui suteikė nepaprastos profesinės ir asmeninės patirties, tačiau nepaisant visų gautų karjeros galimybių asmeninio gyvenimo patirtys privertė peržvelgti savo gyvenimą iš pagrindų.

Šiuo metu tėvai turi teisę visas vaiko nelankytas pamokas pateisinti patys – mokyklos neturi teisės reikalauti gydymo įstaigos išrašų apie vaiko sveikatos būklę. Jei tėvai parašo, kad vaikas sirgo, mokykla turi tikėti, kad vaikas išties sirgo. Tačiau tokioms tėvų laisvėms greitai gali ateiti pabaiga, mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) užsimojo riboti tėvų galimybę teisinti vaikų praleistas pamokas.

Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.

Per praėjusią parą nustatyti 154 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 41,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,2 procento. Ligoninėse gydomi 76 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. „2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln.