stalinas

Rusijoje iki šiol neretai apie šiuos žmones nutylima. Šie žmonės buvo tikri monstrai. Stalino budeliai buvo tikri rekordininkai: generolas Vasilijus Blochinas asmeniškai sušaudė 20 tūkstančių žmonių, Piotras Mago – 10 tūkstančių. Dauguma šių budelių mirė savo mirtimi, buvo iškilmingai palaidoti ir iki šiol gerbiami tarp Rusijos silovikų, rašoma „Tolkovatel“. Žiauriosios represijos Kalbant apie Stalino represijas, dažniausiai minimi tik gulagai.

Šis žmogus buvo tikras išgyvenimo meistras: Georgijus Žukovas išgyveno Josifo Stalino valymus, išvengė bausmės už įvairias nesėkmes, ir nepaisant didžiulių praradimų, tapo maršalu ir Sovietų Sąjungos herojumi, rašoma „Die Welt“. Kai kurių žmonių sugebėjimas išgyventi kartais atrodo tiesiog neįtikėtinas. O Antrojo pasaulinio karo metu G. Žukovas sudėtingose situacijose, kurios galėjo privesti prie mirties, atsidūrė ne kartą.

Vasario pradžioje Rusijos miestų gatvėse vėl pasirodys skandalingai pagarsėję „stalinobusai“, rašo „Izvestija“. Autobusai su Stalino portretais važinės Volgogrado, Čitos ir Peterburgo gatvėmis vasario 2-ąją – pergalei Stalingrado mūšyje paminėti. Lėšos, skirtos reklamai ant autobusų, surinktos iš privačių asmenų. Volgograde važinės išsyk penki „stalinobusai“, Čitoje – vienas arba du. Sankt Peterburge vasario 2-ąją „stalinobusas“ keleivius vežios nemokamai.

Vladimiras Putinas yra labai nesimpatiškas politikas. Jei būčiau Rusijos Federacijos pilietis, nuoširdžiai jo nekęsčiau už nesiliaujantį mano Tėvynės plėšimą ir stekenimą. Kadangi esu Lietuvos Respublikos pilietis, turiu pripažinti, kad mano šaliai jis buvo vienas geriausių realiai įmanomų variantų. Prisiminkime XX amžiaus pabaigos Boriso Jelcino valdomą Rusiją.

Nuo konstruktyvizmo iki gigantizmo, nuo ekstremalaus ornamentalizmo iki brutalizmo su itin mažai dvasios... Kartais sunkiai suvokiamos savo mastais ir totalitarinės valstybės išaukštinimu, šios milžiniškos struktūros vis dar dominuoja buvusių Sovietų Sąjungos miestų kraštovaizdžiuose. Tačiau ne visi projektai buvo įgyvendinti.

Karas prieš Sovietų Sąjungą buvo vienas iš tvirčiausių Adolfo Hitlerio ketinimų. Skirtingai nuo savo aukšto rango karininkų, kurie taip pat laikė karą būtinu, bet norėjo jį apriboti revanšistinėmis kampanijomis prieš Lenkiją ir Prancūziją, fiureris „gyvybinės erdvės“ Rytuose užkariavimą laikė tikslu, kurio net nereikia aptarinėti.

Prieš 60 metų, 1952 metų gruodžio16 dieną, buvo areštuotas buvęs SSRS MGB GUO(Valstybės saugumo ministerijos Vyriausiosios apsaugos valdybos) viršininkas generolas leitenantas Nikolajus Vlasikas. Savo buvusio vyriausiojo asmens sargybinio likime labai keistą vaidmenį suvaidino Stalinas, rašo kommersant.ru.

