Lietuvoje viešėję NATO pajėgumų planavimo ekspertai išreiškė susirūpinimą mažėjančiu gynybos biudžetu.
NATO ekspertai pabrėžė, kad mažas gynybos biudžetas – esminė kliūtis tęsti kariuomenės modernizacijos programas ir vykdyti kitus įsipareigojimus NATO. Dabar Lietuvos gynybos biudžetas tesiekia pusę NATO rekomenduojamų 2 proc.
Lietuvos pasirengimą prisidėti prie bendrų NATO užduočių vertinę ekspertai teigiamai atsiliepė apie Lietuvos vykdomas reformas ir dalyvavimą NATO operacijose, pranešė KAM.
Lietuva, kaip ir kitos Aljanso šalys, dalyvauja kolektyviniame NATO gynybos planavimo procese, plėtodama pajėgumus, kurie reikalingi Aljanso užduotims vykdytis, įskaitant kolektyvinę gynybą.
Pagal šį procesą patvirtinamos NATO politinės veiklos gairės, įvardijama, ką NATO turi būti pasirengus daryti. Po to, atsižvelgiant į kiekvienos šalies teisingą naštą, finansinius išteklius, patirtį, esamą ginkluotę, kariuomenės dydį nustatomi ilgalaikiai karinių pajėgumų plėtros reikalavimai atskiroms NATO šalims. NATO ekspertai reguliariai, kas dvejus metus, įvertina visų NATO valstybių narių pasirengimą vykdyti Aljanso užduotis ir įgyvendinti ilgalaikius plėtros planus.
2009 metais NATO šalys sutarė peržiūrėti esamą pajėgumų planavimo procesą, siekdamos sujungti atskiras planavimo sritis – ginkluotės, logistikos, civilių ekstremalių situacijų ir kt. – už kurias be gynybos ministerijos yra atsakingos ir kitos valstybių institucijos ir organizacijos.
