Kauno ligoninės Vyriausioji komunikacijos specialistė Giedrė Pūrienė pranešė, kad Kaune, Vlado Putvinskio gatvėje esančioje ligoninėje įrengtame gyvybės langelyje mergaitė buvo atnešta sveika. Tiesa, dėl jos tolimesnio likimo daugiau spręs Vaikų teisių apsaugos skyrius.
„Mergaitė sveika, išnešiota, aptikta iškart. Dėl tolimesnio mergaitės likimo turėtų komentuoti Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Kiek mums žinoma, pirmiausia bus ieškomi laikini globėjai, galintys pasirūpinti naujagimio poreikiais“, – rašė ji.
Psichologas Edvardas Šidlauskas dalijasi, kad dėl viena iš biologinių priežasčių – oksitocino stygius po gimdymo – neleidžia suformuoti natūralus ryšio su vaiku, tačiau tokios situacijos gali būti įveikiamos, pagydomos.
„Čia gali būti kelios priežastys, kurias apibūdinčiau kaip biologines, socialines arba psichologines. Tai trys grupės, viena iš jų – biologinė. Pavyzdžiui, gali būti, kad neišsiskiria oksitocinas.
Kai gimsta vaikas, mamai gali neužsimegzti ryšys – neatsiranda tas pojūtis, kad „čia mano vaikas“. Ta meilė, kuri paprastai kyla, gali neatsirasti.
Dėl šio hormono stygiaus vaikas gali atrodyti kaip svetimkūnis, varginantis padarėlis, kuris tik reikalauja kažko. Tada pasireiškia vaiko atstūmimas, tai yra vienas iš variantų. Tiesa, tokios situacijos yra gydomos“, – sakė jis.
Spaudimas ir visuomenės požiūris gali labai pakenkti
Pasak eksperto, socialinės priežastys, tokios kaip vienišumas, jaunas amžius, ekonominiai sunkumai ar visuomenės spaudimas, gali paskatinti mamą imtis kraštutinių priemonių.
„Egzistuoja socialinės priežastys. Dažniausiai tai nutinka, jei mama yra vieniša, pagimdė ne pagal visuomenės standartus ar stereotipus: nežinomas tėvas, labai jaunas amžius, sunkios ekonominės aplinkybės.
Tokiu atveju veikia socialinis spaudimas – visuomenės požiūris, stereotipai. Kartais tai nulemia sprendimą palikti vaiką“, – akcentavo pašnekovas.
Pogimdyvinė depresija gali turėti įtakos
E. Šidlausko nuomone, psichologinės priežastys, pavyzdžiui, pogimdyvinė depresija ar kiti sutrikimai, kartu su gėda ir baime ieškoti pagalbos, gali priversti mamą, nepajėgiančią susidoroti su sunkiais jausmais, palikti vaiką.
„Psichologinės priežastys taip pat daug ką lemia. Tai gali būti pogimdyvinė depresija ar kiti psichikos sutrikimai, kurie lemia tokį elgesį [naujagimio palikimą]. Iš esmės gamtoje ir žmonių pasaulyje empatija yra natūrali – dažnai net svetimam vaikui.
Todėl sveika mama, gera valia ir turėdama proto, greičiausiai nepaliktų savo vaiko. Jei taip nutiko, vadinasi, ji susidūrė su iššūkiais, kurių nesugebėjo įveikti.
Kodėl? Dažniausiai dėl gėdos, baimės kažkam pasisakyti, kreiptis pagalbos. Viena likusi su sunkiais jausmais mama palūžta ir priima desperatišką sprendimą“, – įvardijo jis.
Kaip teigė psichologas, nors motiną gali spausti partneris, nenorintis prisiimti atsakomybės, pagrindinė vaikų atidavimo priežastis dažniausiai yra skurdas.
„Kartais dar spaudžia vadinamasis tėvas, kuris nenori mokėti alimentų ar tiesiog daro įtaką, kad „vaikas nereikalingas“, ypač jei jis galbūt nuo kito vyro.
Bet bendras tokių situacijų variklis – skurdas. Jei būtų tvirtas ekonominis pagrindas, tikėtina, vaiko neatiduotų“, – įvairias priežastis porakalbo ekspertas.
Reikia suteikti pagalbą mamoms, vaikas – nėra problema
Psichologas atkreipia dėmesį, jog padėti galima teikiant tikslinę informaciją apie pagalbą vienišoms, jaunoms ir ekonomiškai nestabilioms moterims bei užtikrinant psichologinę ir socialinę paramą, kad visuomenės neigiamas požiūris ne taptų problema moteriai ar vaikui.
„Manau, padėti galima skelbiant informaciją apie pagalbos galimybes. Reikėtų atsirinkti tikslines grupes – jaunas, dar besimokančias, vienišas, ekonomiškai nestabilias moteris – ir su jomis dirbti sociologiškai, psichologiškai.