Rytų Gruzijoje, Telavio rajono Akūros kaime, atstatytas Stalino biustas. Tai penktadienį pranešė "Novosti-Gruzija”. Valdžios potvarkiu šis biustas buvo demontuotas 2010 metais. Dvejus metus paminklas buvo laikomas pas kaimo gyventoją Badrį Gogiašvilį. Neseniai kaimiečiai gavo vietos valdžios leidimą atstatyti biustą. "Mes grąžinome biustą, kadangi istorijos neįmanoma ištrinti. Dabar mūsų vyriausybė tokia, kad galima statyti paminklus Stalinui.

Stalino paminklui atstatyti jo tėviškėje Goryje (Rytų Gruzija) 2013 metų vietos biudžete numatyta atitinkama suma. Tai penktadienį pranešė Šida Kartlio regiono, kurio administracinis centras yra Gorio miestas, žiniasklaida, kuria remiasi "RIA Novosti”. Apie biudžete numatytas išlaidas Stalino paminklui atstatyti Gorio tarybos posėdyje informavo jos pirmininkas Zviadas Chmaladzė.

Gruzijos rytinėje dalyje esančio Achmetos rajono Zemo Alvanio kaime atstatytas paminklas Josifui Stalinui, kuris anksčiau buvo demontuotas, praneša "Georgia Online". Skulptūra buvo demontuota praėjusių metų birželį. Kaip informuoja "Interfax", tada ji "buvo numesta į krūmus kaimo pakraštyje". Vietos valdžios atstovas Davidas Kaadzė žurnalistams sakė, kad vėliau paminklą priglaudė kažkoks verslininkas. Monumentas buvo atstatytas naujosios Achmetos rajono administracijos iniciatyva.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atidžiai stebėjo vienintelę sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dukrą po to, kai ji 1967-aisiais pabėgo į Ameriką, teigiama pirmadienį paviešintuose slaptuose dokumentuose, praneša "RIA Novosti". Informacijos laisvės akto suteikta galimybe prašyti priėjimo prie dokumentų jie buvo perduoti naujienų agentūrai "Associated Press". Dokumentai atskleidžia, jog FTB rinko informaciją, kaip Lanos Piters (Lana Peters) atvykimas į JAV lėmė tarptautinius santykius tuo met...

Spalio 12 dieną, penktadienį, Osle bus paskelbti 2012 metų Nobelio taikos premijos laureatai. Greičiausiai komiteto pasirinkimas daugeliui nepatiks, o jo nariai, kaip jau tapo įprasta, sulauks kaltinimų. Ir vis dėlto Nobelio taikos premija toli gražu nėra blogiausia iš panašių į save, rašoma kommersant.ru Nobelio taikos premija, pirmą kartą įteikta 1901 metais, yra seniausias, tačiau toli gražu ne vienintelis apdovanojimas, suteikiamas taikdariams.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-ojo gimtadienio, kuris įvyks sekmadienį, spalio 7 dieną, proga „Forbes“ nusprendė prisiminti, kokios dovanos buvo dovanojamos Sovietų Sąjungos ir Rusijos lyderiams. Dovanos valstybių lyderiams visada būna Europos simboliai. Be to, tai turi būti daiktai, atspindintys tiek dovanos gavėjo, tiek ir paties dovanotojo asmenybę. Beveik visada pagal žymiausias ar dažniausiai dovanojamas dovanas galima spręsti apie dovanotojo ir dovanos gavėjo charakterio ypatumus.

V. Putinas šiomis dienomis laikomas pačiu nemylimiausiu vyru žemėje. KGB nariu jis tapo ankstyvame amžiuje ir nuo to laiko visuomet su šia tarnyba buvo susijęs. Tai tarsi jo religija.

Emigruokite greičiau iš Lietuvos, nes tikrų talentų prisiviliosime iš kaimynų. Cinizmo viršūnė! Bet taip galima perfrazuoti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderio ir vis dar premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, šeštadienį konservatoriams pristačius savo rinkiminę programą. TS-LKD lyderis jau seniai nebestebina savo arogancija ir nesugebėjimu kalbėtis su Tauta. Ypač kai valdantiesiems reikia priimti tik jiems reikalingus sprendimus. Bet vis dėlto.

Paviešintuose išslaptintuose dokumentuose pateikiami įrodymai, pagrindžiantys, jog JAV prezidento Franklino Delano Roosevelto administracija padėjo sovietams pridengti kaltę dėl 1940-aisiais Katynėje nužudytų Lenkijos karių, skelbia BBC. „Associates Press“ informavo, jog išslaptinti dokumentai pagrindžia įtarimus, kad JAV nenorėjo piktinti savo karo meto sąjungininko Josifo Stalino. JAV Nacionalinis archyvas dokumentus paviešino pirmadienį.

„Prieš keturis šimtus metų Niccolo Machiavelli, patardamas tuometiniams Italijos valdovams, nurodė, kad būti tokiam, kurio bijo, yra svarbiau nei būti mylimam. Tačiau šiandieniniame pasaulyje geriausia pasižymėti tiek pirma, tiek antra savybe.“ Štai tokia istorine refleksija vienas žymiausių XX a. antrosios pusės politikos teoretikų, Harvardo universiteto profesorius Josephas Nye pradeda ne mažiau žymaus veikalo „Minkštoji galia: kelias į sėkmę tarptautinėje politikoje“ pirmąjį skyrių.

Žymi rusų istorikė Irina Ščerbakova interviu „Die Zeit“ papasakojo apie tai, kaip Sovietų Sąjungos gyventojai išgyveno Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiosios imperijos žlugimą, praneša „Inopressa“. „Aš užaugau konfrontacijos atmosferoje, pasaulyje, padalintame perpus. Geležinė uždanga man buvo kaip nepanaikinamas faktas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad niekada negalėsiu išvažiuoti į Vakarus“, – apie savo vaikystę šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Maskvoje pasakoja istorikė.

Už mėnesio Suomijos televizijos žiūrovai galės pamatyti režisieriaus Erkko Lyytineno filmą apie Carlą Gustafą Emilį Mannerheimą. Suomijos maršalą vaidina Savalas Otieno, juodaodis Kenijos aktorius. Mannerheimas kaip Che Guevara Beveik visa juosta nufilmuota Afrikoje, išskyrus kelias Žiemos karo scenas, kurioms prireikė suomiško sniego.

„Jaučiate nostalgiją sovietų laikams? Tuomet keliaukite į Lietuvą – ten yra keli teminiai parkai, padėsiantys lankytojams pasinerti į senus laikus“, – rašo D. Britanijos leidinys „Guardian“. „Negaliu pasakyti, kad nebuvau įspėtas: pasirašiau sveikatos ir saugumo pažymėjimą, kuriame pažymėta: „Dalyvių nepaklusnumo atveju, galimos psichologinės ir fizinės bausmės“. Tai 1984-ieji: išgyvenimas sovietiniame bunkeryje, trijų valandų trukmės pusiau teatrališkas pasirodymas, kurio metu žmonės gali pas...

Irina Antonova (90 m.) sovietmečiu buvo Maskvos A. Puškino muziejaus direktorė. Interviu „Spiegel Online“ ji kalba apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūrį į meną, prisimena savo vaikystę nacistinėje Vokietijoje ir svarsto, kodėl Rusija neturėtų grąžinti iš Vokietijos per Antrąjį pasaulinį karą paimtų kultūros vertybių. „Vadovai ateina ir išeina, o menas lieka“ SPIEGEL: Irina Aleksandrovna, Jūs dirbote A. Puškino muziejuje daugiau negu 60 metų ir pusę amžiaus buvote jo direktorė.

Rusijoje – sujudimas. Kol prezidentas Vladimiras Putinas bando stabilizuoti režimą, protestuotojai kaltina jo administraciją korupcija ir tikina, kad jis yra atgyvena. Tapo madinga ir šiuolaikiška skųstis padėtimi valstybėje. Taip madinga, kad net „vakarėlių liūtė“ Ksenija Sobčiak prisijungė prie nepatenkintųjų, praneša inosmi.ru.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu š.m. gegužės 16-17 dienomis Vilniuje viešės garsus amierikiečių istorikas, Rytų Europos ir holokausto istorijos specialistas profesorius Thymothy Snyder. Projektą kartu su Lenkijos institutu organizuoja JAV ambasada, leidykla „Tyto alba“ ir LR užsienio reikalų ministerija. Lenkijos institutas Vilniuje ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į prof.