Turėtų veikti pagalbos linija: „Lauki vaiko, esi viena, patiri sunkumų – kreipkis. Nebūk viena su savo problema.“ Vaikas – nėra problema. Problema yra visuomenės požiūris, kai į mamą su vaiku žiūrima kreivai“, – pabrėžė E. Šidlauskas.
Jo nuomone, svarbu teikti realią pagalbą ir skatinti viešąją informaciją, kad prievartos aukos nejaustų gėdos, suprastų, jog vaikas nekaltas, ir galėtų gauti paramą, nenutraukiant nėštumo.
„Pasitaiko, kad moterys yra prievartos aukos, tačiau jaučia gėdą apie tai pasipasakoti. Bet juk vaikas dėl to nekaltas.
Čia labai svarbi socialinė reklama ir realios pagalbos paslaugos. Yra projektų, kurie skatina nedaryti aborto – šiuo atveju būtų panaši logika: padėti mamoms nepalikti vaikų“, – pasisakė pašnekovas.
Kaip kalbėjo psichologas, kad paliktam vaikui ateityje toks mamos sprendimas yra didžiulis smūgis savivertei. Kai jis pradeda suvokti save, ima klausti: „Kodėl mane paliko mama, tėtis?“ Dažniausiai, anot eksperto, vaikas pagalvoja, kad su juo kažkas negerai, kad jis nevertas [kažko]. Toks atstūmimas labai neigiamai paveikia savivoką ir savivertę – psichologiškai tai labai toksiškas momentas.
Naujagimių palikimas gyvybės langeliuose – niekuomet nebūna lengva
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau psichologė Roberta Jocienė, Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė, teigė, kad kalbant konkrečiai apie mamų sprendimą palikti savo naujagimius gyvybės langeliuose, pirmiausia yra svarbu akcentuoti, kad tai niekuomet nebūna lengvas ar vieno veiksnio nulemtas sprendimas.
Dažnai tai, neva ekspertės, yra sudėtingų ir ilgai trunkančių vidinių bei išorinių aplinkybių pasekmė. Tad ir finansiniai sunkumai gali turėti įtakos, tačiau dažniausiai jie veikia kompleksiškai kartu su kitais veiksniais.
Jos teigimu, svarbiausia yra moters psichologinė būsena – išgyvenama vidinė krizė, neviltis, beviltiškumo, vienišumo, baimės, nerimo, nuovargio jausmai.
Taip pat reikšmingos ir kitos gyvenimo aplinkybės, pavyzdžiui, santykiai su partneriu, artimaisiais, patiriamas smurtas ar visuomenės spaudimas.
Krizinėse situacijose moterims sunkiau dėl stigmų
Kaip pasisakė R. Jocienė, nors yra suteikiama pagalba moterims krizinėse situacijose, ją apsunkina visuomenės stigmatizacija, dėl kurios moterys jaučia kaltę, gėdą ir vengia kreiptis paramos.
„Kalbant apie pagalbą, šiuo metu yra nemažai organizacijų ir paslaugų, galinčių skubiai padėti moterims krizinėje situacijoje. Tačiau didžiausias iššūkis – stigmatizacija, t. y. neigiamos visuomenės nuostatos ir pasmerkimas.
Moterys, susiduriančios su neplanuotu nėštumu ar abejonėmis dėl savo galimybių auginti vaiką, dažnai patiria stiprų kaltės ir gėdos jausmą.
Jos bijo būti pasmerktos artimųjų, bendruomenės ar net specialistų. Dėl to dažnai delsiama kreiptis pagalbos, jausmai slepiami, o krizė tik gilėja“, – pasidalino ji.
Ji taip pat pasidalino ir nuoroda į pagalbos resursus mamoms: https://sam.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/12/vkttPg_ryyQ.pdf
Gyvybės langelyje Kaune buvo palikta naujagimė
Kaune, Vlado Putvinskio gatvėje esančioje ligoninėje įrengtame gyvybės langelyje, penktadienio paryčiais rasta naujagimė.
„Paryčiais, 4 val. 35 min., apie tai registruotas pranešimas“, – Eltai sakė Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Policija tikslina įvykio aplinkybes.
Pirmasis apie gyvybės langelyje rastą vaiką pranešė portalas Lrt.lt.
Kūdikis rastas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės filiale, P. Mažylio gimdymo namuose įrengtame gyvybės langelyje.
Gydymo įstaiga Eltą informavo, kad naujagimė šiuo metu saugi, ja rūpinasi medikai. Mergaitė yra sveika, išnešiota, aprengta. Ji galėjo būti gimusi šią parą. Daiktų ar raštelio prie vaiko nebuvo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