Auksinė SSRS diktatorių Josifą Staliną pašiepianti skulptūra buvo nugriauta vos kelios valandos po jos pastatymo Kijeve, Ukrainoje. Maždaug pusantro metro aukščio skulptūrą, vaizduojančią besišlapinantį Staliną, sukūrė Ukrainos nacionalistų partijos „Bratstvo“ atstovai. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, atsirado nepatenkintų. Buvo iškviesta policija, kuriai teko skulptūrą demontuoti. Skulptūrą inspiravo žymusis Briuselio besišlapinantis berniukas.

Antrojo pasaulinio karo lyderiai Stalinas ir Hitleris vis dar sukelia emocijas kiekvienam, nors truputį besidominčiam istorija. Leidyklos „Obuolys“ išleistose istorinėse knygose „Stalinas“ ir „Hitlerlendas“ vaizduojamas jų kelias į valdžią ir šlovę. Tiek Stalinas, tiek Hitleris pagarsėjo savo nešlovingais darbais ir milijonų žmonių nužudymu. Vokietija ir Sovietų Sąjunga kūrė lagerius, kuriuose naikino intelektualus ar jų režimui nepaklūstančius žmones.

Josifo Stalino vyresnysis sūnus Jakovas Džugašvilis buvo nužudytas 1943 metais, kadangi atsisakė paklusti sargybinio įsakymui Zaksenhauzeno (Sachsenhausen) koncentracijos stovykloje. Apie tai, kaip teigia „RIA Novosti“, sako išslaptinti dokumentai.

Paaiškėjo, kad Josifas Stalinas siekė nužudyti Jungtinių Valstijų simboliu tapusį Johną Wayne'ą. Šiai užduočiai įvykdyti Stalinas į Holivudą išsiuntė du NKVD agentus, rašoma „ABC“. Praėjusio amžiaus penkto dešimtmečio pabaigoje iš tarptautinės konferencijos Niujorke sugrįžęs sovietų kino režisierius Sergejus Gerasimovas papasakojo Stalinui apie kaubojų, JAV iškėlusį antikomunistinę vėliavą. J. Wayne'as tapo tikru amerikietiškų vertybių simboliu ir tapo JAV idealų asociacijos išsaugojimo lyderiu.

1940 metais Katynėje sovietų įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas, pirmadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą, praneša BBC.

Hitleris pergyveno Staliną devyneriais metais. Kaip rašo „Комсомольская правда“, cituodama D. Britanijos istorikus, Hitleris išliko gyvas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Du D. Britanijos istorikai mano, kad 1945 m. sovietams šturmuojant Berlyną, A. Hitleris ir jo mylimoji pabėgo iš Reicho kanceliarijos komplekso slaptu tuneliu. A. Hitlerio ir E. Braun vietą užėmė dubleriai, kurie ir nusižudė bunkeryje.

Maskvos parduotuvėse galima įsigyti mokyklinių sąsiuvinių su Josifo Stalino atvaizdu ant viršelio. Jie pardavinėjami pagal projektą „Didieji Rusijos vardai“. Maskvos valdžios atstovai kritikuoja šią iniciatyvą, bet prisipažįsta esą bejėgiai ką nors padaryti. Sąsiuviniai buvo išspausdinti Ukrainoje leidyklos „Alt“ užsakymu. Jie pardavinėjami komplektais po penkis. Stalinas pavaizduotas su paradiniu munduru ir visais ordinais.

Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines.

Mokslininkai nustatė: žmonės kaip biologinė rūšis yra nepakankamai protingi, kad išsirinktų sau tinkamą lyderį, rašoma The Daily Mail, praneša Inopressa. The Daily Mail rašo, kad šio naujojo tyrimo išvados pradžiugintų Hitlerį ir Staliną. Amerikiečių mokslininkų grupė nustatė, kad dauguma žmonių yra paprasčiausiai nepakankamai intelektualiai išsivystę, kad išsirinktų sau tinkamą kandidatą. Tyrimams vadovavo Kornelio universiteto psichologijos profesorius Davidas Danningas.

Pasibaigus Šaltajam karui bei išnykus Sovietų Sąjungos bloką ir Vakarų pasaulį skyrusiai ribai, 1989–aisiais dingo ir įprastas milijonų žmonių gyvenimas, kuris beveik pusę amžiaus virė už „geležinės uždangos“. Kaip iš tikrųjų atrodė socializmo, kuris smelkė visas gyvenimo sritis – išsilavinimą, sportą, kultūrą, darbą, laisvalaikį ir net šeimyninį gyvenimą, įkalintų žmonių kasdienybė? Vieni prisimena savo tobulai paprastus gyvenimus, kitiems tuo metu patiko sistemos užtikrintas saugumo jau...

Eidamas 88-uosius metus, Maskvoje mirė legendinis sovietų šnipas Gevorkas Vartanianas. Tai trečiadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. Į žvalgybos tarnybų istoriją jis įėjo kaip šnipų grupės, sužlugdžiusios pasikėsinimą į Teherano konferencijos dalyvius 1943 metais, narys. G. Vartanianas mirė antradienį po pietų vienoje iš Maskvos ligoninių.

Nuo Roaldo Amundseno žygio į Pietų Ašigalį 1911 metais, Titaniko katastrofos 1912 metais, Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 metais iki II Pasaulinio karo ir rugsėjo 11 įvykių. Esminiai pasaulio istorijos šimtmečio įvykiai buvo sutalpinti į vieną dešimties minučių filmuką.

Masiškiausiomis galima laikyti ajatolos Rouhollah Mousavio Khomeinio laidotuves, o didžiausia televizijos žiūrovų auditorija susirinko, kai vyko gedulinga ceremonija, atiduodant paskutinę pagarbą princesei Dianai. Vakar, gruodžio 28 d., Pchenjane buvo laidojamas Kim Jong Ilas – nemirtingasis Šiaurės Korėjos lyderis. Laidotuvės virto grandiozine liaudies sielvarto demonstracija.

Rusija, pasak šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, ieško būdų, kaip teisiškai reabilituoti Katynės žudynių aukas, praneša agentūra „RIA Novosti“. Po trečiadienį vykusio susitikimo su kolega iš Lenkijos Radoslawu Sikorskiu jis sakė, kad „reabilitacija politiniu požiūriu laikoma įvykusia, nes paskelbti atitinkami Rusijos vadovybės pareiškimai ir Valstybės Dūmos dokumentai“. Dabar esą reikia pagalvoti apie teisinę reabilitaciją.

Visi šie žmonės paliko nemenką pėdsaką šiuolaikinio pasaulio istorijoje. Visi puikiai pažįsta jų veidus. Tačiau kaip šie lyderiai atrodė jaunystėje ir vaikystėje? Balsas.lt siūlo pažvelgti į senas žinomų politikų nuotraukas.

Rusai jau kelias dienas lažybų punktuose gali statyti pinigus už tai, kada bus palaidotas bolševikų perversmo vadas Vladimiras Leninas, ir daugiausia statymų tenka 2012 metams. Kadangi dėl V. Lenino palaidojimo turi nuspręsti Rusijos valstybės Dūma, tai lažinamasi, kada bus priimtas toks nutarimas, praneša dienraštis „Izvestia“. Valstybės Dūmos rinkimai įvyks gruodžio 4 dieną. Sulaukus pirmųjų daugiau kaip 2 tūkstančių statymų, 51 proc.

„Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime kandidatu į Rusijos prezidentus oficialiai buvo patvirtintas Vladimiras Putinas. Jis sudarė specialią pažadų rusams programa, pagal kurią kiekvienam garantuojamas darbas ir geras gyvenimas. Vieni ekspertai dokumente įžvelgė visus „geros buržuazinės programos“ požymius, kiti prisiminė apie stalinizmo epochą ir komunistų partijos suvažiavimuose girdėtus šūkius.

JAV mirė sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dukra Svetlana Alliluyeva. Apie diktatoriaus dukros mirtį praneša „The New York Times“. S. Alliluyeva lapkričio 22 d. mirė nuo vėžio Richlend centre, Oregono valstijoje. Jai buvo  85-eri. Pasak amerikiečių žurnalistų, valstybės institucijos apie mirtį nepranešė net savaitę.

Josifo Stalino anūkas Jevgenijus Džiugašvilis pateikė naują ieškinį, kuriuo Rusijos parlamento žemuosius rūmus kaltina šmeižtu ir reikalauja paneigti teiginį apie J. Stalino dalyvavimą Katynės žudynėse, praneša „RIA Novosti“. Per 20 tūkst. Lenkijos pareigūnų buvo paimti į nelaisvę 1939 m. Sovietų Sąjungai ir nacistinei Vokietijai dalinantis Lenkiją. Slaptoji sovietų policija NKVD juos nužudė Katynėje netoli Smolensko miesto Rusijoje.

Šį antradienį Libijos pareigūnai pagaliau leido palaidoti buvusį šalies diktatorių Muammarą Gaddafį. Libijos diktatorius buvo palaidotas neskelbiamoje vietoje šalies dykumoje. Kapavietės lokacija buvo nuslėpta tam, jog buvusio šalies vadovo amžinojo poilsio vieta netrauktų bereikalingo jo pasekėjų dėmesio bei netaptų jo priešininkų taikiniu.

Užsienio reikalų ministerijoje trečiadienio popietę rengiama diskusija „Hitlerio ir Stalino Europos naikinimo politika: Lietuva „kruvinųjų žemių“  žemėlapyje“. 1939 m. rugsėjo 28 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga, tęsdamos prieš mėnesį pradėtas Vidurio ir Rytų Europos dalybas, pasirašė slaptą sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Diskusija rengiama prisimenant tragiškas šios sutarties pasekmes Vidurio ir Rytų Europos tautoms.

Vokietijos sostinė šeštadienį mini 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Iki pusės stiebo nuleistos valstybinės vėliavos primena vokiečiams apie tragišką šalies istorijos puslapį - prieš 50 metų buvo pastatyta Berlyno siena, kuri 28-erius metus skyrė Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos.

Šiemet Lietuva mini ir netekčių, ir savo nešlovingo dalyvavimo holokauste, ir nesėkmingo 1941-ųjų metų birželio sukilimo jubiliejus. Nieko labai naujo šiomis temomis nepasakyta. Juodi kaspinai, paradai, minėjimai ir tylos minutės. Kas matė vieną tokį jubiliejų – matė visus. Jei nuobodu -  įdomiau prisiminti Suomiją. Sukilimai ir jubiliejai Sovietų 1941-aisiais organizuotų trėmimų, Rainių ir Pravėniškių žudynių sukaktys ginčų nekelia.

Tiesą sakant, „apie Josifą Visarionovičių Staliną (Džiugašvilį), kurio 58-osios mirties metinės minimos kovo 5 dieną, rašiau viename geopolitiniame portale prieš dvejus metus.

Ukrainos nacionalistai smarkiai suniokojo prieštaringai vertinamą sovietų diktatoriaus Stalino biustą šalies pietryčiuose esančiame Zaporožės mieste.Kaip pirmadienį pranešė miesto pareigūnai, Ukrainos nacionalistai Stalino statulai nukirto galvą, rašo naujienų agentūra AFP.